gintautas stankūnavičius

Auksinis ruduo jau eina į pabaigą, o tai reiškia, kad prasidėjo priešžiemo sezonas. Apie tai, ko laukti lapkritį ir kada iškris pirmasis sniegas, dalijasi klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Pasak klimatologo, šiais metais ilgiau užsitęsęs auksinis ruduo per artimiausią savaitę baigsis, o jį pakeis bene tamsiausias ir nemaloniausias metų laikas.

Trečiadienio vakarą Floridai (JAV) smogė šimtmečio uraganas Miltonas. Daugiau nei du milijonai žmonių neturi elektros, yra žuvusiųjų. Kaip susidarė šis pražūtingas uraganas ir kiek realu panašių reiškinių sulaukti Lietuvoje, pasakoja klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.

Klimatologas Gintautas Stankūnavičius dalijasi naujausia prognoze bei praneša, kokie orai bus spalį. Jo teigimu, antrasis rudens mėnuo bus artimas normai tiek pagal oro temperatūrą, tiek pagal kritulių kiekį. Anot klimatologo, nors pirmas kalendorinio rudens mėnuo baigėsi, rudens požymių gamtoje – mažai. G. Stankūnavičius tvirtina, kad tokiu metu jau beveik masiškai imdavo gelsti tiek smulkialapių (beržų, drebulių), tiek plačialapių (klevų, uosių ir kt.) medžių lapai.

Pirmadienį pasibaigus astrologinei vasarai ir prasidėjus rudeniui klimatologai ir sinoptikai ima kalbėti apie orų pokyčius. Lietuvą netrukus užklups šalnos, bet įsibėgėjus rudeniui ir atšilimų turėtume sulaukti, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. O sinoptikas Vytautas Sakalauskas dar šią savaitę prognozuoja lietingus ir rudeniškus orus.

Kitą savaitę orai ir vėl nustebins. Nors jau beveik rugsėjo vidurys, sinoptikai prognozuoja, kad sugrįš vasariška šiluma. Kas tai lemia ir kol laukti toliau, skelbia klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Pasak klimatologo, nors artėja rugsėjo vidurys, vidutinė paros oro temperatūra vis dar vasariška.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi naujausia orų apžvalga ir prognozėmis. Prasidėjo paskutinis kalendorinės vasaros mėnuo, bet, pasak klimatologo, kol kas rudens alsavimo nesijaučia. Kita vertus, teko pajusti nedidelį atvėsimą, kai po kelių ilgesnių tropinio oro užsibuvimo laikotarpių orai liepos pabaigoje atvėso iki „lietuviškų“ standartų.

Savaitgalį Šiaulių rajone kilęs viesulas gyventojams sukėlė daug nerimo – jei tokie dalykai vyksta vasaros viduryje, ko dar galime sulaukti? Klimatologas, Vilniaus universisteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo orų apžvalga ir prognozėmis likusiai vasarai.  Pasak klimatologo, nors dabar yra kalendorinės vasaros vidurys, tai taip pat ir meteorologinės vasaros vidurys.

Po karščių Lietuvą užgrius audra. Lenkijos sinoptikų orų modelis rodo, kad liūtys su perkūnija ims slinkti penktadienį, nuo 21 val. Lenkijos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų duomenimis, penktadienį maždaug nuo 21 val. per Lietuvą ims slinkti audros debesys. Pradėję nuo pajūrio, šeštadienio naktį jie pereis per visą šalį. Preliminariais duomenimis, šeštadienį dieną (iki 13 val.) audros židiniai vis dar laikysis rytiniuose, šiaurės rytų rajonuose.

Sinoptikai skelbia, kad po kelių dienų vasariškos šilumos Lietuvą pasieks orų pokyčiai. Tačiau kokia bus likusi gegužė? Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi pasaulio orų apžvalga ir ilgalaikėmis prognozėmis.  Balandžio mėnesio orų apžvalga Anot klimatologo, šiais metais pavasaris „paskubėjo“ bent dviem savaitėmis, o ryškūs atbudusios gamtos ženklai buvo matomi jau balandžio pabaigoje.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Kaip teigė klimatologas, balandžio pradžia Lietuvoje pasitaikė vidutiniškai šilta, bet labai permaininga. Nors prasidėjo dar tik antras mėnesio dešimtadienis, tačiau to jau pakako užfiksuoti keletą anomaliai šiltų laikotarpių.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Klimatologo teigimu, „ankstyvas pavasaris visame gražume“ – paskutinės kovo dienos, o sniegas visiškai ištirpęs, pavasario potvynis seniai pasibaigęs, gandrai sugrįžę, bunda ir augalija – palaipsniui ima žaliuoti pievos ir vejos.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pateikia naujausią pasaulio orų pažvalgą ir prognozę. Nors dangus vis dar primena rudenį, gamtos ženklai ir vis išlendanti saulė rodo artėjantį tikrąjį pavasarį. Anot klimatologo, jam dar labiau priartėti susidarė palankios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pateikia naujausią pasaulio orų apžvalgą ir prognozes. Anot klimatologo, šį sezoną žiema ir prasidėjo anksti, ir baigėsi anksti, o paskutinės vasario dienos pagal vidutinę oro temperatūrą priminė ne žiemos pabaigą, bet balandžio ar spalio mėnesio vidurį. Kitaip tariant, paskutinės vasario savaitės buvo anomalinės.

Nors dar tik vasario vidurys, oro temperatūra kai kam jau primena pavasarį. Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius praneša, kad šios savaitės pabaigoje Lietuvos ir Baltijos šalių link atkeliauja Sibiro anticiklonas ir dalijasi, kokie orai laukia. „Nors dar tik vasario vidurys, lauke jau kvepia pavasariu. Pavasariškai nuteikia ir oro temperatūra, kuri dabar (vidutinė paros) bent 3–6 °C aukštesnė už daugiametę normą.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo išsamia pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Vasaris prasidėjo labai permainingais orais: šlapdribą keitė lietus ir atvirkščiai, o vakarinėje Lietuvos dalyje savaitgalį siautė audra, vietomis (pajūryje) – stipri audra. Oro temperatūra didesnėje šalies dalyje svyravo apie 0 laipsnių, tik šalies vakaruose ir pietvakariuose ji išliko teigiama.

Vilnaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir orų prognozėmis. Gera žinia ta, kad pastaraisiais metais pavasaris prasideda vis anksčiau, tačiau šįmet žiema gali užstęsti, vasario mėnesį vėl numatomas žymesnis orų atvėsimas. Pasak klimatologo, žiūrint į kalendorių, atrodo, kad jau viduržiemis, bet iš tiesų jis dar neprasidėjo.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Sniego danga Lietuvoje ir užsienyje: kur ji storiausia? Dar neįpusėjo gruodis, o gamtoje beveik tikras viduržiemis. Sniego danga vietomis jau laikosi daugiau nei dvi savaites ir tai leidžia teigti, kad šį šaltąjį sezoną jau turime pastovią sniego dangą.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius skelbia pasaulio orų apžvalgą ir ilgalaikę prognozę. Pasak klimatologo, dabar orai pilnai atitinka vėlyvo rudens – priešžiemio pavadinimą, nors dar prieš savaitę džiaugėmės vėlyvu auksiniu rudeniu. Potvynis Vakarų Lietuvoje – audrų Europoje padarinys Kitur orai buvo ekstremalesni – dalį Europos plovė galingos rudeninės audros.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo orų apžvalga ir ilgalaike prognoze. Jis pažymėjo, kad šiais metais ruduo yra išskirtinis, mat dėl užsitęsusios meteorologinės vasaros, vėlavo ir užsitęsė ruduo. „Auksinis ruduo užsitęsė ir, turbūt, pirmą kartą per daugelį metų lapkričio pradžioje dar regime medžius ryškiai nusidažiusius spalvomis.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.  „Staigūs vidutinės oro temperatūros pokyčiai primena, kad žiema jau ne už kalnų“, – komentuoja G. Stankūnavičius. Jo teigimu, nors vidutinė pastarosios savaitės oro temperatūra yra arti normos (+5,5 – +8,3 °C), tačiau skirtumas tarp praeito savaitgalio ir šių dienų išties didelis.

Šie metai išsiskiria orų anomalijomis. Net ir rugsėjo antroje pusėje, kai medžiai po truputį ima gelsti, Lietuvoje tęsiasi vasariški orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vyriausioji klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė pabrėžia, kad nors kiekvienas ruduo skirtingas, ilgainiui turėsime daugiau pereinamųjų sezonų.  Anot klimatologės, rugsėjo antrosios pusės orų pavadinti rudeniškais būtų neteisinga. „Antroje rugsėjo pusėje labai nebūdinga tokia šiluma.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo naujausia ilgalaike orų prognoze. „Įsibėgėjo antra vasaros pusė, kuri, galbūt, bus geresnė už pirmąją.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo orų apžvalga ir ilgalaike prognoze likusiai vasarai. Nors liepa laikoma lietingu mėnesiu, nuo pat pavasario prasidėjusios sausringos sąlygos išliks. „Vidurvasaris. Paprastai liepa Rytų Europoje (išskyrus jūrų pakrančių zonas) pats lietingiausias mėnuo per metus, tačiau iki šiol vyravę epizodiniai ir lokalūs lietūs sausringumo sąlygas Lietuvoje sumažino labai nežymiai.

Birželio pabaigoje vidutinė oro temperatūra bus artimesnė daugiamečiam vidurkiui, tačiau liepos pirmoje pusėje vėl turėtų grįžti karštesni ir sausesni orai, sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Anot jo, šiuo metu yra pačios ilgiausios dienos Lietuvoje ir visame Šiaurės pusrutulyje. Šiuo metu šis pusrutulis gauna maksimalų saulės energijos kiekį kiekvienai platumai.

Klimatologas Gintautas Stankūnavičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo išsamia orų apžvalga ir prognozėmis. Anot jo, mes lėtai, bet užtikrintai keliaujame vasaros link. Artėjančios vasaros ženklus rodo ne tik sodresne žaluma pasipuošę medžiai, bet ir kylanti vidutinė oro temperatūra. „Tiesa, tokia vidutinė oro temperatūra jau buvo fiksuota balandžio trečio dešimtadienio pradžioje. Tik tada ji buvo labai anomali, o dabar – artima normai“, – teigia klimatologas.

Šiltas ir saulėtas balandis neužsitęsė – sugrįžo vėsūs orai, vėl pasirodė šalnos. Gegužė džiugių žinių neatneš – pirmasis dešimtadienis nusimato darganotas, termometrų stulpeliai sunkiai sieks šypseną keliančius rodiklius. Vis tik sekantys gamtos ženklus jau žino, kada tikėtis atšilimo ir kokios vasaros laukti. Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje.

Savaitgalį mėgavomės šiltais, pavasariškais orais, tad Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalino pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis, kokie orai Lietuvoje laukia artimiausiu metu. Vakar doc. G. Stankūnavičiaus įžvalgomis socialiniuose tinkluose pasidalino VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.

Savaitgalį dalį Lietuvos siaubė audra, o šią savaitę sinoptikai prognozuoja žiemos sugrįžimą. Kokių dar permainų tikėtis ir maždaug kokiu metu galėsime džiaugtis tikru pavasariu, apžvelgia Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Anot klimatologo, savaitgalį praūžusi audra buvo stipriausia per šį žiemos, o gal ir visą šaltąjį laikotarpį.

Banguojančios jūros, o kai kuriems kalnus primenančiais vaizdais ne žemėje, bet danguje vakar galėjo grožėtis dalis Aukštaitijos gyventojų. Apstulbę žmonės internete dalijasi vaizdais, kurie anot jų, ir baugina, ir kelia susižavėjimą. O stebėtis iš ties yra dėl ko – išvysti banguojantį dangų, anot ekspertų, retas reiškinys. Tarsi jūra aukštyn kojomis – šviesiai pilka, o vėliau supykusi ir patamsėjusi. Tik ji danguje, o ne ant žemės.

Po itin šilto savaitgalio, anot sinoptikų, orai subjuro neilgam. Artėjantį savaitgalį vėl galėsime džiaugtis pavasariškai šiltais orais. Artimiausiomis dienomis šalnos kai kur gali pasirodyti dirvos paviršiuje, tačiau ekspertų nuomone, sodininkams pravartu išlikti budriems dar iki pat pavasario pabaigos, nes šalnos gali pasirodyti net ir vasaros metu. Vilniaus universiteto (VU) geomokslų instituto docentas Gintautas Stankūnavičius prognozuoja, kad artėjantį savaitgalį sulauksime gana šiltų orų.

Jau šį savaitgalį švęsime šv. Velykas, tačiau sinoptikų manymu šventinį savaitgalį teks taikstytis su vėsiais orais. Tuo tarpu etnologas pasakoja, kad pagal šv. Velykų dienos orus senovės lietuviai spėdavo apie viso likusio pavasario ir vasaros pradžios orus. Docento Gintauto Stankūnavičiaus manymu, šventės nebus itin šiltos, naktį sulauksime net ir neigiamos temperatūros. „Nuo ketvirtadienio orai Lietuvoje atvės, todėl šv.

Jau artėjantį antradienį vysime žiemą iš kiemo – bus Užgavėnės, tačiau sinoptikai gerų žinių laukiantiems pavasario neturi. Anot jų prognozės pavasario dar teks gerokai palaukti. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje dirbantis doc. dr. Gintautas Stankūnavičius tikina, kad atšilimo galime tikėtis nebent pačioje vasario pabaigoje ar net pirmoje kovo pusėje, kadangi šiuo metu pavasario ženklų – nematyti.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje dirbantis Docentas daktaras Gintautas Stankūnavičius atskleidė, kad praėjusi šalčio banga buvo unikali, tačiau ne paskutinė šį sezoną. Sinoptikas tikina, kad paskutinį kartą dar šaltesnė oro masė, nei ką tik pasibaigusi, Lietuvoje apsilankė 2012 metų sausį.

Lietuvą jau kelias dienas iš eilės siaubia škvalai, skirtingų miestų gyventojai stebi viesulus, iš dangaus stambiais gabalais besipilančią krušą ir naktimis padanges raižančius žaibus. Nors nežinia, ar šią vasarą tokių reginių matysime taip gausiai, klimatologai įtaria, kad ateityje jie kartosis vis dažniau. Seniai regėto stiprumo audra per Lietuvą pradėjo ristis dar sekmadienį, o pirmadienį Lietuvos gyventojai turėjo progą stebėti rečiau šalyje matomus reiškinius – stambią krušą ir viesulą.

Rekordinė lapkričio šiluma kelia klausimų, kaip ilgai mes ja džiaugsimės ir kada ateis vėsesni rudens, o kartu ir žiemos orai? Lapkričio mėnuo toliau stebina neįprasta šiam laikui šiluma – sinoptikų duomenimis, trečiadienį šilumos rekordai viršyti septyniuose šalies rajonuose, oro temperatūra perkopė 12 laipsnių. Prognozuojama, kad šiltesni nei įprasta šiam lapkričio metui orai laikysis dar kelias dienas, ryškesnio orų atvėsimo laukiama nuo lapkričio 19-osios.

Prasidėjus gegužės mėnesiui, į Lietuvą gali atkeliauti kardinalūs orų pokyčiai. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius sako, kad šį mėnesį galime tikėtis ne tik vėsesnių orų, tačiau taip pat ir daugiau kritulių. Klimatologas tv3.lt portalui teigia, kad žadamos šalnos gegužės mėnesį nėra keistas reiškinys, dėl ko vertėtų stebėtis. Jis taip pat priduria, kad tokio reiškinio pasikartojimas yra įmanomas ir birželio mėnesį.

Lietuvoje prasidėjo pirmasis žiemos mėnuo. Vis laukiame švenčių, norime baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Pažiūrėkime, ką prognozuoja sinoptikai. Gruodis turėtų būti įprastas, o sausis laipsniu šiltesnis, vasario temperatūra dar lieka neaiški, tačiau vėsus vasaris pasitaiko vis rečiau. „Kol kas gruodis prognozuojamas įprastinis tokiam lietuviškam gruodžiui. Vidutinė gruodžio temperatūra yra - 1,9 laipsniai.

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai į Lietuvą plūstelės žiema, kartu su gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos bei šiltos žiemos, tačiau realybė gali būti kitokia.  Pastaraisiais metais žiemos buvo šiltesnės, nei įprasta. Šaltų dienų pasitaikydavo, bet jos nebuvo tokios dažnos, kaip anksčiau. Kuomet temperatūra yra šiltesnė – ir sniego negali būti daug.

Rugsėjis iki paskutinių savaičių lepino mus gražiais orais, tačiau neišvengiamai ateina spalis. Jis bus artimas klimato normai, gana vėsus. Tačiau gali pasitaikyti ir šiltų dienų, kurias atneš antroji Bobų vasaros banga. Galimas ir pirmasis sniegas. Spalio mėnesio orų sąlygos prognozuojamos artimos standartinei klimato normai (vidutinė oro temperatūra 7,2 °C, kritulių kiekis 65 mm). „Spalis kol kas numatomas artimas daugiametėms normoms.

Po itin karštos vasaros gamta vis dar nesiliauja mūsų stebinti. Skaitytoja iš Trakų rajono, Julijanavos kaimo, su TV3.lt portalu pasidalino kątik pražydusios obels nuotrauka. Ekspertai paaiškino šio reiškinio ypatybes, viena iš priežasčių – vasarą alinusi sausra. Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, Prof. habil. dr.

Nuolat girdime apie klimato kaitą, tačiau ne visada galime pastebėti tiesioginį jos poveikį. Pamirštame praėjusių metų orus. Sunku atsiminti ir koks buvo ruduo prieš dešimt ar penkiolika metų, galbūt jis vis toks pats ir stipriai nekinta? Tačiau peržvelgus tendencijas matyti, kad klimato kaita paveikia ir Lietuvą, nors ir nežymiai temperatūra keičiasi ir čia. Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, matyti, kad metinė Lietuvos temperatūra po truputėlį auga.

Šį savaitgalį Lietuvoje nervus gadins permainingi orai. Dienomis tikėtinas lietūs, vakarais, šiek tiek atvėsus, lietus gali virsti šlapdriba, ar sniegu. Naktimis paspaus šaltukas, vės iki -4 laipsnių. Tikėtina, kad kai kuriuose Lietuvos miestuose gali kilti net pūga.  Šią savaitę į Lietuvą atkeliavo žemo slėgio sritis, todėl ir savaitgalį tikėtina sulauksime kritulių: lietaus, šlapdribos, sniego. Penktadienį vietomis numatomi nedideli krituliai.

Lapkritis – vienas niūriausių mėnesių metuose, saulės vis mažiau, o kritulių vis daugiau. Tokios prognozės pasitaiko beveik kasmet, tačiau ko tikėtis šiemet, ar atplauks šalčiai bei sniegas, o galbūt ištisai pliaups lietus? Lapkričio oras – geriausiai nuspėjamas Lietuvoje per metus pasitaiko apie 135-140 apsiniaukusių dienų. Tai yra trečdalis mūsų metų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai Lietuvą aplanko aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis.

Šią savaitę Lietuvoje vis dar išliks rudeniškai lietingas ir nemalonus oras. Per Vėlinės galime tikėtis ir šlapdribos, ir lijundros. Atrodytų, kad kasmet lapkričio pirmoji būna lietinga ir niūri, bet ar taip yra iš tikrųjų? Kol kas ši taisyklė atrodo pasitvirtina, nes šią savaitę į Lietuvą atkeliauja žemo slėgio sritis, todėl tikėtinas lietus ir šlapdriba, kai kuriomis naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio, dienomis bus +3-5 laipsniai šilumos.

Sniegas kasmet sukelia ne tik džiaugsmo vaikams, bet ir neramumų vairuojantiems keliuose, tad įdomu kada gi jis aplankys Lietuvą. Manoma, kad kasmet sniegas uždengia Lietuvą vis vėliau, bet ar taip yra iš tikrųjų? Pirmasis sniegas - spalį Pirmasis sniegas dažniausiai iškrenta spalio mėnesį, o paskutinysis balandžio mėnesį, tiesa, jis ilgai netrunka.

Didysis šaltukas, užklupęs Lietuvą, iki savaitgalio pasitrauks, tačiau kitą savaitę vėl smogs nauja banga – tai tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.

Per Lietuvą praūžusi audra – dar vienas įrodymas, kad uraganinis vėjas mūsų šalyje tampa vis daugiau rūpesčių keliančiu gamtos reiškiniu. Tuo neabejoja mokslininkai, tyrinėjantys klimato kaitą. Jie ragina ruoštis naujoms stichijos atakoms, rašo „Lietuvos rytas“. Šią žiemą pajūryje tai buvo jau trečioji galinga audra, kurios metu vėjo greitis siekė apie 30 metrų per sekundę. Po trumpo atokvėpio penktadienį turėtų užgriūti dar viena panašaus stiprumo vėjo ataka.