Jis pažymėjo, kad šiais metais ruduo yra išskirtinis, mat dėl užsitęsusios meteorologinės vasaros, vėlavo ir užsitęsė ruduo.
„Auksinis ruduo užsitęsė ir, turbūt, pirmą kartą per daugelį metų lapkričio pradžioje dar regime medžius ryškiai nusidažiusius spalvomis. Ryškiausi yra klevai, jiems spalva nenusileidžia „nemūsiški“ ąžuolai, toliau seka ryškiai geltoni beržai ir drebulės, na, o mažalapė liepa (Tilia cordata), baltoji akacija (Acacia angustissima) ir svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica) dar tik pradeda gelsti“, – rašė klimatologas.
Vis dėlto, dalyje Lietuvos auksinis ruduo jau pasibaigė, o netrukus, tikėtina, baigsis ir visoje Lietuvoje
„Gausi šlapdriba šiaurės rytų Lietuvoje bei stipresnės šalnos Žemaičių aukštumoje ir Šiaurės Lietuvoje daugelį medžių jau „nurengė“ ir paruošė žiemai. Bet prognozuojamas drėgnas ir vėjuotas laikotarpis šį savaitgalį ir kitą savaitę, matyt, jau paruoš daugelį medžių rūšių žiemai“, – pabrėžė G. Stankūnavičius.
Anot klimatologo, nors medžių spalvos žymi auksinio rudens įkarštį, procesai atmosferoje rodo esant vėlyvą rudenį arba priešžiemį.
„Geriausiai tai iliustruoja labai gilūs ir aktyvūs Atlanto ciklonai. Tokie dažniausiai vyrauja ir veikia Europos orus būtent kalendorinio rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje. Paprastai tokie ciklonai keliauja per Islandijos–pietinės Grenlandijos ir Farerų salų rajoną link šiaurinės Skandinavijos ir tankiausiai apgyvendintos Europos pakrantės didesnio jų poveikio nepatiria (gal kiek stipresnį vėją)“, – komentavo G. Stankūnavičius.
Europai smogė galinga audra
Vis tik šiemet gamta buvo negailestinga ir į šiaurinę Europos dalį atsiuntė dar nematytą audrą, kuri kai kurioms šalims smogė itin stipriai.
„Šįkart labai gilus Atlanto ciklonas (audra „Kiaran“), susidaręs virš Niūfaundlendo seklumų regiono (toliau į pietryčius nuo to paties pavadinimo salos), paskutinę spalio mėnesio dieną sparčiai judėjo į rytus link Europos žymiai labiau į pietus „pasislinkusia“ trajektorija. Jau susidarymo metu slėgis jo centre buvo žemesnis už 1000 hPa, o sukimosi momentas atmosferos sluoksniuose virš jo – kaip brandaus stipraus ciklono“, – pabrėžė klimatologas.
Jis paaiškino, kad galinga audra galėjo susiformuoti dėl suaktyvėjusio seno ir mažai aktyvaus ciklono Atlanto vandenyne.
„Nors dar nėra išsamios šios audros analizės, manoma, kad dalį energijos ši audra pasisavino iš gęstančios tropinės depresijos, ilgai klaidžiojusios Bahamų–Bermudų salų rajone, seno ir mažai aktyvaus ciklono, atkeliavusio iš Kanados nuo Hadsono įlankos rajono, ir sauso oro, įtraukto iš viršaus (iš stratosferos) į šio ciklono cirkuliacijos sistemą.
Taigi šis ciklonas (jo centras) per 2–2,5 paros pasiekė pietvakarinės Anglijos pakrantę, slėgis centre nukrito 956 hPa ir sukėlė uraganinio vėjo gūsius, dideles bangas, patvanką, taip pat rovė stogus ir griovė medžius. Be abejo neapsieita be žmonių aukų. Tiek spaudoje, tiek kitose medijose pasirodė informacija, kad ši audra buvo viena galingiausių Lamanšo regione – vėjo greitis gūsiuose vietomis siekė net iki 57 m/s ir daugiau“, – paaiškino G. Stankūnavičius.
Įspėja – stipri audra Europoje šįmet ne paskutinė
Klimatologas nuramino, kad Lietuva tokios stiprios audros, tikėtina, nesulauks, bet įspėjo, kad šis reiškinys Europoje – ne paskutinis.
„Neaišku, tik kiek patikimi tokie duomenys, nes tiesioginiai vėjo greičio matavimo jutikliai gana tiksliai registruoja vėjo greitį iki 50 m/s, o netiesioginiai (paremti ultragarso sklidimu, šviesos susilpnėjimu ir pan.), matyt, turi tam tikrą neapibrėžtumą. Mums tikrai nereiktų bijoti – audra „Kiaran“ vis dar aktyvi (šiandien 11 val. slėgis jo centre 964 hPa), bet jos judėjimo greitis jau labai sumažėjęs, jis silpsta virš Šiaurės jūros, o Lietuvą šiandien vakare pasieks tik šio ciklono šaltasis frontas su gausiais krituliais.
Ši stipri audra Europoje šįmet tikrai ne paskutinė. Lapkričio 2 dieną į pietus nuo Niūfaundlendo pradėjo gilėti naujas aktyvus Atlanto ciklonas, kuris (jo centras) pagal naujausias prognozes rytoj po pietų turėtų priartėti prie pietinės Airijos pakrantės (slėgis centre < 960 hPa), o jo trajektorija beveik identiška audros „Kiaran“ trajektorijai.
Stipriausi vėjo gūsiai (> 35 m/s) rytoj po pietų turėtų pasiekti šiaurės vakarinės Ispanijos sritis (Galisija) bei vakarinę Prancūzijos (Biskajos įlankos) pakrantę. Stiprūs, vietomis uraganinio stiprumo vėjai išsilaikys iki pat sekmadienio“, – komentavo G. Stankūnavičius.
Pasakė, koks bus lapkritis
Anot G. Stankūnavičiaus, sekmadienio pavakare audra ims silpti, o ciklonas pildysis virš Šiaurės jūros. Lietuvoje šiandien ir rytoj pūs vidutinio stiprumo pietryčių–pietų krypties vėjas, visur palis, vakariniuose rajonuose gausiai, oro temperatūra naktį +6 – +11°C, dieną – +8 – +13 °C. Sekmadienio naktis praėjus šaltam atmosferos frontui bus vėsesnė (+3 – +8 °C), dieną – keliais laipsniais aukščiau ir nedideli krituliai.
Nuo pirmadienio vėjas pasisuks iš pietvakarių, vyraus lietingi, apsiniaukę ir vėjuoti orai. Paros oro temperatūros amplitudė (skirtumas tarp nakties ir dienos) tiek pajūryje, tiek likusioje Lietuvos dalyje bus nežymi ir sieks apie +5 – +10 °C.
Kitos savaitės pabaigoje, prognozuojama, stiprės poliarinis anticiklonas virš Fenoskandijos ir šiaurinės Rusijos – orai Lietuvoje sausės ir vės.
Priešingai, Vakarų Europoje dėl didelio Atlanto ciklonų aktyvumo išliks didelė audrų tikimybė visą pirmą mėnesio pusę. Orai atvės visoje Europoje ir tik Ispanijos Andalūzijoje bei pačioje rytinėje Viduržemio jūros dalyje dienomis oras šils iki +20 °C ir daugiau.
Lapkričio mėnuo Lietuvoje, prognozuojama, bus šiek tiek šiltesnis už daugiametį.
