Klimatologas tv3.lt portalui teigia, kad žadamos šalnos gegužės mėnesį nėra keistas reiškinys, dėl ko vertėtų stebėtis. Jis taip pat priduria, kad tokio reiškinio pasikartojimas yra įmanomas ir birželio mėnesį.
„Šalnos gegužės mėnesį yra normalus reiškinys, tai pastebima net ir antroje birželio pusėje, tik tikimybė yra keliskart mažesnė nei gegužę“, – kalba pašnekovas.
Prognozuojamas vėsesnis gegužės mėnuo išsiskirs lietingumu, todėl tai gali menkai priminti balandžio mėnesį.
„Po šiltų ir sausų orų pirmas gegužės dešimtadienis bus lietingesnis ir vėsesnis – pragiedrėjus naktims, galimos šalnos. Antroje gegužės pusėje šis reiškinys mažiau tikėtinas, tačiau numatoma didesnė stiprių liūčių tikimybė – galbūt tai panaikins sausros padarinius. Birželio mėnesio temperatūra Baltijos regione turėtų būti normali, tačiau kritulių kiekis bus didesnis nei įprastai. Visgi, šių ilgalaikių prognozių patikimumas yra mažas“, – prognozuoja G. Stankūnavičius.
Geros žinios vasaros atostogų planuotojams
Pasiteiravus klimatologo, kurie vasaros mėnesiai gali džiuginti saulėtais ir šiltais orais, šis išskyrė liepos ir rugpjūčio laikotarpį. Tačiau G. Stankūnavičius priduria, kad tokia tendencija šiemet gali pakisti.
„Vidutiniškai šilčiausias metas Lietuvoje – tai paskutinis liepos ir pirmasis rugpjūčio dešimtadienis. Tačiau skirtingais metais sezono maksimumas gali būti liepos pradžioje arba viduryje, o kartais ir birželio ar net rugpjūčio antrojoje pusėje. Kaip bus šiemet – sunku pasakyti. Kartais mėnesių terminė charakteristika būna priešinga, pavyzdžiui, po vėsaus ir lietingo birželio seka sausa ir karšta liepa, taip pat dažnai tą patį mėnesį susidaro karščio bangos, atskirtos vėsiu laikotarpiu“, – teigia pašnekovas.
Nedžiuginantys balandžio mėnesio sausros padariniai
Kietųjų dalelių koncentracija ore balandžio mėnesį daugelyje Lietuvos miestų viršijo saugias normas, o kaitinanti saulė lėmė sausringą laikotarpį. Tokiems padariniams klimatologas turi paaiškinimą.
„Pagrindinis kietųjų dalelių (KD10) šaltinis – žoline augmenija nepadengtas dirvos paviršius ir nuo žiemos sezono ant gatvių, kelių ar kiemų susikaupę smėlio ir druskos mišinio likučiai. Esant sausiems ir vėjuotiems orams, druskų ir dirvožemio dalelės lengvai pakeliamos į viršų ir pavėjui gali būti pernešamos iki keliasdešimt kilometrų.
Sausi ir šilti orai susidarė dėl anticiklono virš Skandinavijos, Šiaurės ir Rytų Europos. Tokia neįprasta cirkuliacija lėmė net keliais laipsniais aukštesnę balandžio mėnesio temperatūrą ir taip pat nedidelį mėnesio kritulių kiekį.
Tačiau šis laikotarpis jau baigėsi ir dabar įsigalės cikloninė cirkuliacija – pirmas žymesnis lietus jau iškrito, tačiau tam, kad pranyktų sausros požymiai, reikia bent kelių aktyvių ciklonų virš ar šalia Lietuvos, kurie per 2–5 paras atstatytų drėgmės balansą“, – įžvalgomis dalinasi klimatologas.
Reiškiniai, kurių nebuvo prieš 30–40 metų
Klimato kaitos proceso skatinami pokyčiai, pasak pašnekovo, Lietuvoje gali būti nesunkiai pastebimi.
„Akivaizdus klimato kaitos pavyzdys – pavasario potvynis, kurio kartais nebūna išvis arba jis vyksta ne šio laikotarpio mėnesiais, bet žiemos. Vasario mėnesį potvynis upėse buvo mažesnis už vidutinį, o balandį kai kur pasiekta vasaros nuosėkio (įprastinis upės nusekimo laikas – aut. past.) riba. Anksti ištirpusi sniego danga ir įšalas bei vėliau susidaręs sausas ir šiltas laikotarpis sudarė sąlygas formuotis sausrai balandžio antroje pusėje. Manau, kad prieš 30–40 metų tai buvo neįmanoma“, – stebisi klimatologas.