klimatologas

Pastarosiomis dienomis Lietuvą gaivina lietus ir kiek vėsesni orai. Tačiau kelios savaitės iki tol buvo kone tropinės – itin aukšta temperatūra, stebėtinai daug drėgmės, kelios nemenkos audros. Žmonės juokauja, kad su tokiomis vasaromis ir vykti atostogauti į šiltus kraštus nebereikia, kai savame kieme plieskia kartais ir 35 laipsnių karštis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė dr.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvą alinantys tropiniai orai ne tik atsikartoja dažniau, bet ir trunka ilgiau, o tai Lietuvai nėra normalu. Vis dėlto Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintautas Stankūnavičius ir klimatologas Donatas Valiukas paaiškina, kaip taršos išprovokuotą procesą žmonės gali pristabdyti.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Kaip teigė klimatologas, balandžio pradžia Lietuvoje pasitaikė vidutiniškai šilta, bet labai permaininga. Nors prasidėjo dar tik antras mėnesio dešimtadienis, tačiau to jau pakako užfiksuoti keletą anomaliai šiltų laikotarpių.

Paskutinę kovo dieną, per Velykas, neretas vaikščiojo trumpomis rankovėmis, artimiausiomis dienomis vėl prognozuojama minusinė temperatūra. Apie tai, ar ilgam grįžta šaltis – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu. Velykos buvo labai gražios, šiltos ir saulėtos, ar šiluma dar laikysis? Į Lietuvą jau pradėjo plūsti šaltis iš Atlanto, iš esmės pasikeitė atmosferos cirkuliacija. Pietvakarių ir pietų atmosferos srautus keičia vakarų, todėl turėsime šaltesnį, drėgnesnį, tačiau ir švaresnį orą.

Savaitgalį Lietuvą spaudęs šaltis staiga pasitraukė. Ar galime manyti, kad didžiuosius šios žiemos šalčius jau išgyvenom ir kiek laikysis atšilimas kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu. Kodėl temperatūra taip drastiškai šokinėja? Šiluma plūdo iš šiaurės, kaip bebūtų keista. Pirmiausia atšilo Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir, galiausiai, pas mus. Taip pat gerokai aukštesnė temperatūra vidinėje troposferoje nei prie žemės.

Dar praeitą savaitę kandžiojęs šaltukas staiga pasitraukė ir termometrai rodo jau apie 0. Ar tai vienadienis atšilimas ir kokios laukia Kalėdos, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galime tikėtis? Žiema šiemet prasidėjo anksti, bet dabar daro ilgą pertrauką. Šis šilumos pliūpsnis yra numatomas mažiausiai dviem savaitėms. Dabar tie ciklonai, kurie slenka iš Atlanto, jie ir atneša šilumą į Lietuvą, į Baltijos regioną.

Artėjant Vėlinėms, matyt, neretas dairomės į orų prognozes. Kokiu oru lankysime artimųjų kapus ir koks laukia lapkritis? Kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu.

„Orų entuziastų“ grupėje kone kiekvieną rytą galima pastebėti neįtikėtinų reginių, kuriuos gyventojams pavyko užfiksuoti nakties metu Lietuvos padangėje. Štai vakar fotografas Marius Kunigiškis virš Baltijos jūros įamžino tikrą debesų paveikslą, kurį nutapė šiuo metu vis dažniau pastebim sidabriškieji debesys. „Orų entuziastų“ grupėje pasidalinęs sidabriškųjų debesų nuotraukomis, fotografas Marius Kunigiškis rašė: „Kosmosėlis.

Savaitgalį dalį Lietuvos siaubė audra, o šią savaitę sinoptikai prognozuoja žiemos sugrįžimą. Kokių dar permainų tikėtis ir maždaug kokiu metu galėsime džiaugtis tikru pavasariu, apžvelgia Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Anot klimatologo, savaitgalį praūžusi audra buvo stipriausia per šį žiemos, o gal ir visą šaltąjį laikotarpį.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir koks gali būti vasaris. Pasak klimatologo, tikintiems liaudiškais spėjimais, vakar diena atskleidė, kokia bus likusi žiema ir pavasaris, ką pranašauja Barsukas. Pasak klimatologo, vakar buvo pusiaužiemis, na, bent seniau tokiu buvo laikomas. Ar tai klimatinis žiemos vidurys turbūt, priklauso nuo to, kaip mes identifikuosime žiemą.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir koks gali būti vasaris. Pasak klimatologo, sausis šiemet stebina orų permainomis, jau galima žvilgtelti ir į vasario prognozes. Pasak klimatologo, sausis toliau stebina savo orų nepastovumu Lietuvoje, dėl to, matyt, jau antrą kartą šį mėnesį beveik visiškai ištirpsta sniego danga.

Mokslininkai vis dažniau nerimauja dėl to, jog nepaisant įvairių iniciatyvų ir klimato kaitos stabdymo priemonių, kovą su šia problema mes vis dėlto pralaimime. Tai liudija daugybė problemų – kasmet vis kylanti vidutinė oro temperatūra ar padidėjęs oro drėgnumas yra tik keletas iš jų.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiu metu ir kokie gali būti Naujieji metai. „Nežinia ar šiais metais senolių pastebėjimai apie ilgalaikę orų kaitą išsipildys, pavyzdžiui, „...jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“. Per šventą Martyną ledo tikrai nebuvo, bet buvo santykinai šilta ir šlapia, tačiau ar visur Kalėdas sutiksime „su ledu“ – dar neaišku.

Lietuvą ir toliau svilina rekordiniai karščiai. Sinoptikai sako, kad tai – dar ne viskas. Šiandien termometrai vėl įkaitę ir veikiausiai rytoj bus skelbiamas dar vienas naujas rugpjūčio rekordas. Kiek dar truks šie karščiai ir kiek tikėtina, kad ir toliau bus mušami šilumos rekordai, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė klimatologas Donatas Valiukas. Lietuvoje jau dvi savaites laikosi aukšta temperatūra, ar taip bus ir toliau? Savaitgalį turėtų būti atvėsimas, bet nuo antradienio šiluma grįš.

Ką tik prasidėjęs rugpjūtis jau lepina Lietuvą šiluma. Prognozės rodo, kad ateinančias porą dienų termometro stulpeliai gali kilti dar aukščiau. Kiek šie šilti orai laikysis ir kokia mūsų laukia vasaros pabaiga? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis. Šiandien jau šilta diena, o prognozės rašo, kad rytoj kils dar daugiau – vos ne iki 30 laipsnių. Ar tas atšilimas ilgam? Šitas atšilimas, deja, neilgam, tik keletui dienų.

Planuojančių atostogas žvilgsniai neretai krypsta į orų prognozę. Pirmąją vasaros pusę pasitaikė visko, o štai liepos paskutinėmis savaitėmis ir rugpjūčio pradžioje nukrypimų nuo normos bus mažiau. Tiesa, klimatologas įspėja – aplankys „lietuviška vasara“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas atskleidė, kokie orai mūsų krašte vyraus liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.

Pavasaris savo vietą vasarai užleido su trenksmu. Anot hidrometeorologų, gegužę iškrito tris kartus daugiau kritulių, nei įprasta šiam mėnesiui. Kai kur ir ne tik gatvės ar kiemai apsemti, žmonės vandenį semia ir iš namų. Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.

Po truputį atšylant ir tirpstant sniegui pradeda kvepėti pavasariu, tačiau atšalimų dar gali pasitaikyti, teigė klimatologas Arūnas Bukantis. TV3 Žinių „Dienos komentare“ A. Bukantis sakė, kad nepaisant to pavasario ženklai jau matomi. Šiandien jau matome, kad tirpsta sniegas, tai gal atėjo pavasaris? Pirmiausia, reikia sutarti, ką mes vadiname pavasariu ir kada galima fiksuoti jo pradžią.

Antrus metus iš eilės spalis lepina šiltais ir neįprastai sausais orais. Klimatologas teigia, kad ir paskutinėmis spalio dienomis daugelyje Lietuvos regionų skėčių neprireiks – lapkritį pasitiksime neįprastai šiltai ir saulėtai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, kalbėdamas apie spalio orų tendencijas, neabejoja, kad pastarasis mėnuo buvo daug sausesnis ir šiltesnis negu įprastai.

Kokia bus ateinanti žiema, galime sužinoti iš šios dienos orų. Senovėje žmonės laukdavo rugsėjo 29-osios. Šiandien minimas Šventas Mykolas. Ir pagal tai, kokie vėjai šiandien pūtė, buvo giedra ar ne, žmonės prognozuodavo žiemos orus. Rugsėjo 29-oji – dar vadinama Vėjų diena arba Mykolinės. Senovėje žmonės, vos tik atsikėlę, eidavo į lauką stebėti koks oras. Pagal rytmečio vėją žmonės spėdavo, kokia bus žiema.

Klimatologas teigia, kad ši savaitė parodė, kad ruduo tikrai ne už kalnų. Debesuotus su pragiedruliais orus dienomis keitė mažai debesuotos naktys, o vėliau aplankė nuobodus ir ilgai trunkantis lietus. Tiesa, ne visur jo buvo daug.  VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra penktadienį pasidalino doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.

Sakoma, kad norint pamatyti gražiausius dalykus, kartais užtenka pakelti akis į dangų. Šį posakį patvirtina Klaipėdos pietiniame rajone Donato Jogos užfiksuoti vaizdai, kurie išties pakeri. Vyrui pavyko nufotografuoti sidabriškuosius debesis. Tiesa, kaip pats juokauja, pabudęs 3.40 val. ryte negalėjo šio nuostabaus reginio nenufotografuoti. Sidabriškieji debesys – vis dažnesnis reiškinys, matomas Lietuvoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Lukas Sudvajus.

Šiuo metu vasaros orai labiau primena rudenį, bet staigus ir nemenkas atvėsimas nėra nuosprendis, teigė klimatologas Arūnas Bukantis TV3 žinių „Dienos komentare“. Laidos metu jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Kiek laiko tęsis atvėsimas ir krituliai? Ši savaitė švelniai tariant numatoma vėsi. Tik šeštadienį, sekmadienį pradės kilti temperatūra ir pasieks 25–26 laipsnius, o kitą savaitę dieną numatoma 21–25 laipsniai, naktimis apie 10–15 laipsnių.

Antradienį jau įžengsime į kalendorinę vasarą, o klimatologai teigia, kad šiltasis metų sezonas, kaip ir kasmet, laukia itin permainingas. Prabėgusį  pavasarį įvertino ir prognozę vasarai „Žinių radijo“ eteryje išsakė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto klimatologas Justinas Kilpys. Jo teigimu, šis pavasaris Lietuvoje buvo itin permainingas. „Nors balandis vidutiniškai buvo šaltesnis, bet balandžio viduryje buvo irgi savaitė, kai temperatūra buvo aukštesnė už daugiametį vidurkį.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir meteorologijos katedros doc. Gintautas Stankūnavičius pasidalijo pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis, taip pat kokių orų galime tikėtis balandžio mėnesį. Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės: „Prieš šventes pavasarišką šilumą staiga pakeitė šlapdriba, tačiau toks orų nepastovumas šiuo metu laiku yra daugiau norma nei anomalija.

Prasidedantį pavasarį jau skelbia ne tik kalendorius, bet ir ledonešis upėse bei pirmieji žiedai gamtoje. Gyventojai dalijasi pražydusių žibučių, pirmųjų kačiukų ar baltuojančių snieguolių vaizdais, botanikos sode į saulę vis spalvingesnius žiedus kelia įvairių rūšių gėlės ir krūmai. O štai sinoptikai sako, kad žiema dar žada pasigalynėti su pavasariu. Kalendorius ir vis labiau paukščių balsų prisipildanti gamta jau skelbia pavasarį.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius apžvelgė vyraujančias orų tendencijas ir tikina, kad savaitgalį į Lietuvą sugrįš nedidelis šaltukas. Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pateikė pasaulio orų apžvalga ir prognozės: „Atmintis apie buvusius orus paprastai yra trumpa, todėl daugelis, turbūt, pamiršo, kad visai neseniai neidavo į lauką be kepurės, pirštinių ir šiltų batų.

Pastaruoju metu Lietuvą aplanko vis didesni šalčiai, taip pat kaskart sulaukiame gausaus sniego, o keliai vėliau tampa sunkiai pravažiuojami. Klimatologas sako, kad tikėtis pavasarį primenančių orų dar nevertėtų. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kokių orų galime tikėtis per Velykas. Laba diena. Užgavėnės ant nosies, tačiau panašu, kad žiema trauktis neketina.

Likus kone savaitei iki laukiamiausių metų švenčių, sinoptikai skelbia, kad žiemą Lietuvoje keičia labiau rudeniški orai. Prognozuojama, kad šiomis dienomis lengvą šaltuką ir sniegą pakeis lietus, o termometrų stulpeliai šoktels ir iki 8 laipsnių šilumos.

Lietuvoje prasidėjusi kalendorinė žiema atsispindi ir šalies klimate. Beveik kasdien darosi vis šalčiau, o naktimis termometrų stulpeliai krinta vis žemiau. Tiesa, nors šalčiai jau ir nebestebina, žiemiškų kritulių sulaukiame nedaug. Kaip tikina klimatologai, gruodį sniego sulaukti galime, tačiau jis greitai tirps.  Nors praėjusią savaitę Lietuvoje sniegu jau galėjome džiaugtis, sudarydami artimiausių dienų prognozes sinoptikai apie žiemiškus kritulius kalba atsargiai.

Šis ruduo buvo pats šilčiausias Lietuvoje nuo 1961 metų, pirmadienį pranešė Hidrometerologijos tarnybos klimatologai. „Nuo rudens pradžios beveik visi dešimtadieniai pasižymėjo aukštesne nei įprasta oro temperatūra, išskyrus spalio antrą dešimtadienį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,1 °C žemesnė nei standartinė klimato norma“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Nors kalendorinis ruduo dar neprasidėjo, šios savaitės vėsa ir lietūs pratina mus prie minties, kad vasara baigėsi. Ar šiluma dar grįš ir kokios jos galime tikėtis, klausėmė klimatologo Arūno Bukančio. Laba diena. Tai bene visą savaitę pylė lietus. Ar galima manyti, kad panašus oras dabar laikysis ir artimiausiu metu? Atlante jau įsisiautėjo ciklonai, dabar jie pradeda slinkti link Europos ir vienas po kito, netgi tokiom serijom ir neša ilgai lauktą lietų.

Vasaros linksmybės ir džiaugsmai Lietuvoje baigiasi. Apie už kampo besislepiantį rudenį jau išduoda ir gamta – pamažu į pietus skrenda paukščiai, medžiai atsisveikina su lapais. Orai pamažu vėsta, vis dažniau palynoja, o ant žemės jau galime rasti ir vėlyvųjų obuolių. Visgi ryškiausi rudens ženklai – pradėję kristi auksiniai medžių lapai. Tačiau ar jau galime tarti vasarai sudie? Apie orus rudenį ir rugsėjo mėnesio prognozes kalbamės tv3.lt studijoje su klimatologu Arūnu Bukančiu.

2020 metai, jeigu ruduo bus šiltas, dar turi galimybę gauti šilčiausių metų titulą, kitu atveju gali bent jau patekti į penketuką, prognozuoja Vilniaus universiteto klimatologas Justinas Kilpys.  Anot jo, metų temperatūros vidurkį lemia temperatūra, esanti žiemą. „Šių metų žiema buvo besniegė ir labai šilta, todėl 2020 metai turi galimybę patekti į pačių šilčiausių metų penketuką.

Prasidėjusi vasara į Lietuvą atnešė tikrą karščių bangą. Visgi klimatologas pasakoja, kad tokiomis orų tendencijomis galėjome pasidžiaugti tik birželį, o dabar reikės priprasti prie tikros lietuviškos vasaros orų. Taip pat perspėjama ir apie galimų liūčių tikimybę.

Lietuvoje atvėsus ir subjurus orams į prognozes telefonuose žvilgčiojantiems tautiečiams kyla klausimas Ar vasara jau pasibaigė? Kol atostogautojai prie jūros nukabinę nosis laukia pasirodant saulės, sinoptikai, deja, džiugių naujienų artimiausioms dešimčiai dienų neturi. Lietus, vėjas, ir 20 laipsnių šilumos neperkopianti temperatūra. Klimatologai ragina nesistebėti – būtent tokia, permaininga, ir yra tipiška lietuviška vasara. Tačiau orai pasitaisys.

Lietuvą maudė liūtis ir kruša. Bene visoje šalyje tautiečiai fiksavo galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledokšnius, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija. Na, o po lietingos nakties prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai.  Kiek tokie škvalai gali tęstis ir kiek tokios galingos krušos būdingos mūsų birželiui, klausiame klimatologo profesoriaus Arūno Bukančio. Laba diena.

Gegužės mėnuo šiemet stebina keistomis orų anomalijomis. Ką tik mėgavomės 20 laipsnių šiluma, o antradienio naktį pavasaris pateikė staigmenų ir ryte didelę dalį Lietuvos padengė sniegu. Kiek tęsis tokios orų permainos ir kodėl tai vyksta? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas teigė, kad Lietuvoje ankstesniais metais yra buvę, kad gegužės mėnesį pasnigtų, tačiau šiemet įdomus reiškinys, kad sniegas išsilaiko taip ilgai ir netirpsta.

Praėjusi kalendorinė žiema Lietuvoje buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį, pirmadienį paskelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pasak klimatologo Donato Valiuko, šie duomenys atspindi klimato kaitos tendencijas. „Rekordiškai šilta žiema atspindi klimato kaitos tendencijas. Visi žiemos mėnesiai buvo kur kas šiltesni už įprastines daugiametes normas. Be to, svarbu įvertinti visą kontekstą – rekordiškai šilti buvo ir praėję metai“, – BNS pirmadienį sakė D. Valiukas.

Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios žiemos. Apie klimato anomalijas kalbėjome su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. Saulė šviečia, pavasariu kvepia, o žiemos vidurys. Kaip vertinate tokius oro pokyčius?  Jau ne pirma tokia žiema ir ne pirmas sausis. Per šį pastarąjį 30-metį, galima sakyti, tai antra tokia šilta žiema.

Iki Kalėdų dvi dienos, o gamta krečia pokštus. Lauke telkšo balos, o pievose ir pamiškėse jau žydi pavasarinės gėlės. Specialistai sako, kad jei taip ir toliau, greitai  miškuose išnyks eglės, mat mūsų žaliaskarėms šiltėjantis klimatas netinka. Gruodžio 23-ąją už lango pliusinė temperatūra – šilumos net keli laipsniai, o vietoj sniego telkšo balos. O Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode baltuoja saulutės. Ir jų čia ne viena kita, o ištisos dešimtys.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau prasidėjo. Iki šiol džiaugėmės šiltu, net rekordine šiluma pasižymėjusiu rudeniu. Ar savaitgalį pasirodžiusios snaigės atneš žiemą ir kokios jos galime tikėtis, kalbėjome su profesoriumi ir klimatologu Arūnu Bukančiu. Prasidėjo kalendorinė žiema, tad ar sulauksime šalčių?  Kalendorinė žiema prasidėjo, tačiau astrominė turėtų įsibėgėti dar tik už trijų savaičių. Taigi ypatingų, žiemiškų orų dar nereikia tikėtis.

Orų prognozės aktualios beveik visiems, tačiau, deja, tikslios jos gali būti vos kelioms dienoms į priekį. Tačiau yra ruošiamos ir ilgalaikės klimatinės prognozės, leidžiančios numatyti, kas laukia ilgalaikėje perspektyvoje. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis pasidalino mokslininkų žiniomis, kas mūsų laukia ilgalaikėje perspektyvoje.

Jau šią savaitę pasitiksime paskutinį vasaros mėnesį. Iki šiol Lietuvoje oro temperatūra nuolat keitėsi. Užplūdusias karščio bangas keitė vėsesni orai su krituliais ar net perkūnija. Įdomu išgirsti, ką apie ateinančio mėnesio orus kalba klimatologai. Būtent apie ateinantį rugpjūčio mėnesį, iki šiol vyravusias tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir klimatologas Arūnas Bukantis. Skaičiuojame paskutines liepos dienas.

Prasidėjus gegužės mėnesiui, į Lietuvą gali atkeliauti kardinalūs orų pokyčiai. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius sako, kad šį mėnesį galime tikėtis ne tik vėsesnių orų, tačiau taip pat ir daugiau kritulių. Klimatologas tv3.lt portalui teigia, kad žadamos šalnos gegužės mėnesį nėra keistas reiškinys, dėl ko vertėtų stebėtis. Jis taip pat priduria, kad tokio reiškinio pasikartojimas yra įmanomas ir birželio mėnesį.

Europa dabar labai aiškiai padalyta į dvi dalis – didesnę šiltąją ir mažesnę šaltąją. Žemyno pietuose vyraus saulėti orai, o vakaruose daug kur bus gana lietinga. Lietuva artimiausias kelias paras dar bus šaltojoje pusėje, dėl to čia šilta nebus, o dėl augančio slėgio dangus giedrysis, dienomis bus saulėta. Penktadienio naktis bus mažai debesuota, daug kur ir visai giedra, dėl to 1 – 3 šalčio bus bene visur, o gražią saulėtą dieną oras sušils iki 11 – 13 laipsnių šilumos.

Po vėsių paskutiniųjų balandžio mėnesio dienų gegužės mėnuo, pirmosios jo savaitės, lepino šiluma. Kai kuriems net sukėlė nuostabą. Ar tikrai gali būti, kad gegužės pradžioje jau kepina 26 laipsniai šilumos? Ar tai reiškia, kad Lietuva tampa tropikais? O gal tokią šilumą lemia sparti klimato kaita? Atsakymų į šiuos klausimus padėjo ieškoti klimatologas dr. Donatas Valiukas bei etnologas prof. dr. Libertas Klimka.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vis dažniau pasikartojančios karštos dienos rodo, kokie vyksta klimato pokyčiai, teigia Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Anot jo, nuo 1990 metų Lietuvoje karštų dienų per vasarą pasitaiko keliskart daugiau nei anksčiau. „Mūsų duomenimis, nuo 1990 m. karštų dienų ėmė sparčiai daugėti ir dabar jų užfiksuojama kartais net po 10–15 per vasarą.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.