Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, kalbėdamas apie dabartines vasaros tendencijas, neabejoja, kad birželio mėnesis buvo vienas iš karščiausių laikotarpių ir šiltesnis negu įprastai, tačiau liepos mėnuo atnešė permainų.
„Birželis – jis buvo tikrai labai šiltas, virš 3 laipsnių šiltesnis, negu pas mus būna šalyje.
Tuo metu liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo apie 0,7 laipsnio vėsesnis nei įprastai. Jeigu, sakykime, ta vėsuma galbūt buvo Vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, kur daugiau negu virš laipsnio vėsesnė temperatūra. Pietryčių Lietuvoje temperatūra buvo tokia, kokia pas mus ir būna, galbūt netgi šiek tiek šiltesnė.
Šilumos pojūtis priklauso ir nuo saulės. Kada tos saulės trūksta, ir ta temperatūra atrodo kur kas žemesnė, negu kad yra“, – tvirtino D. Valiukas.
Prisiminsime lietuvišką vasarą
Klimatologo teigimu, dabartinės tendencijos rodo, kad Lietuvos padangių kaitra lydėti neturėtų, todėl galėsime pasitenkinti šiek tiek šiltesne nei 20 laipsnių temperatūra.
„Pagal dabartines tendencijas kažkur numatoma, kad mes turėtumėm turėti tokias įprastines lietuviškas normas, labai toli nuo jų nenukrypsime.
Liepos vidutinė temperatūra yra 17,9 laipsnio, tačiau paros temperatūra dieną, suprantama, pasieks ir daugiau kaip 20 laipsnių, naktys bus vėsesnės. Tie 20 laipsnių, ko gero, nėra kaitra, bet, esant saulei, tai yra pakankamai komfortiška temperatūra, kuomet nėra tos 30 laipsnių kaitros.
Per paskutinius metus gal labiau įpratome prie didelių kaitrų, tad dabar bus tokia labiau lietuviška vasara. Jeigu prisimintumėme pernai metus, liepa irgi buvo gana vėsi, nors birželis ir tąsyk lydėtas karštų orų“, – pastebėjo pašnekovas.
Tiesa, kiek šiltesnių nei įprastai orų tikimybė nėra atmetama, tačiau tai gali būti tik pavienės dienos, kuomet lauke pajusime vasarišką kaitrą.
„Taip, bus šiltesnių orų nei įprastai, bet jeigu mes žiūrėtumėme tas ilgalaikes prognozes, tos bendrosios tendencijos visas savaites žada, kad jos turėtų būti artimos daugiametėms normoms. Bet tai nereiškia, kad keleta dienų savaitėje nebus kažkokios išskirtinės“, – patikino D. Valiukas.
Stichinių ar pavojingų reiškinių dažnėjimas
Panašu, kad nors lietuviškai vasarai įprasti orai išliks, stiprių liūčių tikimybė taip pat bus didelė.
„Labai sunku nuspėti, tačiau yra tos bendrosios tendencijos, rodančios, kad tiek temperatūra, tiek krituliai bus artimi daugiametėm normom, bet tie svyravimai tikrai yra neišvengiami. Tiek ir temperatūros tų šiltesnių dienų pasikeitimai, tiek ir tikimybė sulaukti liūčių.
Tik reikėtų turėti omenyje, kad, pavyzdžiui, jeigu mes Vilniuje nesulauksim liūties, tai nereiškia, kad jos nebuvo kažkur Lietuvoje ar kitoje vietoje. Liūtis gali iškristi labai stipri ir virš miško, bet visiems atrodys, kad jos nebuvo. Liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia yra tas laikotarpis, kada tų liūčių dar tikrai gali būti, taip pat ir visą rugpjūtį“, – perspėjo klimatologas.
D. Valiukas pasakoja, kad dažnėjantys stichiniai reiškiniai, jų ekstremalėjimas yra vienas iš klimato kaitos padarinių.
Be to, priduriama, kad išskirti vienintelio regiono, kuriame gali padažnėti liūčių ar audrų tikimybė, nevertėtų, kadangi tai gali būti būdinga visai Lietuvai.
„Tai yra vienas iš klimato kaitos padarinių, kur lemia tokių stichinių ar pavojingų reiškinių dažnėjimą ir ekstremalėjimą. Kalbant apie kritulius, liūčių neišvengiamai daugės pagal atvejų skaičius. Visai neseniai katastrofinis lietus buvo Lazdijuose, kada per mažiau nei 12 val. iškrito daugiau negu 80 milimetrai kritulių, na, o už keliasdešimt kilometrų ten buvo vos kelios dešimtys (kritulių – aut. past.). Tai yra daugiau negu dvigubai ar trigubai mažiau.
Išskirti regionus, kuriuose, vykstant klimato kaitai, tų stichinių reiškinių bus dažnėjimas, ko gero, negalėtumėme. Lietuvą reikėtų imti kaip vieną regioną, kur egzistuos bendra tendencija, tokių reiškinių tik daugės, o jų atnešama žala, panašu, didės – tiek dėl atvejų dažnėjimo, tiek dėl stiprėjimo“, – paaiškino klimatologas.
Keičiasi orų tendencijos
Būtent klimato kaitos proceso grėsmė keičia ir ilgus metus nusistovėjusias tendencijas. Štai, jeigu liepos mėnesiai anksčiau buvo vieni šilčiausių per visą vasaros laikotarpį, dabar tai keičiasi.
„Dėl klimato kaitos atsiranda nestabilumas. Jeigu mes kalbėtumėme apie birželio ir spalio mėnesius, vykstant klimato kaitai, jie buvo labai stabilūs ir mažai kintantys. Dabar mes turime 2 metus iš eilės, pernai ir šiemet, kada birželio mėnuo yra labai šiltas. Pernai metų birželis apskritai per daugiau negu pusė šimto metų buvo šilčiausias, tai šiais metais tai antras pagal šiltumą laikotarpis. Skirtingais metais susidaro atskiros situacijos“, – kalbėjo D. Valiukas.
Klimatologas pabrėžia, kad orų pokyčiai aiškiai pastebimi ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Sibire, kur temperatūra pasiekia ir 38 laipsnius šilumos.
„Panašios sąlygos egzistuoja ir Baltijos jūros regione. Tačiau, pavyzdžiui, Sibire yra rekordiniai karščiai, kur temperatūra pasiekia 38 laipsnius šilumos. Kalbant apie klimato kaitą, reikia žiūrėti plačiau ir žiūrėti ne tik į Batlijos regioną, kur tendencijos panašios kaip Lietuvoje, bet pažiūrėti ir plačiau“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos klimatologas.
Tuo metu rudenį aplankantys itin šilti orai, dar vadinami „bobų vasara“, panašu, kad turėtų išlikti. Tiesa, kaip keisis patį orų tendencija rudenį, dar galima kol kas tik spėlioti.
„Ko gero, nesikeis. Jeigu mes apie kalbėtumėme apie „bobų vasarą, tai ji kiekvienais metais pas mus ir būna. Tos tendencijos dar neturėtų išnykti kelioliką metų į priekį. Bet reikėtų visą laiką žiūrėti, kad tikrai ne kiekvienais metais mus tas oras, kurį vadiname „bobų vasara“, būna“, – pastebėjo D. Valiukas.
Hidrometeorologų duomenimis, naktį iš birželio 29-osios į birželio 30-ąją Lazdijų rajone per 11 valandų buvo iškritę 104 milimetrai kritulių.
Kaip BNS agentūrai anksčiau teigė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vadovė Ilona Šaparauskienė, žala, kurią pridarė tokios gamtinės sąlygos, gali siekti iš šimtus tūkstančių eurų – vien išsiurbti vandenį iš rūsių kainuos apie 30 tūkst. eurų. Gyventojai patyrė nuostolių dėl apsemtų namų, rūsių, automobilių, kitos technikos, daržų, kiemų, daugiausiai – Lazdijų mieste.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad birželio 30-ąją stichinis lietus registruotas aštuoniose stebėjimo stotyse, o per visą birželį Lazdijuose iškrito didžiausias kritulių kiekis Lietuvoje – 201 milimetras.
