Profesionalūs meteorologai gali prognozuoti tik ribotam laikui į priekį. Ar galite paaiškinti, kokiam laikui – savaitei, dviem, ar trims – jos yra tiksliausios ir kodėl?
Atskirkime vadinamąsias meteorologines prognozes nuo klimatinių prognozių. Meteorologinių prognozių patikimumo riba, kuri siekia maždaug 70-80 proc. pasitvirtinimą yra 7-8 dienos ir viskas. Sakykime, 2-3 dienoms į priekį yra 98 proc. pasitvirtinimas, bet be šių prognozių yra sudaromos ir klimatinės prognozės, kurios siekia net ir XXI a. pabaigą. Juose yra numatomos tam tikros tendencijos, atsižvelgiant į žmogaus, kitų gamtos faktorių poveikį klimatui, tai tos prognozės gali būti ir jau bent šimtmečiui į priekį. Visgi, tai visai nereiškia, kad mes galime pasakyti, kokie orai bus 2054 metais rugsėjo 24 d., kalba eina apie tam tikras tendencijas.
Kokias tendencijas matote tyrinėdami klimatines prognozes artimiausiems metams į priekį? Kas laukia Lietuvos?
Labai sparčiai progresuoja atšilimas visame žemės rutulyje, ir štai šiemet vėl rekordas buvo užfiksuotas, tai yra, liepa buvo net 1,5 laipsnio globaliu mastu šiltesnė už daugiametį vidurkį, tai rodo, visame pasaulyje yra klimato atšilimo tendencija, o kai kuriuose rajonuose ji netgi yra dar spartesnė. Matome ekstremalumo didėjimą ir va tokie klimato pokyčiai išliks ir iki XXI a. pabaigos. Mes siekiame, kad temperatūros kilimas būtų ne didesnis kaip 1,5 laipsnio, bet, nežinia, ar pavyks pasiekti šį tikslą. Matome, kad ekstremalių reiškinių dažnėja, jie darosi intensyvesni, trunka ilgiau, neįprastu laiku pasireiškia.
Kokie ekstremalūs reiškiniai dažniausiai kamuoja Lietuvą? Girdėjome apie sausrą, apie liūtis, galbūt yra ir kitų?
Praktiškai Lietuvoje mes turime visus reiškinius išskyrus vieną, kuris tik gali būti, – tropinių ciklonų čia nepasitaiko, tačiau uraganinių vėjų irgi būna. O šiaip, sausros yra ypatingai dažnas ir dabar stichinis reiškinys, iš trumpalaikių reiškinių yra tokie kaip kruša, šalnos, jeigu jos būna labai ankstyvos ar vėlyvos pavasarį, škvalas, viesulas. Taip pat liūtys, pernelyg didelis įmirkimas dirvožemio, šlapymečiai, kurie atneša didelės žalos, upių paplūdžiai, arba atvirkščiai, didelis upių nuosekis, kaip kad šiais metais, netgi dvi hidrologinės sausros buvo.
Ir mes matome, kad tokių ekstremalių reiškinių Lietuvoje daugėja?
Taip, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.
Ir tai galima susieti su klimato atšilimu vienareikšmiškai?
Taip, jis išprovokuoja intensyvesnį ekstremalų reiškinį. Kruša, arba, sakykim, šalna, arba sausra, ji visą laiką galėjo pasireikšti, ir buvo, tačiau dabar, kai kalbame apie ypatingas karščio bangas, tai manoma, kad atšilimas prie karščio bangos prisideda dar laipsniu ar net dviem, jeigu įprastomis sąlygom būtų buvę 31 laipsnis, tai dabar mes jau turime 33. Tai toks yra atšilimo indėlis į kai kuriuos reiškinius, bet, turint omeny, kad daugėja drėgmės atmosferoje, pati nestabilumo augimo tendencija, aktyvių vertikalių judesių intensyvumas didėja, tai lemia škvalo ar krušos vystymąsi, stiprių liūčių susidarymą.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
