Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, Prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis pasakojo, kad augalai žydi dėl indukcijos (visumos procesų, sukeliančių augalų pražydimą). Šią vasarą vyravęs karštis paskatino juos žydėti.
„Yra taip, kad visi mūsų augalai pražysta dėl žydėjimo indukcijos. Paprastai, normaliomis sąlygomis, tą žydėjimą sukelia teigiama temperatūra pavasarį. Tai yra kaip stresas augalams. Bet žydėjimą gali sukelti ir kiti stresai. Šiemet vasara buvo karšta, vyravo sausra – tai yra indukuojantis veiksnys. Kitaip sakant – augalai buvo paskatinti žydėti – todėl jie ir žydi“, – mini Prof. habil. dr. P. Duchovskis.
Tokios sąlygos susidaro ne kasmet
Jei oro sąlygos būna artimos normoms – tuomet tokio žydėjimo rudens metu nebūna.
„Taip pasitaiko ne kasmet. Jeigu temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių eiga atitinka daugiametę, tuomet tokio žydėjimo nebūna. Tačiau šiemet buvo sausra, kuri irgi yra indukuojantis veiksnys, tai yra – stresas augalams.
Kasmet to nebūna, tačiau kai dabar kinta klimatas, labai aukštos būna temperatūros, arba drėgmės trūkumas, o kartais drėgmės perteklius – tai yra stresiniai veiksniai, dėl kurių dabar obelis ir pražydo“, – aiškina Prof. habil. dr. P. Duchovskis.
Profesorius minėjo, kad iš miškininkų gavo duomenų, jog šį rudenį pražydo ne vien obelys, o ir kai kurie miško augalai. Tą lėmė tokie patys veiksniai.
Pailgėjęs vegetacinis procesas
Jei ruduo būtų šiltesnis, nei įprasta, tuomet pailgėtų ir mūsų augalų vegetacijos trukmė. Tačiau vienais metais tas laikotarpis būna ilgesnis, kitais jis trumpesnis. Žinoma, per daugelį metų jis šiek tiek pailgėjo, bet ne ženkliai.
„Vis prisimenu lietuvių klasikų kūrinius, kuriuose pasakojama, kaip iš ganyklų žmonės atvesdavo gyvulius, tą darydavo lapkričio pirmąją dieną. Tą dieną imdavo šalti orai: lėčiau augdavo žolė, gal net pašaldavo, na ir dabar tą patį ūkininkai daro panašiu laiku. Galbūt šiek tiek pailgėjo vegetacinis laikotarpis rudenį, bet labai nedaug, sakykime savaitę per kokį šimtą metų, ne daugiau“, – mini Gintautas Stankūnavičius.
Klimatologas priduria, kad ateityje, galbūt po 10 - 20 metų augalų vegetacinis procesas dar pailgės, gal net kitas augalų kultūras imsime auginti, bet kol kas tai labai abejotina.
Lietuva yra toli nuo vandenyno, todėl užtenka žemyniniam orui atkeliauti truputį ankščiau, nei reikia ir viskas nušąla. Todėl tikėtina, kad šalyje ne temperatūra didės, o daugės ekstremalių, netikėtų gamtos išdaigų.
Išaugęs ekstremalumas
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių skaičius. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei nuolat vyrauja šiltos žiemos, o staiga, netikėtai atkeliauja šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Jie nebūna pasiruošę, sunku užvesti automobilius, atsiranda papildomų išlaidų ir visa tai sukelia žmogui stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau pasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnos vis tiek gali kilti. Tuomet pasitaiko, kad ūkininkai pasodina bulves, o jos tik daigus išleidžia ir užšąla, dėl to kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalus oras susijęs ir su kritulių kiekiu, gali būti, kad kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias stambių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
