Sniegas iškrito Ukmergės-Molėtų apylinkėse, Kėdainių rajone, Zarasuose, Ignalinos rajone, Anykščiuose, Utenos, Švenčionių, Kauno rajonuose. Meteorologas Gytis Valaika pakomentavo, ką jis mano apie pirmąsias nukritusias snaiges.
„Dabar tik toks pasnyguriavimas buvo, bent jau rytinėje Lietuvos dalyje: Marijampolėje, Alytuje, labai toks smulkus sniegas krenta. Ką laikysim pirmu sniegu, ar snaiges, kurios matosi, bet pasiekia žemę ir tirpsta, ar kažkokią sniego dangą“, – komentavo jis.
Normalus sniegas truputėlį vėliau pasirodys
Kaip pasakojo specialistas, sunku spręsti, kada tikroji šaltoji žiema, kartu su sniegu, pasirodys. Šiuo metu jis dar nedrįsta teigti, jog normaliai pasnigo.
„Tokios normalios sniego dangos daugelis dar nepamatys. Rytoj turėtų šiaip daugiau pasnigt, bet čia rytų Lietuvoje labiau, tai gal trumpai ir susidarys ta sniego danga.
Iš pradžių snigs, o po to lis, tai ilgai tas sniegas net ir negalėtų išbūti, nes iš paskos lietaus debesys eis. Tokios žiemos, kad matytųsi horizonte, tai dar nėra“, – sakė G. Valaika.
Dabartinės žiemos Lietuvoje – nestabilios
Anot G. Valaikos, dabar visos žiemos yra skystos, šiltos, dažniausiai nestabilios. Jeigu ir pasninga, tai taip pabūna keletą dienų ar savaitę, o po to sniegas ištirpsta.
Klimato kaita daro įtaką Lietuvos žiemoms, dėl to jos tokios šiltesnės. Kol kas galima tik spėlioti, koks bus šaltųjų metų laikotarpis, remiantis praeitų metų žiemomis.
„To stabilumo kuo toliau, tuo mažiau jo būna. Nieko naujo nepasakysiu – klimato kaita: žiemos šiltėja, tas ir atsispindi. Kartais net ir gruodį normaliai tos žiemos nesulaukiam, tai kaip bus, iš tikrųjų niekas ir nežino, galima tik spėliot, kada gruodį ateis normaliai ta žiema arba lapkričio antroje pusėje.
Taip normaliau, kad sniegas ilgiau laikytųsi, antroj lapkričio pusėj pasitaikė tiek pernai, tiek užpernai, šaltesni laikotarpiai buvo užslinkę. Kol kas, kad labai užšaltų, nesimato, ir kalbėt neišeina apie tai, kad kažkoks sniegas ir ar jis laikysis.
Kol kas tęsiasi tas vėlyvas ruduo, bent jau kol kas matom skaičiavimuose. Galima spėliones, prielaidas daryti pagal paskutinius metus, tos žiemos šiltesnės, o dabar net ir per Kalėdas ir Naujuosius metus būna lietus, tai nesilaiko stabiliai niekas“, – komentavo specialistas.
Lietuvos orai vis šiltėja
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, klimatologas Gintautas Stankūnavičius pabrėžė, kad anksčiau pirmieji sniego ženklai pasitaikydavo kartais rudens pradžioje. Apkritai, pas mus žiemos yra permainingos.
„Šiaip tai pirmo sniego datos būdavo spalio mėnesį, buvę yra netgi ir rugsėjo pabaigoj, aišku, nežinia, kiek jis ten išsilaikė. Dabartiniu metu, jeigu sniegas iškrinta lapkričio mėnesį, reiškia mes po truputį šylam. Pastarieji metai rodo, kad rudenis, ypatingai antras rugsėjis iš eilės, kai labai, labai šiltas ir netgi, pagal vidutinę temperatūra, yra priskiriamas vasaros mėnesiams.
Žiemos pas mus permainingos, nėra, sakykim, kad jos vienokios, ar kitokios, galime spręsti iš sniego dangos. Pastovi sniego danga yra tokia, kuri išsilaiko ne mažiau nei dvidešimt dienų nenutirpusi.
Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, vakarinėje dalyje, ypač pajūry, pamary ar pietvakariuose, daugybė jau daug žiemų, kai mes neturime pastovios sniego dangos, pagal tą kriterijų, o kitur ji trumpesnė“, – komentavo klimatologas.
Europoje šiltėja
G. Stankūnavičius prakalbo apie Europoje vyraujantį šiltėjimo efektą, vakarinėje Europos dalyje tokių žiemų, faktas, kad nepasitaiko.
„Be abejo, kad visoj Europoj šiltėjimo efektas jaučiasi, Vakarų Europa niekada neturėjo tokios žiemos, kaip mes kad turime, pas juos ir temperatūra aukštesnė, kai kurie miestai jūriniai klimato juostai priklauso.
Jei pagal klimato kaitos tendencijas, tai ekstremalių įvykių skaičius, tiek Europoje, tiek visose vidutinėse platumose, Šiaurės pusrutulyje – daugėja. Matote, čia tie potvyniai, kurie buvo Europoje, skiriami rudens laikotarpiui“, – dalinosi jis.
