gintautas paluckas

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Su kiekvienais savivaldos rinkimais socialdemokratų pozicijos didžiuosiuose šalies miestuose vis silpnėja. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per pastaruosius savivaldos rinkimus socdemų kandidatų sąrašai rinko nedaug balsų, o kadangi kalbama apie narių skaičiumi didžiausią partiją visoje Lietuvoje, tokie rezultatai atrodo itin nejaukiai.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį rinksis į neeilinę sesiją aiškintis galimą informacijos nutekinimą mažamečių prievartavimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Valdantieji tokiu opozicijos ėjimu nėra patenkinti – sako tikintys Generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės žodžiais, kad iš jų informacija nutekėti negalėjo. Antradienį komentuodamos savo pirmąjį susitikimą, Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė pateikia skirtingas versijas, kas buvo pasakyta per judviejų pokalbį, o kas ne.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susisiekimo ministerijos pasiūlyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma patiems vežėjams kelia nelabai malonius jausmus. Iš esmės ministerija panoro užtikrinti konkurenciją, kad į rinką galėtų ateiti naujų įmonių, bei papildomai pasiūlė įvairių kitokių pataisymų: įvedė reikalavimus autobusų amžiui, nustatė, kad autobusais būtų galima vežti judėjimo negalią turinčius žmones, pasiūlė leisti maršrutus pradėti ir pabaigti ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stot...

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Šalia Vilniaus energetikai baigia statyti ir pradeda testuoti naują didžiulį elektros baterijų parką. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, keletas tokių parkų leis Lietuvai jau po metų su keletu mėnesių atsijungti nuo rusiško elektros tinklo ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Ministras teigia, kad po atviru dangumi sustatytos didžiulės elektros baterijos leis apsaugoti gyventojus ir verslą nuo elektros kainų sukrėtimų, kokie vyko šiemet.

Opozicijos planas tirti vidaus reikalų ministrės Bilotaitės veiksmus dėl riaušių malšinimo ir konfliktų su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu subliuško – pritrūko balsų laikinajai komisijai sukurti. Tačiau aistrų Seimo salėje netrūko – vėl aidėjo replikos apie Bilotaitę kaip tituluotą gražuolę.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Seimui rengiantis balsuoti dėl nepasitikėjimo energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, socialdemokratai reiškia nuostabą dėl premjerės Ingridos Šimonytės žodžių, esą ji turi dar daugiau klausimų ministrui negu opozicija, teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime spaudai, „Jeigu ministro darbas vyriausybės vadovei kelia tiek daug klausimų, kodėl ji nepasidalija savo abejonėmis ir turima informacija su visuomene? Ar tai reiškia, kad premjerę ir ministrą sieja bendros paslaptys?“ – klausi...

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Vilniuje paminėtos 90-osios Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinės. Buvę bendražygiai dėjo gėles prie jo kapo, iš Seimo tribūnos liejosi ugningos pagarbos kalbos, o pagarbą išreiškė net ir pasirodęs Vytautas Landsbergis. „Jis visą laiką tvirtas, kaip uola, už jo jaučiausi, kaip už mūro“, – sako socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors paminėti 90-ąsias gimimo metines prie Brazausko kapo atėjo tik būrelis buvusių jo bendražygių. „Žodžio žmogus. Sutarei – bus padaryta.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Opozicija interpeliacijų ministrams karuselę bando įsukti dar stipriau. Socialdemokratai nori ją surengti ir Laisvės partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Esą ji nesugeba normaliai pasirūpinti pagalba įmonėms, kurios energetinės krizės akivaizdoje susidūrė su sunkumais.

Opozicijoje dirbantys socialdemokratai ketina rengti interpeliaciją jau ketvirtam ministrui. Jeigu anksčiau buvo kalbama apie nepasitikėjimo procedūros inicijavimą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, tai ketvirtuoju nepasitikėjimo sulaukusiu Vyriausybės nariu greičiausiai taps ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus. Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apIe tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.