Nors patikimi šaltiniai LSDP aprtijoje teigia, kad V. Blinkevičiūtė abejoja, ar bus premjerė, dėl savo sveikatos ir amžiaus, politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad tikroji priežastis – kur kas pragmatiškesnė.
„Delsimo priežastis labai aiški – jos begalinė meilė Briuseliui. Tas visada buvo, niekam ne paslaptis, kad jai labai patiko būti europarlamentare. Kaip anksčiau sakydavo: darbas ne dulkinas, moka gerai, tai kam tie rūpesčiai? O premjero darbas Lietuvoje yra sunkiausias darbas šalyje. Tai yra didelė atsakomybė, daug energijos, daug streso ir iš karto tampi kritikos taikiniu.
Tai kam jai eiti į tas galeras, jeigu ji puikiai turi savo sofą Briuselyje, iš kurios labai sėkmingai rūpindavosi Lietuvos pensininkais? Kai tu tiesiog spinduliuoji meile pensininkams ir kai tau nereikia daryti jokių sprendimų, tai tavo populiarumas garantuotas, žmonės tave mėgs ir panašiai. O kai būsi Vyriausybėje, reikės priimti vieną kitą skaudų sprendimą – dėl to padėtis iš karto keičiasi“, – sako politologas.
„Manau, V. Blinkevičiūtė puikiausiai šitą dalyką supranta ir akivaizdžiai nenori imtis šito posto į savo rankas. Atsisakau tikėti užuominomis, kad „galbūt“. Aš patikėsiu tik tada, kai ji duos priesaiką. Kai ji realiai taps premjere, bet iki tol tikimybė kur kas didesnė, kad ji nebus“, – priduria V. Valentinavičius.
Kalbose apie Blinkevičiūtės sveikatą pasigenda skaidrumo
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas kaip vieną iš priežasčių, kodėl V. blinkevičiūtė gali atsisakyti premjero posto, įvardija stabilumą būnant Europos Parlamento (EP) nariu.
„Viena vertus, pabaigus šią kadenciją, būtų perspektyva gauti didesnę europarlamentaro pensiją. Tai yra labai aiški finansinė paskata.
Kitas dalykas, tai pozicija, kuri yra gana lengvai išnaudojama, nes ji realiai nėra susijusi su vidinių problemų sprendimu. Visada galima „nurašyti“ vidines problemas esančios Vyriausybės vadovui ir tokiu būdu pakankamai ramiai išbūti visą kadenciją“, – komentuoja politologas.
Todėl kalbos apie LSDP lyderės sveikatą ir amžių eksperto neįtikina. Anot I. Kalpoko, Lietuvos istorijoje buvo ir vyresnių nei 64 metų (tiek, kiek dabar yra V. Blinkevičiūtei) ministrų pirmininkų, o kalbose apie galimas jos sveikatos problemas trūksta aiškumo.
„Kadangi tai yra jautrūs duomenys, mes turbūt nepatikrinsime. Kita vertus, kadangi tai yra viešas asmuo, galbūt tas atvirumo standartas ir galėtų būti įdėtas. Tarkime, jeigu yra puse lūpų užsimenama apie sveikatos problemas, turbūt yra tam tikras viešasis interesas bent jau kažką žinoti“, – tikina I. Kalpokas.
„Kol kas tai skamba tiesiog kaip pasiteisinimas. Mes, neturėdami skaidrumo šioje vietoje, nelabai galėtume kažką įvertinti“, – priduria jis.
Mano, kad yra geresnių kandidatų nei Paluckas
Anot V. Valentinavičiaus, realiausias variantas ją pakeisti galėtų būti G. Paluckas. Tai rodo vien tai, kad ją pirmąjį rytą po rinkimų būtent jis lydėjo V. Blinkevičiūtę į susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda.
Vis dėlto LSDP turi geresnių kandidatų nei G. Paluckas, sako V. Valentinavičius.
„Pavyzdžiui, tas pats Juozas Olekas su jo patirtimi įvairių ministrų pozicijose. Jis politikas, kuris įrodė savo brandą, aktyviai dirbęs Europos Parlamente, kur kas aktyviau negu V. Blinkevičiūtė. Tai būtų geresnė opcija“, – kalba jis.
Kitas potencialus premjeras – ministro pirmininko duonos jau ragavęs partijos „Vardan lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Tiesa, čia koją gali pakišti „valstiečiai“, kurie matomi kaip vieni iš koalicijos partnerių.
„Susitarimas įmanomas tik su viena sąlyga, kad (Ramūnas – red. past.) Karbauskis nedalyvauja procese ir atsisako visų savo, švelniai tariant, ne visada protingų ambicijų ir tiesiog perleidžia savo frakcijos narius koalicijos ekspozicijon be jokių ginčų ir kalbų“, – dėsto politologas.
„Vėlgi, klausimas kiek jis [S. Skvernelis] pats nori. Akivaizdu, kad jeigu būtų skiriama pagal tai, kas labiau nori tapti premjeru, būtų paskirtas G. Paluckas“, – pabrėžia pašnekovas.
Tik yra viena problema – V. Blinkevičiūtei atsisakius siekti premjero posto, alternatyva turi atrodyti rimta, o G. Paluckas, anot eksperto, iš visų galimų kandidatų atrodo mažiausiai rimtas.
Tačiau galutinis sprendimas – partijos pirmininkės rankose. „Tai kad G. Paluckas visada jos kairėje (nes socialdemokratų partijoje teisinga pusė yra kairė, o ne dešinė), matyt, jos favoritas vis dėlto yra G. Paluckas“, – apibendrina V. Valentinavičius.
Įvardijo netikėtą pavardę
Kaip vieną iš galimų kandidatų į premjero postą I. Kalpokas taip pat įvardijo G. Palucką ir dar vieną, kiek netikėtą pavardę – Rasa Budbergytė.
„Tai taip pat didelę patirtį turintis žmogus. Nemažai, dažniau negu J. Olekas yra stumiama atstovauti partijai, ypač ten, kur yra sudėtingesnės situacijos. G. Paluckas dažnai yra statomas ten, kur reikia reprezentuoti partiją. Tuo metu R. Budbergytė yra problemų sprendėja“, – teigia VDU docentas.
Pasak politologo, kitų ekspertų įvardijamas J. Olekas šiuo metu yra antrame plane.
„Taip, jis yra išreiškęs viešai savo norą būti ministru pirmininku, bet jis turi tam tikrą šleifą nuo savo ministravimo laikų – „auksinių šaukštų“ istorijas ir panašiai – ir kadangi tas šleifas ateina nuo jo buvimo krašto apsaugos ministru, o krašto apsauga dabar dėl natūralių priežasčių yra padidinto dėmesio dalykas, man atrodo, jam gali būti pakankamai rimta kliūtis“, – dėsto I. Kalpokas.
„Kitas dalykas, pastaruoju metu jis nebuvo labai ryškus ir labai matomas politikas, iš Briuselio jo nesimatė, todėl aš skeptiškai žiūrėčiau į jo galimybes“, – sako ekspertas.
Visgi, jei R. Budbergytė netaptų premjere, politologas ją matytų kitoje aukšoje pozicijoje – finansų ministrės.
Kalpokas: „Tai būtų absoliučiai totali katastrofa“
Kai kurie ekspertai teigia, kad G. Paluckas nebūtų tinkamas kandidatas į premjerus dėl savo praeities nuodėmių, kaip antai garsiosios „žiurkių bylos“, kai anuomet Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs G. Paluckas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.
I. Kalpokas pritaria, kad susiteršus ne tik reputaciją, bet ir turint teistumą, eiti į svarbiausias vykdomosios valdžios pareigas yra labai didelis šuolis. Tačiau koją pakišti gali ir jo „gana tragiška“ politinė karjera.
„Mes galime prisiminti, kaip socdemams sekėsi G. Palucko vadovavimo partijai laikotarpiu ir atitinkamai, kokia paties G. Palucko rinkiminė „sėkmė“, kurią jis dar kartą šituose rinkimuose patvirtino. Statyti į pirmą vietą absoliučiai etatinį pralaimėtoją, kuris prapylė viską, ką galėjo, tiek asmeniniu lygmeniu, tiek būdamas partijos priešakyje, tam tikra prasme tai būtų politinio neįgalumo pripažinimas“, – kalba politologas.
Visgi, VDU docentro vertinimu, dar didesnis politinio neįgalumo pripažinimas būtų į premjero postą statyti asmenį ne iš LSDP.
„Tai signalizuotų, kad partija, kuri labai stipriai laimėjo rinkimus, partija, kuri sulaukė didžiausio žmonių pasitikėjimo, neturi savo viduje netgi vieno žmogaus, kurį būtų galima statyti į vieną iš trijų svarbiausių valstybės pozicijų“, – paaiškina I. Kalpokas.
„Tai būtų absoliučiai totali katastrofa pačiai partijai, nes tai rodytų nebuvimą lyderystės, bet ir reputacine prasme – ko galima tikėtis iš politinės organizacijos, kuri neranda žmogaus, tinkamo būti ministru pirmininku, ir kuri yra viena iš pagrindinių partijų? Tai būtų labai prastas scenarijus“, – svarsto politologas.
Socialdemokratų partijoje – kova dėl premjero posto, o garsiausiai skamba viena pavardė
V. Blinkevičiūtė greičiausiai neis į premjerus – tai naujienų portalui tv3.lt tvirtina patikimi šaltiniai partijos viduje. Jie įvardijo, kas šiame poste galėtų būti vietoje V. Blinkevičiūtės ir atskleidė, kodėl pati V. Blinkevičiūtė taip nenori vadovauti Ministrų kabinetui ir jo kratosi po tokio gausaus rinkėjų palaikymo ir net visuomenės spaudimo.
Patikimų šaltinių teigimu, kol kas aiškaus atsakymo dėl premjero posto neduodanti V. Blinkevičiūtė vis dėlto pasakys „ne“.
„Jeigu kalbame atvirai, Vilija abejoja“, – naujienų portalui tv3.lt sakė šaltinis iš LSDP vidaus.
Atskleidžiama, kad ji ketina atsisakyti premjero posto dėl savo sveikatos ir amžiaus.
Plačiau paaiškėti turėtų trečiadienį, per LSDP prezidiumo posėdį. Posėdis vyks 16 val.
„Rytoj turime prezidiumo posėdį. Šiuo metu dirba derybinė grupė, deriname visas pozicijas ir rytoj į šitą klausimą bus viešai atsakyta“, – naujienų portalui tv3.lt patvirtino partijos narys.
Šaltinių teigimu, vietoj Blinkevičiūtės į premjero postą turėtų žengti Paluckas
Patikimi šaltiniai socialdemokratų partijoje įvardija pavardę žmogaus, kuris, tikėtina, pakeis V. Blinkevičiūtę ir užims premjero postą.
„Ir pačios Vilijos matymas yra, kad [turėtų būti] žmogus, kuris nėra pensininkas. – Gintautas (Paluckas – red. past.)? – Na, taip.“
„Paluckas“, – taip pat užtikrintai atsakė kitas šaltinis iš socialdemokratų partijos.
Anksčiau viešai ekspertai įvardijo, kad ir J. Olekas galėtų būti premjeru, tačiau socialdemokratai jo, kaip galimo varianto, neįvardija. Sako, kad dabar svarstoma G. Palucko kandidatūra.
Blinkevičiūtė keitė nuomonę kelis kartus
Gegužę, vykstant prezidento rinkimams, prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis V. Blinkevičiūtę „tarp rimčiausių kandidatų“ užimti premjero postą, jei jos vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėtų Seimo rinkimus.
„Viskas priklausys nuo rinkimų. Tai buvo tiesiog pasamprotavimas, jeigu šiai partijai, jos atstovams būtų suteiktas didžiausias pasitikėjimas kituose Seimo rinkimuose, ar ponia V. Blinkevičiūtė galėtų būti tarp kandidatų“, – gegužę sakė G. Nausėda.
„Ir aš norėčiau matyti ją tarp rimčiausių kandidatų užimti premjero poziciją. Bet dar kartą kartoju, kad palaukime rinkimų ir palaukime rinkėjų valios“, – kalbėjo prezidentas.
Reaguodama į prezidento žodžius, pati politikė aiškiai savo pozicijos neįvardijo. Gegužę V. Blinkevičiūtė tikino, kad pirmiau reikia pasiekti pergalę šalies vadovo ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
„Tiesa pasakius, dabar vyksta prezidento rinkimai. Vyksta ir Europos Parlamento rinkimai. Tai pirmiausiai reikia laimėti tuos rinkimus. Man, kaip partijos pirmininkei, labai svarbu, kad tiek šalies prezidento rinkimai, kur mes partijoje priėmėme sprendimą remti Gitaną Nausėdą, baigtųsi pergale – kuo aš iš tikrųjų neabejoju. Labai svarbu taip pat, kad žmonės birželio 9 d. ateitų į Europos Parlamento rinkimus“, – gegužės 23 d. žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.
„Toliau dirbsime, kad rudenį Seimo rinkimuose gautume žmonių pasitikėjimą. Tai nebus lengva, bet labai tikiu, kad Lietuvos žmonės supranta, kad turi būti pokyčiai valstybėje“, – tęsė ji.
Kiek vėliau naujienų agentūrai ELTA politikė teigė, jog ją „net atgraso ir nupurto tokie dalykai“ kaip ankstyvas postų dalijimasis.
Rugpjūčio pabaigoje socialdemokratų lyderė patikino, kad vadovautų Vyriausybei, jei Seimo rinkimuose partiją aplankytų sėkmė.
„Aš, kaip partijos pirmininkė, prisiimu visą atsakomybę ir vedu sąrašą į Seimą. Tą jau sakiau ir nebėgu nuo jokios atsakomybės – prisiimu ją pilnai. Ir, jeigu Lietuvos žmonės pasitikės socialdemokratais, aš tikrai prisiimsiu atsakomybę formuoti Vyriausybę ir vadovauti Vyriausybei. Niekada nesislėpiau už niekieno sijono, kaip kai kurie lyderiai“, – rugpjūčio 28 d. interviu „Delfi“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Tai reiškia, kad, jeigu socialdemokratų partija pasitikės dauguma Lietuvos žmonių, aš, sutarusi kartu su Prezidentu ir gavusi mūsų partijos pasitikėjimą, prisiimsiu atsakomybę vadovauti Vyriausybei“, – akcentavo socialdemokratų lyderė.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo V. Blinkevičiūtė pabrėžė neturinti jokių abejonių, kad bus premjere naujajame Seime.
„Jokių abejonių nėra“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje tvirtino V. Blinkevičiūtė.
Visgi per antrąjį turą socialdemokratų lyderė nesugebėjo aiškiai atsakyti, ar eis į premjerus.
„Galiu prieš visą Lietuvą pasakyti, kad kaip socialdemokratų partijos pirmininkė prisiimu visą atsakomybę kartu su prezidentu formuoti valdančiąją daugumą“, – tvirtino ji, taip pat neatsakydama, ar atsisakys europarlamentarės mandato.
Nu, kam mums tas Padlutskas?