gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.  Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Finansų ministrė tikisi, kad darbuotojai ras sutarimą, o MMA ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jos nuomone, turėtų augti panašiu tempu. „Tikimės, kad bendras sutarimas bus rastas. Konkretaus dydžio nenoriu sakyti, tikiuosi, kad darbuotojai ir darbdaviai ras kažkokį sprendimą, kuris tenkins abi puses.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra. Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė 2023 metais kol kas neplanuoja įvesti naujų mokesčių, o turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą jie galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.  „Noriu priminti, kad yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad naujų mokesčių nebegalima priimti kartu su biudžetu, todėl bet kokių didinamų mokesčių, nuo 2023 metų įsigaliojančių, atnešti (į Seimą – BNS) neplanuojame“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministrė.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, finansų ministrė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.  Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.

Lietuvos politikai svarsto, kaip priversti šalies verslininkus nustoti dirbti Rusijoje. Institucijos sako, kad iš viso per šimtą milijonų eurų ten investavusios bent 70 Lietuvos įmonių. Anot politikų, negalime leisti verslui susisaistyti su nusikalstamais režimais taip, kad dėl to nenukentėtų mūsų vertybinė užsienio politika. Bet tuo pačiu ieškoma ir išimčių – Vyriausybė tikisi, kad bankai sutiks priimti rusų pinigus už Kaliningrado tranzitą per Lietuvą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turi ribotą poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau neigiamos įtakos jai daro Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje. „Ne sankcijos veikia mūsų ekonomiką, o karas, ir veikia gerokai stipriau nei sankcijos pačios savaime“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po susitikimo su eurokomisare Mairead McGuinness (Meirid Makgines) Vilniuje sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savivaldybėms ir mokyklų vadovams pristatė projektą, skirtą skatinti mokinių atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose. „Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina sukurti naujus finansinius instrumentus Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Tai ji antradienį Briuselyje aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos komisaru Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu), pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas planuoja steigti kapitalo rinkos tarybą, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai parengtą kapitalo rinkos plėtros priemonių planą ir jame numatytas plėtros priemones aptarė Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje. „Gilesnė kapitalo rinka leis sukurti papildomus finansavimo šaltinius verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nenustebkite, jei ateityje jus sustabdytų ne policijos pareigūnas, o Valstybinė mokesčių inspekcija. Inspekcija siekia, kad jos darbuotojams būtų leista keliuose transporto priemones tikrinti be kitų pareigūnų palydos. Esą taip efektyviau bus panaudojamos biudžeto lėšos ir nebereikės trukdyti policijos ar kitų tarnybų.

Infliacija Lietuvoje jau tokia, kokią prieš metus net įsivaizduoti buvo sunku. Birželį metinė infliacija perkopė 20 procentų. Tai – ir Rusijos karo Ukrainoje, ir trūkstamų žaliavų pasekmė. Didžiulis kainų šuolis jau daro įtaką ir prekių krepšeliui – žmonės perka mažiau produktų. Ir finansų ministrė, ir ekonomistai neabejoja, kad kitą mėnesį infliacija bus dar didesnė, nes vėl brangs dujos ir elektra.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog dar anksti kalbėti, ar Vyriausybės kompensacijos už elektrą ir gamtines dujas gyventojams bus mokamos ir kitais metais.   „Pirmiausiai bus įvertintos kainos, labai sunku prognozuoti, kokios jos bus metų pabaigoje, o tada bus sprendimai. Vyriausybė yra įsipareigojusi gyventojams, kad karo sukeltas sunkmetis būtų jaučiamas kuo mažiau“, – penktadienį po Vyriausybės pasitarimo Kaune žurnalistams sakė D. Kreivys.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes. Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė paragino suspenduoti Rusijos narystę Pasaulio banke (PB) kaip pamatinius vertybinius principus pažeidusią šalį ir nepasiduoti jos šantažui dėl gresiančios maisto krizės pasaulyje. Pasak G. Skaistės, Rusija bando pakeisti susiklosčiusį naratyvą ir priversti tarptautinę bendruomenę suabejoti jai taikomų sankcijų nauda.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. „Dauguma valstybių daro priešingai. Anksčiau turėjome tikslą didinti akcizus iškastiniam kurui, o dabar daromi žingsniai atgal, nes energijos kainos labai aukštos.

Gegužę išankstinei metinei infliacijai perkopus 18 proc., finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad aukšta infliacija gali išsilaikyti visą vasarą. „Neapibrėžtumas rinkose yra labai didelis ir pasakyti aiškiai, kaip bus, niekas neturi galimybių.

Roterdame, Nyderlandų Karalystėje, vykstančiame Europos liaudies partijos (angl. European People‘s Party, EPP) kongrese, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog susivienijusi Europa privalo vieningai atsakyti į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip visai neseniai demonstravo vienybę kovodama su pandemija. Tai ji sakė dalyvaudama kongreso panelinėje diskusijoje „Mūsų ekonomikos atsparumo ir klestėjimo stiprinimas“, rašoma ministerijos internetiniame puslapyje.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai įšaldytas lėšas reikia panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus aptariama Europos Sąjungos ekonominė situacija ir Bendrijos finansiniai instrumentai padedant Ukrainai. „Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd.

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės teigimu, šalies ekonomikoje matomas didelis neapibrėžtumas, kuris daro poveikį tiek infliacijai, tiek anksčiau parengtoms ekonominėms projekcijoms.

Nepaisant, kad prasidėjus karui Ukrainoje  Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sustabdė visą veiklą agresorėse Rusijoje ir Baltarusijoje, įskaitant lėšų išmokėjimą projektams, būtina žengti kitą žingsnį – neribotam laikui suspenduoti šių šalių narystę banke, pareiškė Lietuvos finansų ministrė.  „Turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro.

Finansų ir užsienio reikalų ministrai Gintarė Skaistė ir Gabrielius Landsbergis ragina G-7 valstybes suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę tarptautinėse institucijose. Nedelsiant neterminuotai suspenduoti šių šalių narystę raginama Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio bankų grupėje (PBG), rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Ministrai teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija nėra toleruojama.

Prekių ir paslaugų kainoms toliau sparčiai kopiant į viršų, Vyriausybė imasi pensijų ir įvairių išmokų peržiūros. Žadama, kad daugelis išmokų ir minimali alga didės sparčiau už infliaciją. Tačiau išmokos papildomai bus didinamos iš gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.

Pasaulinės gamtinių dujų kainos artimiausiu metu nemažės, o jei karas Ukrainoje užsitęstų, jos toliau augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.    „Ateities sandoriai rodo, kad vis gi tos tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje. Neprognozuojamas dujų kainų mažėjimas. Sakyčiau, kad netgi yra atvirkštinė, neigiama rizika, kad kariniam konfliktui (Ukrainoje – BNS) užsitęsus galėtų tos kainos netgi augti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog karą Ukrainoje tebetęsiančios Rusija ir Baltarusija turi būti visiškai izoliuotos tarptautiniu mastu, o Europa Sąjunga (ES) turi griežtinti ekonomines ir finansines sankcijas šioms šalims.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsikrėtė koronavirusu. Vyriausybės narė ketina dirbti iš namų. Apie nustatytą koronavirusą finansų ministrė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Vakar vakarop pradėjau jaustis nekaip, šiandien greitasis Covid testas parodė teigiamą rezultatą. Teks padirbėti iš namų kurį laiką. Atrodo liga kaip visada ne laiku. Šiandien prasidedant Seimo pavasario sesijai, turėjau pateikti 4 įstatymų projektus.

Vadinamąsias antikrizines priemones, kuriomis būtų amortizuojamos dėl karo Ukrainoje pasaulyje kylančios žaliavų ir energetikos išteklių kainos, Vyriausybė žada pateikti tik po Europos Komisijos sprendimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, galimos priemonės būtų siūlomos kartu su šių metų valstybės biudžeto pakeitimais.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.