Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.
„Mes tiesiog suradom tinkamą vietą savo vykdomai veiklai, strateginę vietą su judriu pravažiuojamu keliu, aplinkui gyvenvietė ir mes neturim labai daug konkurencijos, todėl ir pasirinkom rajoną“, – aiškina verslininkas Vaidotas Kairys.
Įsigytame sklype kol kas statiniai laikini, tačiau Vaidotas įsitikinęs, kad po kelerių metų verslas plėsis. Jau dabar jis sukūrė dvi darbo vietas. Neabejoja, kad ateityje prireiks daugiau darbo rankų. Džiugina ir vis didėjantis klientų skaičius.
„Turim ir iš miesto, ir iš rajonų, ir iš tolimesnių kaimų ar miestelių. Rajone žmonės yra ramesni negu mieste, jie mato mažiau to miesto šurmulio, kamščių ir taip toliau, tiesiog su jais lengviau susikalbėti“, – sako V. Kairys.
O buvusiame vaikų darželio pastate Katinų kaime, Panevėžio rajone, dienas leidžia senjorai. Atnaujinti apleistą kaimo vaikų darželį ryžosi panevėžietė kineziterapeutė.
„Pradinis vaizdas tikrai buvo labai liūdnas, bet po truputį, po truputį, kai tą viziją išvystėm, tai gavosi labai geras rezultatas“, – kalba senjorų dienos centro kūrėja Vita Budreckienė.
Moteris sako, kad kurti verslą kaime paskatino ir gauta parama verslo pradžiai. Ir dabar pastebi daugiau privalumų nei trūkumų.
„Žmonėms reikia ramybės, žmonės atrado gamtą ir jos pasiilgsta, tai ir motyvavo, kad pasirinkom būtent čia“, – teigia V. Budreckienė.
Panevėžio verslo konsultacinio centro vadovė sako pastebėjusi, kad atokiau nuo miesto nutolusiuose kaimuose ar miesteliuose kuriasi ne tik kavinės, bet ir grožio salonai, ko anksčiau nebuvo.
„Tikrai pastebėjom, kad daugėja. Dabar matom, kad jauni žmonės, ypač grįžtantys iš užsienio, nebesibaido to kaimo, jie ne tik ten registruoja veiklas, bet ir bando jas ten vystyti“, – kalba Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Žiaunienė.
Konsultacinio centro vadovės teigimu, jaunuosius verslininkus dažnai kaimiškos vietovės suvilioja dėl pigesnio ir lengvesnio įsikūrimo.
„Dėl ploto, dėl palankios vietos, na, ir gal dėl gimtų vietų šauksmo keliasi į rajoną. Jeigu tai yra paslauga, kuri pasiekiama transporto priemone, tai dabar čia 10–20 km nebe atstumas jau“, – sako A. Žiaunienė.
Pasak finansų ministrės, daugelis priemonių ir per ES struktūrinių fondų paramą, ir per nacionalinės plėtros įstaigas yra nukreiptos būtent į regionų verslų skatinimą.
„Ir naujos finansinės perspektyvos lėšos, kurios ateis 2021–2027 metams, 30 procentų tų lėšų bus paskirstytos per regionų plėtros tarybas. Tai reiškia, kad patys regionai galės pasakyti, kurie projektai jiems yra patys svarbiausi ir nukreipti tas priemones arčiau savęs. Daugelis tų priemonių yra skirta būtent regioninio verslo skatinimui“, – tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pastebima, kad kaimuose, miesteliuose ar priemiesčiuose vis dažniau nišas randa ne tik verslai. Regionai tampa patrauklūs ir gyventi.
„Kuo valstybė pasiekė aukštesnį lygį, tuo ekonominė raida plinta labiau po visą šalį. Ir žmonės teikia prioritetą gyventi mažesnio dydžio mieste negu, kad didmiestyje“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pastebima, kad, pavyzdžiui, ir didžioji dalis pramonės įmonių yra rajonų savivaldybėse.
