Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.
Nuo pataisų priklausys, kiek gyventojams bus padidintos įvairios pensijos ir kitos išmokos, mokamos iš surinktų mokesčių arba pasiskolintų pinigų.
Privertė kainos ir karas
Pasak G. Skaistės, po Rusijos invazijos į Ukrainą, iš esmės pasikeitė padėtis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Dėl to ir imtasi priemonių skiriant papildomų lėšų gyventojų perkamajai galiai išsaugoti, karo pabėgėliams priimti ir Rusijai paskelbtų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai sumažinti.
„Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios humanitarinės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms. Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, kurių dalis buvo pristatyta bendrame 2,26 mln. eurų pakete – energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui.
Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams“, – komentavo G. Skaistė.
Jos teigimu, Vyriausybė imasi priemonių ir itin išaugusioms energijos resursų kainoms kompensuoti.
Dėl kompensacijų, kurios bus mokamos iš valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų kišenės, energetikos kainos didės esą ne daugiau kaip 40 proc.
Kas sumokės už išmokų didinimą?
Atsakydama į klausimą, iš kur bus imama lėšų papildomos išlaidoms ir kompensacijoms, ministrė aiškino, kad apie 733 mln. eurų didinamos biudžeto pajamos. Taigi tiek pinigų daugiau bus surinkta iš mokesčių mokėtojų Lietuvoje, taip pat iš ES fondų.
Pasak G. Skaistės, daugiau bus surinkta pinigų iš pridėtinės vertės mokesčio, kurį moka visi apsiperkantys gyventojai, taip pat pelno mokesčio, mokamo verslo.
G. Skaistė pabrėžė, kad iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų taip pat bus skiriama papildomų lėšų pensijoms didinti.
Kita vertus, daugiau pajamų į rankas dirbantieji gaus ir dėl to, kad bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
„Dabar pokytis siūlomas, kad maksimaliai NPD būtų taikomas 540 eurų. Jis būtų taikomas atgaline data nuo šių metų sausio 1 d.“ – patikino ministrė.
Dėl to uždirbantiems minimaliąją mėnesinę algą, pajamos į rankas nuo birželio 1 d. bus 28 eurais didesnis, nei praėjusių metų gruodį.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje sieks 9,8 proc. Tačiau dėl naujausių pakeitimų uždirbantys minimumą pajamos didės apie 17 proc.
Maždaug 290 mln. eurų planuojama skirti įvairioms reikmėms, susijusioms su pagalba nuo karo Ukrainoje bėgantiems gyventojams.
120 mln. eurų Vyriausybė numato skirti verslui paremti dėl išaugusių energijos išteklių kainų.
Be kita ko, 158 mln. eurų numatoma skirti ir tam, kad būtų sustiprinta Lietuvos infrastruktūra ir saugumas.
Finansų ministerijos teikiamus įstatymų projektus artimiausiu metu dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Vėliau jie keliaus į Seimą. Parlamentarams priėmus įstatymų pataisas, jas dar turės pasirašyti prezidentas.
Planuojama, kad pakeisti įstatymai įsigalios nuo šių metų birželio 1 d.
