Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį. O po Seimo langais vėl susirinko Šeimos maršo mitinguotojai. Tiesa, pliaupiant lietui vietoje trijų tūkstančių žadėtų dalyvių pasirodė vos apie šimtą nepatenkintų žmonių.
„Buldozeriu“ opozicija vadina valdančiųjų diktatą Seimo salėje, tą patį pasičiupę kartoja ir vadinamieji šeimos maršistai. Tik jų pačių pajėgos vis labiau menksta – į iš anksto skelbtą mitingą pievoje prie parlamento įdienojus susirinko apie šimtą žmonių, nors savivaldybės leidimo jie prašė 3000-iams.
Šį kartą jau neprašė ir žiniasklaidos priemonių susimokėti tūkstantį eurų už galimybę nušviesti „Šeimų maršo” renginį. Nors Seimas šiandien nesiruošė svarstyti nei Civilinės sąjungos, nei narkotikų dekriminalizavimo klausimų, „maršistai“ plakatais ir kalbomis trimituoja, neva reikia gelbėti Konstituciją.
Iš valdančiųjų į sceną mitinguotojai pasikvietė prieš vienalytes partnerystes pasisakantį Paulių Saudargą, iš opozicijos pasirodė Petras Gražulis, Dainius Kepenis, Mindaugas Puidokas. Tik pačiame Seime šįkart maršo atgarsių mažai, užtenka ir savų protesto akcijų.
Po beveik dviejų savaičių boikoto apie 60 opozicijai priklausančių seimūnų grįžta į savo darbo vietą – posėdžių salę. Valdantieji patenkinti.
„Didesnė žala yra Seimo įvaizdžiui“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Gavom antausį, nesupratom, už ką, o opozicija krapšto pakaušius ir galvoja – truputį per stipriai trinktelėjome“, – kalba liberalas Eugenijus Gentvilas.
Po ilgų derybinių diskusijų iš daugybės opozicijos reikalavimų valdžiai teliko vienas – įtraukti į darbotvarkę keturis antiinfliacinius įstatymų projektus. Tai valdantieji ir padarė.
„Mums svarbiausia buvo, tikiuosi, kad pakeitė požiūrį į opoziciją ir socialiniai ekonominiai klausimai, susiję su infliacija, kainų pasiutpolke, kompensacijų mechanizmais, tapo svarbūs ir dabar svarstomi“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Skvernelis viliasi, kad bent per pirmą iš trijų balsavimų valdantieji projektus palaikys.
„Tikimės geranoriškumo, kad bus pritarta po pateikimo, galėsim pradėti diskusiją, kurią mums pažadėjo Seimo pirmininkė“, – tvirtina S. Skvernelis.
Tik štai vos pradėjus svarstyti opozicijos idėjas, salė ištuštėja ir valdančiųjų, ir kairėje pusėje. Tuos, kurie pasiliko, buvęs premjeras Butkevičius bando įtikinti, kad Lietuva turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizus.
„Dyzelino Lietuvoj buvo kaina apie 2 eurus, Lenkijoj – 1,65. Tai noriu paklaust, kur analitikai yra, mielieji?“, – kalba „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.
Benzino kainos vairuotojus gąsdina dar labiau. Tačiau valdantieji atšauna, kad akcizų mažinti neapsimoka.
„Benzinas atpigtų, pritaikius minimalius tarifus, 13 ct, dyzelinas – 5 ct, su sąlyga, kad degalinės visą naudą perleistų gyventojams“, – sako konservatorius Mykolas Majauskas.
Dar opozicija siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – prilyginti jį minimaliai algai.
„450 mln. šiais metais, jeigu dar už praėjusius reikėtų sugrąžinti, būtų dar 630, tai sąskaita visai nebloga gaunasi“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Taip pat – laikinai taikyti nulinį PVM šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai bei pratęsti terminą, per kurį žmonės gali pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viso to bendra kaina biudžetui – 1,2 mlrd. eurų.
„Praėjusiais metais infliacinių pajamų mes gavom virš 1,3 mlrd. eurų. Kas juos sumokėjo? Sumokėjo gyventojai. Reiškia, reikia tą dalį pinigų ir grąžinti žmonėms, amortizuojant infliacijos augimą“, – aiškina A. Butkevičius.
Tačiau opozicija nieko nepeša – visiems keturiems projektams pritrūksta balsų.
„Vėl su tuo valdančiųjų buldozeriu buvo pervažiuota per mažus išdygusius demokratijos lūkesčių daigučius“, – sako darbietis Artūras Skardžius.
„Tikėjau, kad nuoširdžiai norima rasti dialogą, bet eilinį kartą opozicija gavo mazgote per veidą“, – kalba valstietė Ligita Girskienė.
„Šiandien jūs dar kartą parodėte negerą valią, kalbant apie požiūrį į opoziciją. Labai gaila“, – teigia S. Skvernelis.
Oponentai demonstratyviai piktinasi, nors valdantieji ir vakar, ir šįryt kartojo nieko nežadėję.
„Tikrai jokių įsipareigojimų iš valdančiųjų pusės dėl pritarimo šiems projektams nebuvo ir negali būti“, – aiškina V. Čmilytė-Nielsen.
O premjerė atkerta – jei žmonėms dėl infliacijos reikės pagalbos, tai svarstys rudenį. Esą dabar net poreikį skaičiuoti per anksti.
„Jeigu toks poreikis bus, tie pasiūlymai – biudžeto peržiūros, reikalingos paramos priemonės socialiai jautrioms grupėms – bus pateikti rudenį. Dabar galima rungtyniauti, kas įregistruos dosnesnį pasiūlymą, grąžins mokesčius už 2 metus atgal ar 5 metus, bet nemanau, kad yra tinkamas metas tai daryti“, – tikina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nepaisant pralaimėtų balsavimų, dalis opozicijos popiet į salę grįžo. Tačiau neatmeta, kad savus reikalavimus valdžiai kitą savaitę teiks ir toliau.
