artūras skardžius

Seimas ketvirtadienį patvirtino visų parlamentinių komitetų vadovus, tačiau dėl Audito komiteto pirmininko kilo diskusijų – valdančioji dauguma šios pareigybės nesutiko atiduoti opozicijai. Taip buvo sulaužyta ilgametė tradicija komiteto pirmininką rinkti iš opozicijos.   Parlamentas atmetė opozicijoje esančių konservatorių siūlymą Audito komiteto vadovu netvirtinti valdančiosios koalicijos narės „Nemuno aušros“ frakcijos nario Artūro Skardžiaus.

Parlamentui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl to, kas vadovaus Seimo komitetams, konservatorių frakcija įregistravo siūlymą Audito komiteto pirmininku neskirti „Nemuno aušros“ atstovo Artūro Skardžiaus. „Daug turėjome diskusijų jau prieš šį teikimą ir prašėme, kad valdantieji persvarstytų šią galimybę, bet jie neatsižvelgė. Anksčiau tradiciškai būdavo siūlomi opozicijos atstovai į tris pagrindines pozicijas – Antikorupcijos komisiją, Etikos ir procedūrų komisiją ir Audito komitetą.

Dalis Seimo komitetų antradienį surengtuose posėdžiuose išsirinko savo pirmininkus, kurių kandidatūroms dar turės pritarti ir Seimas. Bene daugiausiai klausimų buvo keliama dėl kandidato į Audito komiteto pirmininkus Artūro Skardžiaus, tačiau šiai kandidatūrai minėtas komitetas taip pat pritarė. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku išrinktas L. Jonauskas Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vienbalsiai pirmininku išrinktas socialdemokratas Linas Jonauskas.

Seimo Audito komiteto pirmininku antradienį išrinktas valdančiosios koalicijos narės „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius.    Už jį balsavo penki komiteto nariai, prieš ir susilaikė po vieną. Dėl A. Skardžiaus dar turės balsuoti Seimas. Šįkart valdančioji dauguma šios pareigybės nesutiko atiduoti opozicijai, tačiau pagal valdančiųjų planą pirmininko pavaduotoju turėtų būti paskirtas kurios nors opozicinės frakcijos atstovas.

Ketvirtadienį darbą oficialiai pradėjo 2024–2028 metų kadencijos Seimas. Per parlamentarų priesaikos ceremoniją netrūko jaudulio: vieni supainiojo priesaikos teksto žodžius, kiti viską turėjo kartoti iš naujo. Negana to, paskutinioji priesaika palydėta protesto akcija. Priesaikos metu kai kuriems parlamentarams jaudulys kišo koją. Pavyzdžiui, buvo tokių, kurie vietoje to, kad prisiektų saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą, pasakė „žmonių vientisumą“, bet iš karto pasitaisė.

Nors Rusija ir Baltarusija yra supančiotos sankcijų, kai kurios veiklos yra vis dar leidžiamos. Iš režimų valdomų valstybių į Lietuvą įvežta ne viena tona atliekų. Ministerija aiškina, kad nieko negalime padaryti – tokie yra tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuva jų vienašališkai nutraukti negali, o kol mūsų atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, tol atliekos iš nedraugiškų mums valstybių ir toliau plauks į Lietuvą.

Seimo nariai nepasigailėjo skandalisto Petro Gražulio – nubalsavo, jog jis balsavo už kitą Seimo narį ir jam reikia pradėti apkaltos procesą. Tik pats Gražulis dėl to nė kiek nesusikrimto – nors ir pašūkavo salėje, tačiau sako, kad į eilinį bandymą juo atsikratyti žiūri ramiai. Vis tik atrodo, kad parlamentarai pametė sveiką protą – pagal Gražulio diktuojamą stilių negalėjo įvairiausių įžeidimų vienas kitam.

Vieną dieną Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ir frakcijoje pabuvęs Seimo narys Artūras Skardžius dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje. Į buvusią, Darbo partijos, frakciją jis grįžti neketina, o „darbiečiai“ jo ir nelaukia. A. Skardžius penktadienį BNS plačiau nekomentavo, kas atsitiko, kad vos įstojęs į LSDP tą pačią dieną ją paliko.  Jis teigė viską pasakęs ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime spaudai.

Ketvirtadienio vakarą Seimo narys Artūras Skardžius paskelbė pasitraukiantis iš socialdemokratų gretų.  „Įvertinęs kilusią sumaištį partijoje priėmiau sprendimą trauktis iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos frakcijos Seime. Sugrįžti į Lietuvos socialdemokratų partiją, manau, buvo klaida. Partija per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė. Ne veltui sakoma, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.

Parlamentaras Artūras Skardžius įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, ketvirtadienį pranešė šios partijos frakcijos seniūnė Seime Orinta Leiputė. „Šiandien gavome protokolo išrašą ir norime informuoti, kad Artūras Skardžius įstojo į Socialdemokratų partiją, Kupiškio skyrių, ir mūsų frakciją papildys A. Skardžius“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė O. Leiputė. BNS žiniomis, tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė ne visi Socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai.

Lietuvoje vyksta neįtikėtini dalykai. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas Algimantas Martinkus pakilo į viešą kovą teigdamas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, suklastodamas pirminius duomenis, rinko informaciją apie tuometinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą, dabartinį generalinį komisarą Renatą Požėlą, buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, buvusį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską bei Seimo narius Kęstutį Mažeiką, Artūrą Skardžių...

Opozicijos planas tirti vidaus reikalų ministrės Bilotaitės veiksmus dėl riaušių malšinimo ir konfliktų su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu subliuško – pritrūko balsų laikinajai komisijai sukurti. Tačiau aistrų Seimo salėje netrūko – vėl aidėjo replikos apie Bilotaitę kaip tituluotą gražuolę.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Nuolat kovojant su patyčiomis mokyklose, be jų, deja, neapsieinama ir Seime. Artūro Skardžiaus taikiniu antradienį tapo Andrius Navickas, kurį pašaipiai pavadino „vyriškumo etalonu“. Aistros Seimo posėdžių salėje antradienį užvirė dėl Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos pataisos, kuriomis jos nebebūtų saugomos laisvalaikiu, jei jų sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmių. Anot politikių, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Lietuvoje nuo ketvirtadienio iki kovo 10-osios įvesti nepaprastąją padėtį. Šis žingsnis žengtas Rusijai Ukrainoje pradėjus plataus masto karinę ataką. Nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 val. iki kovo 10 d. 24 val., numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.

Seimo valdantieji ir opozicija ketvirtadienį susiriejo dėl konservatorių prašymo nukelti vieną iš valstiečių klausimų į kitą posėdį. Savo ruožtu valstietė Agnė Širinskienė piktinosi, kad valdantieji riboja opozicijos darbą ir elgiasi kaip Baltarusijoje. Ketvirtadienį Seimo narė, valstietė Asta Kubilienė Seimui turėjo pateikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. Seimo vakarinis posėdis buvo sudarytas iš opozicinės darbotvarkės.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Seimui antradienį ginčijantis dėl didesnių akcizų alkoholiui ir tabakui, šalia užvirė ir nedidelis ginčas dėl to, kas rašoma ar nerašoma knygoje „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“. Seimui nusprendus didinti akcizus alkoholiui ir tabakui, Seimo narys Artūras Skardžius pareiškė: „O šiaip, kadangi mėgstama yra Vyriausybės knyga apie Šveiką, norėčiau priminti, kad būtent ten ir yra cituojama – Vyriausybė, kuri pakėlė alui akcizus, yra pasmerkta žlugti“. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimony...

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo išeitines Seimo nariams išmokėti dalimis ir tuo atveju, jei nepradeda dirbti darbo valstybės sektoriuje. Konservatoriai teikia Seimo statuto pataisą, kad išmoka neperrinktiems Seimo nariams būtų mokama dalimis ir jos mokėjimas būtų nutraukiamas eksparlamentarui pradėjus dirbti darbą, apmokamą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Jei Antanas Guoga pasitrauks iš Seimo, jį parlamentaro kėdėje pakeis ne vieną kadenciją Seime dirbęs Artūras Skardžius. Į Seimą A. Guoga pateko pagal Darbo partijos sąrašą. Jame iš trečios rinkiminės sąrašo vietos rinkėjai verslininką ir buvusį europarlamentarą išreitingavo į pirmąją. Tad, A. Guogai atsisakius savo vietos, ji atitenka pirmam už brūkšnio likusiam Darbo partijos sąrašo kandidatui. Šiuo atveju – A. Skardžiui.

Nors ir neperrinkti, dalis Seimo narių rado būdą grįžti į Seimą „per aplinkui“ – įsidarbindami naujų Seimo narių padėjėjais. Šiuo metu Seime įdarbinti du į parlamentą nepatekę buvę politikai – Artūras Skardžius ir Asta Kubilienė. Tiesa, kol kas tik vienetai Seimo narių įsidarbino pavaduotojus. Gali būti, jog buvusių Seimo narių parlamente netrukus išvysime ir daugiau.

Konservatorius Andrius Kubilius neteisėtai išbrauktas iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos. Šis Seimo nutarimas prieštaravo Konstitucijai, trečiadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). Teismo nutarime pabrėžta, kad A. Kubilius iš apkaltos komisijos pašalintas remiantis vien spaudoje pasirodžiusia informacija apie galimą interesų konfliktą, nepatikrinus informacijos. „Taigi nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių“, – teigiama KT nutarime.

Valstietė Agnė Širinskienė Seime ketvirtadienį pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą antradienio neeiliniame posėdyje balsus skaičiavusiai komisijai. Anot A. Širinskienės, komisijos sudėtis pakeista to nesuderinus. Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.  Posėdyje komisija skaičiavo balsus balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

Sostinėje pirmadienį Kinijos ambasadai surengus priėmimą, skirtą komunistinės Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-mečiui, atvykstančius svečius pasitiko grupė Tibeto rėmėjų. Į viešbutį „Radisson Blu“ Vilniaus centre surengtą priėmimą atvykstančius diplomatus, verslininkus ir politikus protestuotojai pasitiko su plakatais, smerkiančiais „Kinijos terorą“ bei palaikančiais Tibetą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos norui, kad visi sodų bendrijų keliai ir gatvės būtų 4,5 metro pločio. Komitetas mano, kad tokio pločio turėtų būti tik nauji keliai. Asociacija teigia, kad gali kilti problemų šiuos kelius perimant savivaldybėms, nes jos esą negalės užtikrinti deramos jų priežiūros bei saugaus eismo. Siauresnių kelių šalininkai aiškina, kad jų paplatinti neįmanoma dėl tvorų, išsiplėtusių valdų ar kitų priežasčių.

Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną, nutarė Seimas. Už rezoliuciją dėl ministerijos perkėlimo sustabdymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 23. „Labai neatsakinga sakyti: stabdykime, kai pusė ministerijos perkelta. Šitas projektas įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti nebegalima“, – antradienį Seime sakė „valstietė“ Goda Burokienė. Ji taip pat pranešė, kad ateityje į Kauną planuojama perkelti ir ministerijai pavaldžias įstaigas.

Valstiečiai neleido liberalams Seimui pristatyti beveik 40 Seimo narių siūlymo Vyriausybei nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Pristatymą nukelti į kitą posėdį paprašė „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimas tam pritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš –16, o susilaikė 5. Rezoliuciją remia 11 konservatorių, visa 8 socialdemokratų frakcija, 7 liberalai, 6 lenkai, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius, du „socialdarbiečiai“ Petras Čimbaras ir Artūras Ska...

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai skirtingai vertina galimas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmes. Vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų.

Sušaudytą taikinį su užrašu „Gabrielius“ kolegoms penktadienį Seimo posėdžių salėje demonstravęs socialdarbietis Artūras Skardžius atsiprašo ir teigia nesitikėjęs „tokio ažiotažo“. Jo pranešimą pirmadienį savo feisbuko puslapyje išplatino Lietuvos socialdemokratų darbo partija. „Apgailestauju, jeigu mano atsineštas į Seimą plakatas – taikinys, kuriame nebuvo konkretaus asmens nuotraukos, kaip bandoma viešojoje erdvėje įteigti, ką nors įžeidė.

Kolegų pokštą, kai Seime šie apžiūrinėjo taikinį su užrašu „Gabrielius“, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis vertina kaip užribinį humorą. „Žmogus žmogui parodė, pasijuokė, tai nebuvo tikslas viešai tyčiotis, kažkaip kitaip. Čia skonio reikalas (...). Aš į šią vietą žiūriu kaip į tam tikrą humorą, galbūt tokį šiek tiek užribinį, bet ką darysi – mes tokioje visuomenėje gyvename, kur tai priimtina“, – žurnalistams šeštadienį teigė valdančiųjų lyderis. Kaip skelbė naujienų portalas lrt.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdarbiečiai sako kol kas nesantys apsisprendę, ar palaikyti „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamą parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai. „Šiai dienai neturime (pozicijos – BNS). Frakcija rinksis ir svarstys“, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, frakcija dėl paramos naujam tyrimui turėtų apsispręsti rudenį.

Opozicinės frakcijos mano, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas yra politinis prieš opoziciją nukreiptas įrankis. „Čia yra politinis instrumentas susidoroti su opozicija.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas skeptiškai vertina „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio registruotą siūlymą atlikti dar vieną parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams.   Kitas „valstietis“, anksčiau kritikavęs naują tyrimą, Justas Džiugelis džiaugėsi, kad į kai kurias jo pastabas atsižvelgta. Jis sakė šiuo metu nesvarstąs klausimo, ar trauktis iš valdančiosios frakcijos, ar ne.

Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius išvengė apkaltos. Seimas šeštadienį patvirtino specialios komisijos išvadas, kad nėra pagrindo A. Skardžiui pradėti apkaltos procesą. Už išvadas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 33 parlamentarai, 13 susilaikė. Apkaltos komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad komisija daugiausia rėmėsi ikiteisminio tyrimo išvadomis. Teisėsauga nenustatė, kad Seimo narys būtų padaręs nusikalstamą veiką.

Sprendimą dėl apkaltos pradėjimo socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui Seimas planuoja priimti šeštadienį. Penktadienį parlamentarai apsvarstė apkaltos komisijos išvadas, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos proceso. Po šios stadijos joms pritarė 55 politikai, prieš buvo 14, 11 susilaikė. Galutiniam sprendimui reikalingas dar vienas balsavimas.   Pagrindo pradėti apkaltą nemato Tyrimo komisija tyrė tris A. Skardžiui suformuluotus klausimus. Komisija nemato pagrindo A. Skardžiui kelti apkaltą.

Apkaltos komisija dėl apkaltos socdarbiečiui Artūrui Skardžiui priėmė parlamentarui palankų sprendimą ir nusprendė, kad Seimo narys apkaltos nenusipelnė. Komisija beveik vieningai, susilaikius tik liberalui Eugenijui Gentvilui, nutarė, kad kaltinimui A. Skardžiui – nepagrįsti. Pats Artūras Skardžius džiaugiasi sulaukęs sau palankių išvadų. „Išvados yra tokios, kokios jos turėjo būti, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir tiek.

Konservatorius Andrius Kubilius pašalintas iš specialiosios Seimo komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, 50 balsavo prieš, dar 4 susilaikė. Pašalinti A. Kubilių buvo prašoma, nes jo sūnus Vytautas Kubilius buvo bendrovės „Modus grupė“, turinčios verslo interesų Baltarusijos energetikoje, stebėtojų tarybos narys.

Seimo narys Artūras Skardžius laiku nedeklaravo savo sandorių ir pažeidė interesų derinimo įstatymą, trečiadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Atlikus privačių interesų deklaracijų duomenų analizę ir išnagrinėjus kitus tyrimo duomenis nustatyta, kad A.Skardžius penkis 2017 metais sudarytus sandorius, kurie viršija 3 tūkst. eurų sumą, savo privačių interesų deklaracijoje nurodė nesilaikydamas nustatyto 30-ies kalendorinių dienų termino.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, trečiadienį toliau aiškinsis parlamentaro ryšius su Baltarusija ir analizuos jo teisėkūros iniciatyvas. Komisija apklaus A. Skardžiaus šeimos draugą ir politinį bendražygį Romualdą Patalavičių. „Jis dalyvauja vadinamajame Baltarusijos epizode, yra kartu akcininkas su ponia Skardžiuviene,“ – BNS teigė komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, kitą savaitę pradės tirti jo teisėkūros iniciatyvas. „Kitame posėdyje pereisime prie kito klausimo nagrinėjimo, tai Seimo nario teisėkūros iniciatyvų – galimų interesų konfliktų, siūlytų teisės aktų projektų nagrinėjimo“, – po komisijos posėdžio trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė. „Specialistų (apklausti – BNS) nesame numatę.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar verta pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, dirbs uždaruose posėdžiuose. Ji vėliau apsispręs, kokie faktai galėtų būti laikomi tinkamais įrodant, ar parlamentaras sulaužė priesaiką. Opozicijos iniciatyva sudarytos komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pranešė, kad posėdžiai bus uždari, nes tai leidžia Seimo Statutas. „Kiek buvo apkaltų Seime.

Posėdžius pradeda parlamentinės opozicijos iniciatyva Seime sudaryta specialioji tyrimo komisija, tirsianti, ar verta pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Dėl to iki birželio komisija pateiks išvadą Seimui. Pasak komisijos vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės, pirmame posėdyje bus apsispręsta, kokių dokumentų iš kur bus prašoma. „Nes buvo laikinoji komisija ir tų dokumentų yra jau daug sukauptų“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Seimas tirs, ar apkalta Artūrui Skardžiui būtų pagrįsta ir pateiks išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Tai Seimo nariai nusprendė balsuodami išskirtinai vieningai. Nors A. Skardžius posėdyje bandė apsiginti pats, niekas neskatino balsuoti prieš iniciatyvą. A. Skardžiui apkalta inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo, Seime proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis palaiko apkaltą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, ragina parlamentarus atleisti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę bei pasisako už pirmalaikius rinkimus. „Antras dalykas – Vyriausioji rinkimų komisijai, jai išreikštas nepasitikėjimas, ji yra atsakinga už visus rinkimus, išankstinius taip pat, kitais metais vyksiančius trejus rinkimus, taip pat referendumą.