ginekologė

Tėtis Simonas Urbonas tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ kalbino žurnalistę, turinio kūrėją ir kątik mama tapusią Faustą Mariją Leščiauskaitę bei gydytoją ginekologę, Nestukes.lt įkūrėją Rūtą Liutkevičienę. Tinklalaidėje R. Liutkevičienė pasidalino profesionaliomis ižvalgomis, atskleidė naudingų patarimų moterims ir sugriovė visuomenėje vyraujančius mitus.

Atostogas planuojate pagal menstruacijų kalendorių? Juk tomis dienomis šiukštu negalima bristi į jūrą... Kad ir koks populiarus būtų šis mitas, jis tiek pat absurdiškas, kiek giliai vis dar įsišaknijęs mūsų galvose. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja akušerė-ginekologė Evelina Boreikaitė sako, kad mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu.

Gimdos miomos ir polipai – dažna ginekologinė problema. Laimei, dažniausiai tai yra gerybiniai dariniai. Tačiau tai ne visada reiškia, kad su jais galima gyventi lyg niekur nieko. Be to, kitą kartą dėl užklupusių skausmų tenka vykti ir į priėmimo skyrių.  VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė pasakojo, kad virš 90 proc. atvejų gimdos miomos ir polipai yra gerybinė patologija.

Ginekologinės ligos paveikia reprodukcinius organus – gimdą, kiaušides, kiaušintakius, išorinius lytinius organus. Dėl šių negalavimų taip pat gali sutrikti lytinė funkcija. Gydytojai pažymi, kad dėl to labai svarbu įsiminti šių ligų simptomus ir laiku kreiptis į medikus pagalbos, kad būtų išvengta komplikacijų. Pavasario paskutinėmis dienomis minint moterų sveikatos gerinimo dieną VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr.

Endometriozė yra sudėtinga sveikatos būklė, kuriai būdinga gimdos gleivinės, vadinamos endometriumu, augimas už gimdos ribų. Ši būklė gali sukelti įvairius simptomus, nuo pilvo skausmo iki nevaisingumo. Endometriozė dažniausiai išsivysto vaisingo amžiaus moterims. „Apskaičiuota, kad 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų arba maždaug 200 milijonų moterų visame pasaulyje gali sirgti endometrioze“, – sako gydytoja ginekologė Rūta Maželytė.

Lytiškumo pamokos mokykloje visuomenėje sukėlė neregėtas aistras. Daugelis tėvų viešai ir garsiai pareiškė, kad tokios temos – jų atsakomybė, tačiau tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ apsilankiusi bene garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika Kazilionė išreiškė kitokią nuomonę. Kartu su pašnekove laidoje dalyvauja ir gydytoja akušere ginekologe, puslapio Nestukes.lt įkūrėja Rūta Liutkevičiene. Šį kartą kalbamės tema, kuria kalbėdami tėvai vis dar raudonuoja, – apie lytiškumą.

Lytiškumo pamokos mokykloje visuomenėje sukėlė neregėtas aistras. Daugelis tėvų viešai ir garsiai pareiškė, kad tokios temos – jų atsakomybė, tačiau tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ apsilankiusi bene garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika Kazilionė išreiškė kitokią nuomonę. Kartu su pašnekove laidoje dalyvauja ir gydytoja akušere ginekologe, puslapio Nestukes.lt įkūrėja Rūta Liutkevičiene. Šį kartą kalbamės tema, kuria kalbėdami tėvai vis dar raudonuoja, – apie lytiškumą.

Kartais ginekologams bei kitiems medikams iš moterų intymių vietų tenka traukti pačius netikėčiausius radinius. Medicinos specialistai dalinasi, kad jiems yra tekę traukti ir įstrigusį dezodorantą, televizoriaus pultelį ir net muilą.  Visgi, toks sąrašas jokiu būdu nėra galutinis, mat medikams yra tekę regėti ir keistesnių radinių. Sužinokite ir jokiu būdu to nekartokite, nes visgi sekso žaislai buvo išrasti ne veltui, rašo indiatimes.com.

Gimdos kaklelio vėžys – tyli ir klastinga liga, kuri pasiglemžia daugiau nei 200 Lietuvos moterų per metus. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis šio vėžio sukėlėjas, tačiau jis gali būti atsakingas ir už kitų vėžių atsiradimo riziką moterims ir vyrams. Gydytoja akušerė-ginekologė, med. dr. Greta Balčiūnienė įvardina būtinas priemones apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų ligų.

Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai yra ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Plačiau apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė nevaisingumo gydymo ekspertė Geda Holcmann.

„Noriu pasidalinti itin karčia patirtimi. Tokia patirtimi, dėl kurios aš ir vėl nebenoriu eiti pas gydytojus, nes gėda, kurią patyriau, nesulyginama su niekuo. Ir viskas įvyko ten, kur mes, moterys, turėtume jaustis saugiausiai – ginekologės kabinete“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Julija. Man virš 40, esu trijų vaikų mama. Pas ginekologę lankausi dėl prevencinių programų, pasitikrinti kartą per metus.

Ginekologinės ligos vis dažniau pakerta jaunas ir darbingo amžiaus moteris. Gana dažnai taip nutinka dėl to, kad moterys neskuba pasitikrinti ir nedalyvauja net prevencinėse programose, kurios yra nemokamos ir priklauso pagal tam tikras amžiaus grupes. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Gerovės“ klinikos gydytoja ginekologe Greta Balčiūniene apie labiausiai papiltusias ginekologines ligas bei gimdos kaklelio vėžį, kuris neretai smogia be simptomų.

Ginekologinės ligos vis dažniau pakerta jaunas ir darbingo amžiaus moteris. Gana dažnai taip nutinka dėl to, kad moterys neskuba pasitikrinti ir nedalyvauja net prevencinėse programose, kurios yra nemokamos ir priklauso pagal tam tikras amžiaus grupes. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Gerovės“ klinikos gydytoja ginekologe Greta Balčiūniene apie labiausiai papiltusias ginekologines ligas bei gimdos kaklelio vėžį, kuris neretai smogia be simptomų.

Specialistų teigimu, nevaisingumas paliečia apie 10–15 proc. arba maždaug kas šeštą porą. Palyginimui, Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 1 mln. šeimų, manoma, kad iš jų vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek, kiek Klaipėdoje yra gyventojų – apie 150 tūkstančių.

Dažna moteris susiduria su gausiomis mėnesinėmis. Ar įmanoma sumažinti mėnesinių skausmus ir palengvinti simptomus? Į šiuos ir daugiau itin aktualių klausimų, kurie susiję su moteris varginančiomis problemomis, atsakė privačios klinikos „UnaVita“ gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Brimienė. Verta kreiptis į medikus Pasak medikės, gausios mėnesinės gali byloti apie tam tikras ginekologines patalogijas.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau vienuoliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kalbasi su vėlyvosios motinystės džiaugsmus išgyvenančia Laima Tamulyte-Stonče ir nevaisingumo gydymo pradininke Lietuvoje, akušere ginekologe Gražina Bogdanskiene, apie nevaisingumo problemas, priežastis, vėlyvąją tėvystę.

Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugeliui jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias ir erzinančias patirtis: skausmingas, gausias ar nereguliarias mėnesines. Gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir vaisingumui, todėl simptomams besitęsiant apsilankyti pas gydytojus turi įvairaus amžiaus pacientės.

Lytinis švietimas Lietuvos mokyklose – vos įžiūrimas. Vaikai vadovaujasi nuogirdomis ir medžiaga internete, o penktadalis lytiškai aktyvių paauglių nenaudoja jokios kontracepcijos. Gydytoja ginekologė atsako, su kokiomis bėdomis susiduria Lietuvos jaunimas dėl lytinio švietimo stokos: tai neplanuotas nėštumas, abortai ir lytiškai plintančios ligos.

„Moterys sutiks – vizitai pas ginekologus yra vieni nemaloniausių ir mažiausiai laukiamų. Ypač tai pastebiu su amžiumi – jei anksčiau nei kiek nekompleksuodavau dėl figūros ar kūno sudėjimo, tai dabar baisu ir nusirengti, ir, tuo labiau, sėsti ant ginekologo kėdės. Dar baisiau buvo tada, kai išgirdau gydytojos žodžius“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Dalia. Esu iš Kauno, pas ginekologę einu kartą per metus, o dabar nuėjau, nes gavau žinutę, jog pagal amžių man priklauso prevencinė programa.

Makšties kandidozė, dažnai vadinama tiesiog pienlige – dažniausiai moterims pasireiškianti išorinių lytinių organų (vulvos) ar makšties gleivinės infekcija. Gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Beatričė Kriūnienė sako, kad šios ligos diagnozę bent kartą gyvenime tenka išgirsti trims iš keturių moterų, o iš jų net 50 proc. suserga pakartotinai. Vis dėlto šios ligos pagrindinis sukėlėjas vargina ne tik moteris, bet ir vyrus. „Iki 80 proc.

Maudynės duše yra viena iš pagrindinių žmogaus rutinos dienų. Nors toks prausimasis atrodo niekuo neypatingas, tačiau ekspertai tikina, kad tai atliekant intymios higienos priežiūrą neteisingai, didėja rizika užsikrėsti nemaloniomis infekcijomis. Ginekologė Anne Henderson tikina, kad pernelyg persistengti ir dažnai prausti makšties nereikia, nes ji natūraliai tą sugeba savaime padaryti pati.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. pacienčių, tačiau, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, realūs skaičiai gali būti dar didesni.  „Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus.

Ginekologė perspėja moteris kasdien nedėvėti kasdienių įklotų, nes jie gali sukelti nemažas bėdas. Moteris paaiškino, kodėl tai daryti yra nerekomenduojama. Ginekologė ir „Tik Tok“ platformos vartotoja Annie savo @anniedeliversMD paskyroje perspėja moteris, kad jos neturėtų kasdien dėvėti įklotų, nes jie sukelia tam tikrus pavojus.

Šiuo metu daugiausia dėmesio tenka Korona viruso nulemtoms sveikatos problemoms, bet visi kiti sukėlėjai irgi niekur nedingo – jie ir toliau sukelia įvairias ligas, įskaitant ir makšties infekcijas moterims.

Sekso terapeutė Isiah McKimmie teigia, kad moterys turėtų masturbuotis daugiau, kad pakeltų savo libido ir jaustų mažiau streso, bet jos klientės sako nežinančios, kaip tai daroma. Gegužės mėnuo paskelbtas Tarptautiniu masturbacijos mėnesiu – šiuo laikotarpiu sekspertai ypatingai dalinasi savo žiniomis apie savęs maloninimą.

Neretai ruošiantis susilaukti vaikelio nėštumą prireikia planuoti ir jam ruoštis net specialiai konsultuojantis su gydytojais. Juo labiau to itin prireikia šiandien neretai pirmojo vaiko vyresniame amžiuje nusprendusioms susilaukti moterims. Tuo metu gali lydėti bėdos ne tik dėl sumažėjusio vaisingumo, bet ir kitų sveikatos problemų.

Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, tačiau ir kitus tiek fiziologinius, tiek psichologinius iššūkius.    Dėl šių organizmo permainų daugelį dailiosios lyties atstovių pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie neretai apsunkina gyvenimo kokybę ir priverčia iš naujo pažinti savo organizmą.

Kontraceptinių priemonių pasirinkimas vis dar kelia nemažai diskusijų – kuri yra patikimiausia, patogiausia, saugiausia ir turinti minimalų šalutinį poveikį, o gal visai jo neturinti? Tam tikros jų rinkimosi tendencijos ryškėja jau pastaruosius kelerius metus, pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė-akušerė bei „Mergaičių ir moterų akademijos“ narė Raminta Baušytė.

Dar neseniai kilus vajui dėl siekio hormonines kontraceptines spirales šimtu procentu kompensuoti 15–20 metų amžiaus merginoms, gydytojai pabrėžia, kad toks siūlymas buvo išdiskutuotas ir yra saugiausias pasirinkimas tokiame amžiuje.  Toks siūlymas supriešino visuomenės dalį, mat imta svarstyti apie tai, kad toks sprendimas galėtų tik paskatinti jaunas mergaites imtis neatsakingo lytinio elgesio. Kiti gi tvirtino, kad tokiame amžiuje ne lytiniai santykiai mergaitėms turi rūpėti, o mokslai.

Dalis visuomenės neigia, kad nepilnamečiai turi lytinių santykių, tačiau specialistai įspėja, kad kai kurie jų tikrai nesulaukia pilnametystės, todėl labai svarbu kalbėti apie apsisaugojimo ir kontraceptines priemones. Ginekologė pažymėjo, kad nuo 16 metų teisiškai jau nereikia tėvų sutikimo dėl medicininių paslaugų teikimo, tačiau viskas priklauso nuo suvokimo lygio. Kartais norisi, kad ir su vyresnėmis mergaitėmis ginekologo konsultacijose dalyvautų ir jų tėvai.

Pasaulyje hormoninė kontracepcija yra vienas iš populiariausių pasirinkimų, norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau lietuvės šiuo klausimu vis dar gerokai konservatyvesnės – vos 14-15 proc. moterų renkasi vartoti kontraceptines priemones. Dažniausios kontraceptinių tablečių atsisakymo priežastys, susijusios su baimėmis priaugti svorio, kurios, medikų teigimu, nėra pagrįstos.

Šiandien visoje Lietuvoje yra minima Trijų karalių diena, kurios metu yra atsisveikinama su kalėdinėmis eglutėmis. Tuo metu trys didieji Lietuvos miestai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas savo pagrindinių miesto žaliaskarių taip pat šiemet nutarė neužlaikyti per ilgai.  Ilgiausiai savo miesto kalėdinę eglutę, kaip ir kasmet, šiemet laikys Kaunas.

Šiais laikais moterys apsisaugoti nuo nėštumo gali įvairiausiomis priemonėmis, tačiau ne retai sklando mitai ir baimės apie kontracepcijos žalą, mat kenkia organizmui, auginą svorį ar sukelia vėžį.  Gydytoja akušerė ginekologė Jelena Klimašenko sako, kad daugelis kalbų yra visiškai nepagrįstos, tačiau kai kuriose yra ir dalis tiesos.

Mergaičių ir moterų akademijos narė bei Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Šiaudinytė tv3.lt transliacijoje kalbėjo itin subtilia ir kone kiekvienai moteriai svarbia tema – apie tai, kaip menopauzė paveikia moters gyvenimą. Menopauzė – tai natūralus procesas kiekvienos moters organizme. Tai laipsniškas kiaušidžių funkcijos išsekimas.

Mergaičių ir moterų akademijos narė bei Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Ieva Šiaudinytė tv3.lt transliacijoje kalbėjo itin subtilia ir kone kiekvienai moteriai svarbia tema – apie tai, kaip menopauzė paveikia moters gyvenimą. Menopauzė – tai natūralus procesas kiekvienos moters organizme. Tai laipsniškas kiaušidžių funkcijos išsekimas.

Kodėl susergama vėžiu? Kodėl kai kurių žmonių organizme užsimezga piktybiniai augliai? Mokslininkai dar tebegvildena šį klausimą ieškodami atsakymų. Ir kai kuriuos jų jau rado. Diagnozuojama ne tik liga, bet ir grėsmė ja susirgti Ieškant, kodėl žmogaus organizmas suserga onkologine liga, vienos jų, gimdos kaklelio vėžio, priežastis nustatyta gana tiksliai. 97 proc. atvejų jį sukelia tam tikri žmogaus papilomos virusų (ŽPV) tipai. Mirtinas priešas nustatytas.

Ginekologiniai požymiai ir simptomai, kuriuos pastebėjus reikėtų kreiptis į medikus: Makšties kraujavimas ir išskyros iki menopauzės yra normali menstruacijų ciklo dalis. Vis dėlto, jei pastebite ką nors keisto ar neįprasto, prieš mėgindamos pačios spręsti problemą, pasitarkite su gydytoju, rašoma ariahealth.org. Daugelis simptomų gali būti sąlygoti nepavojingų infekcijų, kurios yra lengvai išgydomos.

Negalėjimas susilaukti vaikelio, šiandien, didelei daliai porų yra širdį verianti ir sunkiai emociškai pakeliama problema. Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Statnickaitė pabrėžia, kad tai yra visos šeimos ir jokiu būdu ne tik vieno partnerio, kuris gali būti nevaisingas, problema. Ginekologės teigimu, pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus.

Vaisingumo sutrikimai – viena opiausių šeimyninių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje su sunkumais susilaukti vaikų susiduria kas šešta pora, t.y. 10-15 procentų. Lietuvoje tokių šeimų yra apie 50 tūkst. ir jų kasmet vis daugėja. Dar 10-25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, tai reiškia, kad jos negali pastoti pakartotinai.

  Įprastus higieninius įklotus bei tamponus šiandien siūloma pakeisti vis labiau populiarėjančiomis menstruacinėmis taurelėmis. Nors tai nėra naujiena, Lietuvoje menstruacinės taurelės daugeliui merginų vis dar neįprastas pasirinkimas, apgaubtas paslaptimis ir mitais.   Ginekologė Lina Varaneckienė atskleidžia visus šios priemonės pliusus bei minusus, taip pat paneigdama ir populiarius mitus.

Vasarą neretai galima išgirsti perspėjimus, jog šis metų laikotarpis kelia grėsmę moters sveikatai: maudynės vandens telkiniuose gali sukelti įvairias lyties organų infekcijas, uždegimus, o itin šaltas jūros vanduo ir pakenkti šlapimo pūslei. Vis dėlto, ginekologė Ingrida Kravčenkienė tikina, kad daugelis iš šių teiginių yra plačiai paplitę mitai, tačiau perspėjimų, ko vasarą reikėtų pasisaugoti, vis tik yra.

Svaigsta galva, pykina, sutriko mėnesinių ciklas ar jaučiate nuotaikų kaitą? Tai simptomai, kurie verčia susimąstyti apie galimą nėštumą. Šiuo laiku moters organizmas išgyvena įvairiausius pokyčius, kurie dažnai užklumpa visai nepasiruošus, todėl labai svarbu profesionali nėščiosios priežiūra ir visapusiška pagalba. „Nėštumas – ypatinga dovana kiekvienai moteriai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu užplūsta tiek naujų pojūčių, įvairiausių emocijų, džiuginančių, o kartais net gąsdinančių komentarų.

 Kasmet gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Minint šią dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai siekia atkreipti Lietuvos moterų, merginų dėmesį į gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius ir prevencijos priemones. Serga jaunos ir darbingo amžiaus Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje ir viena iš penkių dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga Lietuvos moterys.

Nevaisingumą lemianti liga – endometriozė, ne vienai moteriai gali būti klastingas smūgis, kadangi pirmuosius ligos simptomus pastebėti gana sudėtinga. Šios ligos pradžia dažnai pasireiškia skaumingomis mėmesinėmis ar sutrikusiu menstruacijų ciklu, o į šiuos požymius, sutiksite, moterys ne visuomet atkreipia dėmesį.

Ne visos socialinių tinklų grupės slaptos, kartais iš jų informacija paskleidžiama ir platesniam ratui žmonių. Taip nutiko ir šį kartą. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje Londone gyvenančios merginos surengė diskusiją apie skaudžias patirtis, naudojant higieninius tamponus. Kol vienos prisiminė juokingus ar nemalonius bandymus nepatogiose situacijose juos įsidėti, viena mergina pribloškė labiau nei tikėtasi. Jauna mergina, pasivadinusi Sara, rašė apie itin nemalonų nutikimą.

Pastebima, kad dėl tokios ligos kaip vulvovaginitas moterys į specialistus kreipiasi rečiau nei turėtų, galvodamos, kad ligą gali išsigydyti liaudiškomis priemonėmis pačios. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Simonos Radžvilaitės, tai viena dažniausiai pacienčių daromų klaidų. Pasitaiko atvejų, kai į specialistus nesikreipiama ir dėl baimės.

Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo? Šlapimo nelaikymas. Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai.

Įvairaus amžiaus žmonės pastaruoju metu itin pamėgo opius klausimus ir problemas aptarinėti viešojoje erdvėje. Ten žmonės ieško ir atsakymo, ir palaikymo ar tik išklausymo. Ne vienas iš jūsų priklauso bent kelioms ar keliolikai skirtingų grupių. Dalis grupių socialiniuose tinkluose yra visiškai slaptos, kitos tik uždaros. Be abejo, slaptumas yra ne šiaip sau, ten dalinamasi itin atviromis ar skaudžiomis patirtimis. Kartais iš tokių grupių informacija paskleidžiama ir platesniam ratui žmonių.

Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos? Apie tai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė med. dr. Diana Bužinskienė. Lytiniai santykiai. Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6–8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę.