Ginekologai primena, kad turint lytinius santykius tik per vaisingas dienas, susilaikant nuo jų kitomis dienomis, pastojimo galimybė yra mažesnė. Tačiau patariama moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu, rašoma pranešime spaudai.
Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą. O tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.
Apie tai, ką reikėtų žinoti planuojant nėštumą, – pokalbis su Fabijoniškių šeimos klinikos gydytoja ginekologe Inga Soročkina.
Šeimos klinikoje kaip gydytoja ginekologė teikiate konsultacijas nėštumą planuojančioms moterims. Papasakokite daugiau apie šią paslaugą. Kodėl naudinga iš anksto planuotis nėštumą?
Tokios konsultacijos metu aptariama moters sveikata keliais aspektais. Įvertinama jos ginekologinė bei bendroji sveikata, taip pat ir tam tikri veiksniai, kurie gali turėti įtakos jos vaisingumui. Vertinant ginekologinę sveikatą, sužinome, ar pacientė turi kokių ginekologinių skundų šiuo metu, kokiomis gineloginėmis ligomis ji sirgo anksčiau, ar buvo atliktos ginekologinės operacijos, ar buvo taikomas koks nors gydymas, ar jis yra taikomas šiuo metu, ar atlikti profilaktiniai tyrimai, kokios yra ankstesnių nėštumų baigtys, ligos per nėštumus, taip pat sužinome, kaip moteris saugojosi nuo nepageidaujamo nėštumo.
Kitas aspektas yra bendrosios sveikatos būklės vertinimas, vykdomas per tą konsultaciją. Atkreipiame dėmesį į tokias ligas, kurios gali turėti įtakos moters vaisingumui, kaip cukrinis diabetas, lėtinė hipertenzija, skydliaukės patologija ir kt. Vertinu, ar šiuo metu taikomas koks nors gydymas ir ar jį reikėtų koreguoti. Jeigu matau, kad vaistai gali turėti neigiamą įtaką vaisiui, rekomenduoju apsilankyti pas tos srities gydytoją gydymo korekcijai. Kai kuriais atvejais sisteminiai (geriamieji) vaistai gali būti keičiami į vietinius.
Pavyzdžiui, kartais sergant sunkiomis odos ligomis skiriami geriamieji hormoniniai vaistai, bet kai liga palengvėja, juos galima keisti į vietinius (t.y. tepamus). Šios medžiagos beveik nepatenka į kraujotaką ir, aišku, turi mažesnę įtaką vaisiui. Ne visus vaistus nuo hipertenzijos leidžiama vartoti nėštumo metu, todėl jie yra keičiami į neigiamo poveikio neturinčius vaistus.
Konsultacijos metu kartais paskiriame papildomus vaistus. Pavyzdžiui, esant antifosfolipidiniam sindromui, skiriame kraujo krešumą veikiančius vaistus iki nėštumo tam, kad moteris pastojusi sėkmingai išnešiotų vaisių, nebūtų dažnai pasikartojančių persileidimų. Konsultacijos metu taip pat įvertiname, kokiomis infekcinėmis ligomis moteris sirgusi – ypač vėjaraupiais ir raudonuke. Taip pat įvertinamas moters kūno indeksas (KMI), ar nėra nutukimo, ar nepakankamo svorio. Kalbamės apie mitybos įpročius, ar nėra kažkokių žalingų įpročių (per dažnas kavos gėrimas, rūkymas, alkoholio vartojimas), aptariame papildų vartojimą, moters darbo sąlygas (ar nėra žalingo poveikio sveikatai).
Ar į tokias konsultacijas dažniausiai ateina pirmojo vaikelio norinčios susilaukti moterys – dar neturinčios nėštumo patirties? O galbūt kreipiasi ir antrojo arba trečiojo vaiko ketinančios susilaukti moterys?
Dažniausiai ateina moterys, kurios planuoja pirmąjį savo nėštumą. Jos dar neturi tokios patirties ir turi daug klausimų. O jau antrojo ar trečiojo vaiko norinčios susilaukti moterys labiau savimi pasitiki, nes jau turi nėštumo patirties, – ir aš daug rečiau jas matau tokiose konsultacijose. Tačiau norėčiau pažymėti, kad jei tarp nėštumų yra didelis laiko tarpas, per tą laiką gali būti atsiradusios naujos rekomendacijos, apie kurias planuojanti vėl pastoti moteris gali nežinoti.
Kokius patarimus dalijate šiose konsultacijose besilankančioms moterims? Kas yra svarbiausia (į ką labiausiai reikia atsižvelgti), planuojant nėštumą?
Patariu, kad planuojant nėštumą, moteris su savo partneriu turėtų turėti reguliarius lytinius santykius be papildomų apsaugos priemonių dvylika mėnesių. Tik tada, kai nepavyksta pastoti metus laiko, moteriai kartu su partneriu reikia kreiptis į ginekologą arba vaisingumo specialistą. Aišku, yra tam tikrų faktorių, kurie gali patrumpinti tą laiką. Jeigu moteris yra vyresnė negu 35-erių metų, turi nereguliarų mėnesinių ciklą, sirgo rimtom ginekologinėm ligom, turėjo operacijų ar traumų, ar buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, jai nepastojus šešis mėnesius, moteriai kartu su partneriu reikėtų kreiptis į ginekologą ar vaisingumo specialistą. Bet kokiu atveju, siekiant pastoti, lytiniai santykiai turėtų būti reguliarūs (du tris kartus per savaitę). Taip pat rekomenduojama lytinius santykius turėti ne tik per vaisingas dienas.
Konsultacijos metu taip pat kalbu apie folio rūgšties svarbą. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Konsultacijos metu vertinu, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną. Taip pat teikiu patarimus dėl mitybos, išsiaiškinu, ar moteris nėra vegetarė, veganė, žaliavalgė.
Jeigu taip, rekomenduoju atlikti tam tikrus tyrimus ir nustatyti B12 vitamino kiekį, geležies, vitamino D kiekį, nes esant šių medžiagų trūkumui, reikėtų vartoti tam tikrus papildus. Patariu ir dėl kofeino vartojimo: vienas-du kavos puodeliai pastojimui įtakos neturi, trys-keturi kavos puodeliai vaisingumą mažina, o penki kavos puodeliai per dieną gali grėsti persileidimu. Apie rūkymo žalą visi žinome, tačiau dar yra pasyvus rūkymas. Kai nėščiosios partneris rūko, tai taip pat turi neigiamą įtaką jos sveikatai. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad daugiau kaip dviejų alkoholio vienetų vartojimas per dieną turi neigiamą įtaką vaisingumui. Visgi patarčiau moterims devynis mėnesius visai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
Daliju patarimus apie svorio korekciją. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu. Atsakau į klausimus apie skiepijimąsi.
Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Kodėl tai yra svarbu? Nes vėjaraupių arba raudonukės sukėlėjai gali pažeisti vaisių, jeigu nėščioji pirmą kartą suserga tomis ligomis. Todėl nesirgusioms šiomis ligomis planuojančioms nėštumą moterims rekomenduoju skiepytis nuo šių ligų. Tik tuomet bent vieną mėnesį po skiepijimosi reikėtų susilaikyti nuo pastojimo. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu. Dar visuomet paklausiu, ar moteris neserga tokiomis lėtinėmis ligomis kaip lėtinis tonzilitas ar tulžies pūslės akmenligė. Perspėju, kad nėštumo metu tos ligos gali suaktyvėti ir turėti neigiamų pasekmių. Taip pat patariu iki nėštumo susitvarkyti dantis.
Ar rekomenduotumėte, kad planuojančios nėštumą moterys į tokias konsultacijas atsivestų ir savo vyrus? Ar tokių atvejų pasitaiko? Ką vyrams reikėtų apie tai žinoti?
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai.
Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Apsilankyti pas ginekologę prieš pastojant būtina planuojančioms nėštumą po persileidimo ir turinčioms įvairių lytinių ligų (tokių kaip endometriozė, miomos ir kt.) moterims. Kiek pastojimas ir vaikelio išnešiojimas tokiais atvejais būna sunkesnis? Ką patariate tokių problemų turinčioms moterims, ketinančioms pastoti?
Aš patarčiau apsilankyti pas ginekologę turinčioms tokių problemų moterims, kad sužinotų su būtent jos sveikata susijusias prognozes, nes net viena diagnozė turi skirtingą poveikį įvairioms pacientėms. Netgi esant miomoms, viena pacientė gali sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį, o kitai gali kilti sunkumų dėl pastojimo. Taigi patarimas tikrai būtų apsilankyti pas ginekologą ir išsiaiškinti informaciją apie ligos sunkumą, galimybę ją gydyti, sudaryti gydymo planą, išsiaiškinti galimybę pastoti. Dar norėčiau pabrėžti, kad patyrusioms daugiau negu du persileidimus moterims, priklauso ne tik ginekologo, bet ir gydytojo hematologo bei genetiko konsultacija. Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas.
Kokias rekomenduotumėte priemones, kurių pagalba galima greičiau apskaičiuoti vaisingas dienas – ypač moterims, kurių mėnesinės yra nereguliarios? Ar moterys gali pastoti tik vaisingomis mėnesinio ciklo dienomis ar ir kitomis?
Moksliniai tyrimai rodo, kad pastojimo galimybės didėja, kai pora turi lytinius santykius du tris kartus per savaitę be papildomų apsaugos priemonių. Ir yra nustatyta, kad kai pora vengia lytinių santykių kitomis dienomis, o bando tik per vaisingas dienas, tada pastojimo dažnis yra mažesnis. Jeigu lytiniai santykiai vyksta tris kartus per savaitę, tai užtikrina, kad jie pasitaikys ir per vaisingas dienas. Juolab nereiktų pamiršti, kad spermatozoidas yra gyvybingas iki trijų parų. Jeigu lytiniai santykiai buvo dvi-trys dienos iki ovuliacijos, spermatozoidas išlieka gyvybingas ir gali apvaisinti kiaušialąstę.
Aišku, moteris gali pastoti tik per ovuliaciją, nes tam, kad ji pastotų, kiaušialąstė turi būti palikusi kiaušidę ir patekti į kiaušintakį. Tačiau kartais yra labai sudėtinga tiksliai nustatyti, kada įvyksta ovuliacija tam tikrą mėnesį. Daug veiksnių gali lemti svyravimus, ji gali įvykti porą dienų anksčiau ar porą dienų vėliau. Didelis stresas, didelis fizinis krūvis, ryškūs mitybos pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos ovuliacijai.
Jeigu, pora negali turėti reguliarių lytinių santykių, kaip yra rekomenduojama vaisingumo specialistų, arba kai yra nereguliarus mėnesinių ciklas, tada galima būtų bandyti nustatyti vaisingas dienas. Ovuliacinis testas yra vienas iš efektyviausių namie prieinamų priemonių tą padaryti, tačiau ir jis nurodo ovuliacijos laiko tikslumą su 24–72 valandų paklaida, be to, moteris turėtų mokėti testą vertinti teisingai Bazinės kūno temperatūros matavimas, gleivių vertinimas yra dar mažiau patikimi metodai nustatyti vaisingas moters dienas.
Ką patartumėte norinčioms greičiau pastoti moterims?
Patarčiau toms moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu. Kai moteris bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, jos tada patiria stresą. Dėl to kyla įtampa tarp partnerių, mažėja lytinis potraukis, retėja santykiai, ir taip sumažėja pastojimo galimybės. Reikia prisiminti, kad tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.
Ką siūlote daryti toms, kurios mylisi reguliariai vaisingomis dienomis, bet joms nepavyksta pastoti metus ar daugiau laiko?
Rekomenduoju kreiptis į specialistą. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Kokios yra pastojimo galimybės vėlesniame amžiuje: po 35 m. ir po 40 m. amžiaus, kiek jos sumažėja?
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų – 36 procentus. Tuo tarpu 25–30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis.
25–30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus – 15 procentų, o po 40 metų – tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkiną nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Daug moterų ir merginų ilgą laiką naudoja kontraceptines priemones, norėdamos išvengti nepageidaujamo nėštumo. Ar ilgalaikis tokių priemonių naudojimas turi įtakos galimybei pastoti jas nutraukus, kai moteris jau tą planuoja?
Šiuolaikinis mokslas teigia, kad ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas.
Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo. Nereikalinga ir „organizmo išsivalymo“ pertrauka, kai nutraukiamas hormoninės kontracepcijos vartojimas planuojant pastoti. Atvirkščiai, pastebėta, kad jei bandoma pastoti iškart po hormoninės kontracepcijos nutraukimo, tikimybė pastoti yra didesnė moterims, turinčioms ovuliacijos sutrikimą.
Ką planuojančios pastoti moterys turi žinoti apie mitybą? Kokios medžiagos organizmui yra reikalingiausios šiuo metu?
Norėčiau pasakyti, kad mažai kuo skiriasi moters, planuojančios nėštumą, mityba, nuo sveikos mitybos. Ji turi būti subalansuota, joje turi būti daug daržovių, vaisių, natūralių produktų. Ir neturėtų trūkti visų būtiniausių medžiagų. Bet moteris nesugebės suvalgyti tiek maisto, kad gautų jai reikalingos folio rūgšties. Todėl mes rekomenduojame papildus, ji gali papildyti racioną produktais, kuriuose yra folio rūgšties: tai yra žaliosios daržovės, pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai ir t.t.
Mityboje taip pat turi būti pakankamai geležies. Ji yra gaunama iš raudonos mėsos, ankštinių produktų, žaliųjų daržovių. Geležis yra labai svarbi vaisiui: jo audinių, kraujo kūnelių formavimuisi, jis netgi kaupia ją pirmiesiems mėnesiams po gimimo. Artėjant gimdymui, ypatingai svarbu yra ir tai, kiek geležies lieka pačiai nėščiajai. Planuojančios pastoti moterys neturėtų stokoti vitamino D, nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 ir omega 6, kalcio, jodo , jos turėtų gauti jų pakankamą kiekį su maistu arba papildų forma.
Kiek planuojančioms pastoti moterims yra svarbi psichologinė būklė? Kaip rekomenduojate stiprinti psichologinę savijautą prieš nėštumą?
Psichologinė sveikata yra labai svarbi, todėl rekomenduoju pacientei išlikti ramiai ir kantriai, laukiant šeimos pagausėjimo, mažiau nerimauti, laukiant šio gyvenimo periodo. Taip pat patariu nepatirti emocinio streso, nes jis mažina lytinį potraukį, gali netgi sukelti depresiją, tarpusavio santykių pablogėjimą. Dėl to, kaip minėjau, mažėja lytinių santykių dažnis ir tai mažina pastojimo galimybę.
Svarbiausia, kad moteris skaitytų, kokie laukia gyvensenos ir kūno pokyčiai, laukiantis vaikučio. Svarbus sąmoningas pasiruošimas motinystei: suvokimas, kad gims trečias šeimos narys, visiškai priklausomas nuo jų, kuris pakeis šeimos gyvenimą. Taip pat turėtų būti teikiama informacija apie pogimdyvinę depresiją, ir kad ta moteris nesigėdytų kreiptis pagalbos. Turėtų būti emocinė parama ir iš mediko, galbūt dar iš psichologo pusės, kai moteriai ji reikalinga (negalint ilgą laiką pastoti).
