VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė pasakojo, kad virš 90 proc. atvejų gimdos miomos ir polipai yra gerybinė patologija.
Vėžiniai pakitimai – itin reti
Atskirai aptarusi abi šias patologijas gydytoja pabrėžė, kad polipai neretai randami ir dar jaunoms moterims, tuo metu jie supiktybėti dažniau gali vyresniame amžiuje.
„Tai yra darinukas, dažniausiai ant siauros kojytės užaugęs gimdos ertmėje. Polipas visada yra patologija, bet ikivėžinių ar vėžinių pakitimų polipuose randama labai retai ir tas dažniau nutinka vyresnio amžiaus moterims“, – kalbėjo ji nuotolinėje konferencijoje.
Gydytoja konstatavo, kad polipo gydymas vienas – jį reikia šalinti. Tačiau ar tai reikia daryti kiekvienu atveju, klausimas atviras.
„Tai priklauso nuo polipo dydžio, pacientės amžiaus, simptomų buvimo. Jaunoms pacientėms polipai sukelia gausesnius, nenormalius kraujavimus.
Negimdžiusioms, nusiskundimų neturinčioms pacientėms polipą galima konservatyviai stebėti ir keletą metų. Bet jei pasireiškia labai gausios mėnesinės, vargina labai stiprūs skausmai jų metu, rekomenduojama juos šalinti. Tuomet atliekama histeroskopija.
Polipas visada yra patologija, bet ikivėžinių ar vėžinių pakitimų polipuose randama labai retai ir tas dažniau nutinka vyresnio amžiaus moterims.
Jei polipas nustatomas ir yra kažkokių pakraujavimų, polipas turi ypač suintensyvėjusią kraujotaką, jis sparčiai didėja ir moteris yra perimenopauziniame ar menopauzės laikotarpiu, neabejotinai tokius polipus reikia šalinti, nes yra didesnė vėžinių susirgimų rizika“, – aiškino V. Paliulytė.
Ji nuramino, kad tokia operacija yra paprasta, nepaliekanti žymių, moteris labai greitai atsigauna.
Dėl „gimstančios“ miomos pakliūna ir į priėmimo skyrių
Klabėdama apie kitą dažną sutrikimą – miomas, gydytoja konstatavo, kad vėlgi svarbu jos dydis, konkreti vieta, augimo greitis.
„Mioma yra iš gimdos raumens susiformavęs gerybinis navikas, dažniausiai neturintis kažkokios klinikinės eigos. Kaip ją gydyti, viskas priklauso nuo jos dydžio, lokalizacijos, tipo ir augimo greičio bei to, kokius simptomus sukelia. Miomų yra įvairių, yra gimdos pogleivio miomos, kurios susiformuoja panašiai kaip polipai, bet tada ne polipo kilmės audinys susiformuoja gimdos ertmėje.
Taip jos didina kraujavimo paviršių, dažniausiai tokia mioma pati neišnyksta. Kartais tokios miomos užauga ant kojytės ir organizmas, pati gimda gali stengtis ją išstumti. Tai būtų jau tokia ekstrinė situacija, mes ją vadiname „gimstančia“ mioma“, – dėstė ginekologė.
Pasak jos, moteris apie miomą galėjo žinoti, galėjo nežinoti, bet labai retai pasitaiko, kad dėl stiprių skausmų esant šiai būklei jai gali tekti net skubiai vykti į ligoninę.
„Atsiradus labai stipriems, sąrėminio pobūdžio, panašiems į gimdymo skausmams pilvo apačioje, atsiradus netipiniam kraujavimui pacientei atvykus į priėmimo skyrių ir diagnozuojame „gimstančią“ miomą. Jų dydžių yra įvairių, bet tokie atvejai yra gana reti“, – kalbėjo V. Paliulytė.
Miomas šalinti reikia beveik visada
Ji pasakojo, kad dažniausiai miomas šalinamos taip pat histeroskopijos būdu:
„Beveik visada pogleivio miomas reikia šalinti, nes jos, priešingai nei kitos miomos, dažniausiai pasireiškia gausiu kraujavimu ir sukelia simptomus. Kitos miomos gali augti gimdos raumenyje arba paviršiuje. Pagal tai, kokia miomos lokalizacija, nulemia, reikės ją operuoti ar ne.“
Gydytojos aiškinimu, įvairaus dydžio miomų turi apie 50 proc. moterų.
Kartais stebina pacientės, kurios atvyksta į priėmimą dėl pilvo skausmų ir randi 15 cm gimdos miomą, o paklausus, kada buvo pas ginekologą paskutinį kartą, negali atsakyti į klausimą ir sako, kad jau 10 metų nebuvo.
„Jei moteris turi 3–4 centimetrų miomą gimdos raumenyje ar jos paviršiuje, jei ji nesukelia jokių simptomų, spaudimo, gausių kraujavimų, ją tereikia stebėti. Bet tokioms moterims apsilankymai pas ginekologus turi būti reguliarūs, negalime keletą metų neatlikti šios pareigos sau.
Reikia stebėti, ar miomos nedidėja, nes greitai augančios miomos yra šiek tiek grėsmingesnės nei tos, kurios keletą metų nekeičia savo dydžio. Tai rodo, kad darinys gali būti ne visai gerybinis. Ir čia labiausiai norima išvengi sunkesnio susirgimo – gimdos sarkomos“, – perspėjo V. Paliulytė.
Ji apgailestavo, kad kitą kartą moterys iš dešimtmetį nesilanko pas gydytojus.
„Kartais stebina pacientės, kurios atvyksta į priėmimą dėl pilvo skausmų ir randi 15 cm gimdos miomą, o paklausus, kada buvo pas ginekologą paskutinį kartą, negali atsakyti į klausimą ir sako, kad jau 10 metų nebuvo. Turint miomų apsilankyti pas gydytoją reikėtų kasmet, kaip ir bet kuriai kitai moteriai profilaktiniam pasitikrinimui“, – pabrėžė gydytoja.
Nemokama prevencinė programa
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ne tik būtina reguliariai kasmet apsilankyti pas ginekologą, bet Lietuvoje veikia prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa.
„Viena skirta pacientėms nuo 25 iki 35 metų, kai atliekamas gimdos kaklelio tyrimas kas trejus metus ir kita – 35–60 metų pacientėms, kai atliekamas žmogaus papilomos viruso tyrimas kas penkerius metus. Labai skatinčiau nuvykti į šias programas“, – sakė ji.
Tačiau gydytoja įspėjo – klaida manyti, kad apskritai atvykti pas ginekologą reikia tik kas 3 ar 5 metus. „Jei pacientė galvoja, kad jai reikėtų eiti tik į programinius vizitus, sako, kad nepriklauso, dar nepraėjo 3 ar 5 metai, tai šios programos skirtos tik gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir tam tikriems tyrimams.
Bet šiaip vizitas kas ginekologą turėtų būti kasmetinis, nes ne tik gimdos kaklelį reikėtų apžiūrėti, bet ir kitus greta esančius ginekologinius organus. Galiu pasakyti, kad daug pacienčių tampa sąmoningesnės ir pastebiu, kad ateina profilaktiniam patikrinimu, nors nieko nejaučia“, – pastebėjo V. Paliulytė.
