giedrė gečiauskienė

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Kaip ir galima buvo tikėtis, net ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansinio ir ekonominio pasaulio pabaiga neatėjo. Iš tiesų, dabar nelengva įvertinti, ar tikrai viskas čia gerai, ar vis dėlto mes kaip tos varlės lėtai užverdančiame vandenyje – taip ir nejaučiame, kad pradedame virti, kol tampa tiesiog per vėlu.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Viena iš „Brexit“ referendumo pasekmių – daugeliui kilęs klausimas „Ar Londono Sitis pakeis gyvenamąją vietą?“. Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas. Liuksemburgo finansų ministras taip pat teigia, kad jo šalis yra „akivaizdus pasirinkimas“ persikeliančiam finansų centrui.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Prieš keletą dienų teko aiškinti ekonomikos principus savo devynmečiui, pasiryžusiam išleisti visas savo kiaulės taupyklės santaupas naujesniam telefono modeliui.

 JAV centrinio banko (FED) sprendimas po beveik 8 metų pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą tiesioginio poveikio euro zonai ir konkrečiai Lietuvai neturės, tačiau turėtų padidinti eksportuotojų konkurencingumą, mano ekonomistai. Pasak ekspertų, JAV doleris, tikėtina, ir toliau stiprės euro atžvilgiu,. „Tiesioginės greitos įtakos euro zonai ar Lietuvai tikėtis nereikėtų.

Po spalio pabaigoje vykusio paskutinio JAV FED posėdžio ir kalbų, kad FED, panašu, yra visai palankiai nusiteikęs pradėti didinti palūkanų normas dar šį gruodį, rinkų lūkesčiai staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Euro zonos infliacija vėl įkrito į neigiamą, tai yra defliacijos, teritoriją – vietoje laukto nulinio infliacijos tempų augimo buvo paskelbta -0,1 proc. metinė infliacija. Pastarųjų 5 metų palūkanų norma, kuri yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai stebimų Europos centrinio banko (ECB) ateities palūkanų bei infliacijos prognozių indikatorių, nukrito žemiau 1,60 proc. Taip žemai ji paskutinį kartą buvo šių metų vasarį.

JAV centrinis bankas (FED) ketvirtadienį , kaip daugelis rinkos dalyvių ir tikėjosi, nepakėlė bazinės palūkanų normos. Negana to, spaudos konferencijos žinutė ir išsakytas požiūris skambėjo gana niūriai. Akivaizdu, kad mūsų lūkestis, jog FED verčiau pasirinks suklysti, pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, negu kad per anksti, buvo teisingas – tai patvirtina FED vadovės Janet Yellen komentaras po sprendimo.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

Per 48 darbo valandas pensijas, minimalią mėnesio algą atstačiusi bei į darbo vietas viešojo sektoriaus darbuotojus sugrąžinusi Graikija taip temps keletą mėnesių, o tada supras, kad nebeturi pinigų, sako „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. SEB banko prezidento patarėjo teigimu, naujos krypties neišsižadėjusi Graikija gali vėl atsidurti padėtyje, kokia buvo jos krizės piko metu, tik šįkart Europos Sąjunga noro vėl ją gelbėti nedemonstruos.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sako, kad šiais metais nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo, proveržio tikimasi ateinančiais metais.   „Dalis tų lūkesčių, kuriuos turėjome metų pradžioje vis dėlto nepasiteisino ir pirmiausia kalbame apie tai, kad pasaulinis ekonomikos augimas nebuvo toks spartus, kokio buvo laukta. Buvo laukta akivaizdaus išsiveržimo iš po krizinių metų, tačiau tai dar šiemet nenutiko.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius ankstesnius metus trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe.

Iki euro likus vos kelioms savaitėms, prasidėjo tikrasis darbymetis. Įmonės jau rūpinasi grynųjų eurų atsargomis, kad sausio 1-oji neužkluptų nepasiruošus, o gyventojai tiesiog graibsto išankstinius euro monetų rinkinius. Vien „Danske Bank“ skyriuose per pirmą prekybos dieną monetų rinkinių pardavimai viršijo pusantro tūkstančio vienetų ir pralenkė net drąsiausias prognozes.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Vienos pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Rusijos kredito reitingai gali dar mažėti. Penktadienį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Rusijos kredito reitingą nuo Baa1 iki Baa2, išlaikydama neigiamą reitingo prognozę. Baa2 yra antras pagal žemumą investicijų reitingas.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Sausra Brazilijoje, lemianti nežinomybę dėl būsimo kavos pupelių derliaus, kelia šios žaliavos kainą. Vasarą kavos pupelių kaina buvo maždaug 25 proc. žemesnė nei yra dabar, šiuo metu kaip tik yra pasiektas naujas dvejų metų kainos rekordas, o nuo metų pradžios kaina yra pakilusi apie 84 proc. Grūdinių kultūrų kainos pasaulio biržose, kurios svarbios ir Lietuvos augintojams, priešingai – žemumose.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Atsinaujinusi naftos gavyba Libijoje, sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas ir staigiai pabrangęs JAV doleris. Tai trys pastarųjų dienų įvykiai, lėmę, jog „Brent“ rūšies naftos kaina smuko žemiau 95 JAV dolerių už barelį kartelės – šiuo metu ji yra nukritusi iki 92 JAV dolerių. Toks kainų lygis pasiektas pirmą kartą nuo 2012 metų vasaros.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Ketvirtadienį sulauksime Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo Mario Draghi apsilankymo Lietuvoje. Tai pirmasis aukščiausio rango ECB pareigūno vizitas šalyje, žymintis artėjantį Lietuvos įsiliejimą į euro zoną. Kartu vizitas simboliškai patvirtina, kad euro diena labai greitai artėja, ir skatina įvardyti naudas, kurias Lietuvos ekonomika ilgainiui patirs, būdama euro zonos nare.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Praėjusios nakties Škotijos nepriklausomybės referendumas baigėsi taip, kaip daugelis ir tikėjosi. Tiesa, suvokimas, kas nutiktų Škotijos atsiskyrimo atveju, rinkas gerokai gąsdino. Artėja kiti rinkimai Nors visų apygardų duomenys penktadienį ryte dar nebuvo aiškūs, galutinis rezultatas, prognozuojama, sieks apie 55 proc. „prieš“ atsiskyrimą ir 45 proc.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Šį rytą pasirodė žinutės, jog Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje. Iškart po šio pranešimo finansų rinkos Europoje šoko aukštyn, tiesa, dėl detalių trūkumo yra per anksti skelbti konflikto pabaigą.

 Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Su krize Ukrainoje susijusi geopolitinė įtampa turės reikšmingos įtakos Pabaltijo šalių ekonomikų augimui. Maža to, tolesnis įtampos eskalavimas gali pakenkti ir visuotiniam investuotojų požiūriui į Baltijos valstybes. Estijos atsigavimas bus lėtas Estijos ekonomika stipriai sulėtėjo dar 2013 m., savo augimo tempais atsilikdama nuo kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikų.

Prekybos srityje išsirutuliojęs ekonominis karas nenaudingas nei Rusijai, nei Europos Sąjungai (ES), o padėtis nėra stabili. Būtent todėl „Danske Bank“ prognozuoja, jog ES sankcijas turėtų atšaukti per keletą mėnesių, atitinkamai Rusija tokiu atveju atšauktų savąsias. Tačiau krizei užsitęsus ar konfliktui dar labiau paaštrėjus, rimtos ekonominės pasekmės priverstų koreguoti bazinius scenarijus.

llgą laiką su nepalankiais vėjais kovojusi JAV ekonomika šiandien jau yra pasirengusi kilti. Nors metų pradžia nežadėjo nieko gera, šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė labiau nei tikėtasi – situacija stabilizuojasi. Ekonomika netrukus turėtų įgauti pagreitį – atsigavimą savaime skatins keli veiksniai. „Danske Bank“ prognozėmis, šių metų antrąjį pusmetį ir kitais metais JAV ekonomikos augimas pasieks 3,5 proc. tempus, ir ši prognozė yra aukštesnė nei rinkos lūkesčių vidurkis.

Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Nors pasaulinė ekonomika išlieka palyginti silpna, vidaus paklausa euro zonoje atsigauna, todėl tiek finansų rinkų, tiek ir euro zonos ūkio nuotaikos giedrėja. „Danske Bank“ prognozuoja, kad, vidaus paklausai toliau didėjant, ateityje galime sulaukti netikėtų ekonomikos augimo apraiškų. Dėl mažesnio nei tikėtasi augimo metų pradžioje teko nuo 1,3 proc. iki 1,2 proc.

Praėjusios savaitės neramumai Irako šiaurėje ėmė kelti susirūpinimą dėl galimų naftos tiekimo sutrikimų. Islamistų kovotojams pavyko užimti keletą miestų šiaurinėje Irako dalyje, tačiau yra baiminamasi, jog radikalai planuoja skverbtis giliau į šalį, arčiau sostinės Bagdado link. Tokia tolimesnė konflikto eiga galėtų sudaryti sąlygas dar didesniems naftos gavybos sutrikimams ir naftos kainos kilimui.

Birželio Europos centrinio banko (ECB) susirinkime buvo paskelbta ne tik apie bazinių palūkanų mažinimą nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc., bet ir apie komercinių bankų indėlių apmokestinimą 0,1 proc. bei 400 mlrd. eurų vertės paskolų planą, taip siekiant į rinkas įlieti dar daugiau lėšų. Tuo metu Rusijos centrinis bankas laikosi priešingo pinigų politikos kurso ir kelia bazines palūkanas. Per šiuos metus bazinė palūkanų norma Rusijoje pakilo 2 proc. ir nuo balandžio 25 d. siekia 7,5 proc.

Rusijos karinės agresijos veiksmai sulaukė globalaus pasmerkimo ir gali lemti Vakarų šalių ekonomines sankcijas Rusijai. Investuotojai dėl susidariusios padėties atitraukia kapitalą iš Rusijos ir parduoda vertybinius popierius bei vietinę valiutą. Dėl Rusijos finansų sistemos šoko kelis ketvirčius iš eilės galime pamatyti ekonomikos augimo lėtėjimą. „Danske Bank“ analitikų manymu, tai 2014 m. gali atimti iki 1 proc. šalies BVP augimo, ir jis šiais metas gali apsiriboti 1 proc.

 Šiandien paskelbti Lietuvos BVP augimo rodikliai patvirtino, kad netikėtai lėtesnis III metų ketvirčio augimas buvo labiau išimtis nei taisyklė. Kaip ir buvo laukta, praėjusių metų IV ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 3,5 proc., palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, ir 1,2 proc., palyginus su ankstesniu ketvirčiu. Metinis 2013 m. BVP augimas, pašalinus sezoniškumą, sudarė 3,4 proc.

Prasti antros didžiausios pasaulio ekonomikos – Kinijos – makroekonominiai duomenys bei virtinė neramumų besivystančiose rinkose iššaukė investuotojų iš jų atsitraukimą. Šiuo metu finansų rinkos jau atsigauna, tačiau nuosmukio banga vėl gali grįžti. Priežasčių buvo daug ir chronologiją sudėlioti nelengva.

Trečiadienį Lietuva platino naują euroobligacijų emisiją – po metų pertraukos Lietuva išeina į tarptautines rinkas diena vėliau, nei tą patį padarė Latvija. Vakar išplatintos euroobligacijų emisijos dydis – 500 mln. eurų, jos pajamingumas preliminariai sudaro 3,45 proc. Tai reiškia maždaug 1,35 proc. punkto rizikos priedą. Emisijos paklausa viršijo pasiūlą net 8 kartus, ji bus išperkama 2024 m. sausio 22 dieną.

Panašu, jog pirmą kartą per pastaruosius trylika metų auksas užbaigs metus būdamas žemesnės kainos nei juos pradėjo. Ką galima pasakyti, žiūrint į finansinės priemonės kainą, kuri krinta, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad turėtų kilti? Yra tokia juokais ir rimtai prisimenama ir dažnai kartojama finansų rinkų aksioma, kuri sako – „negali apgauti rinkos“ (kiek perfrazuota „you cannot outperform the market“), kitaip tariant, rinka neklysta. Ne klaida ir šiuo metu krentančios aukso kainos.

Šią savaitę svarbiausia diena rinkoms euro zonoje – ketvirtadienis, kadangi laukiama Europos centrinio banko (ECB) posėdžio. Tikimasi, jog bus paliktos galioti esamos palūkanų normos, tačiau rinkos tikisi išgirsti ECB požiūrį į itin sumažėjusią infliaciją ir galimą atsaką į tai gruodį. Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbti euro zonos infliacijos duomenys nustebino ir lėmė nemenkus pasikeitimus palūkanų normų rinkoje. Metinės infliacijos rodiklis Europoje nustebino kritimu – nuo 1,1 proc.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europoje šią savaitę pasirodys pirmieji birželio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. „Danske Bank“ analitikai tikisi gamintojų nuotaikų pagyvėjimo. Tuo tarpu JAV kertinis įvykis šią savaitę bus Federalinės rezervų sistemos (FED) birželio mėnesio susirinkimas. Šį trečiadienį vėl bus proga išgirsti FED nuomonę dėl skatinimo tempo mažinimo.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

Šią savaitę Europoje dėmesio centre vėl atsidurs ketvirtadienį vyksiantis ECB susirinkimas. Šį kartą bazinių palūkanų normos mažinimo rinkų dalyviai nelaukia, tačiau atidžiai bus klausomasi Mario Draghi pranešimo žiniasklaidai. Trečiadienį bus patikslinti vienos valiutos sąjungos I ketvirčio BVP rodikliai (–0,2 proc., palyginus su praėjusiu ketvirčiu, ir –1 proc., palyginus su praėjusių metų pirmu ketvirčiu). Tą pačią dieną rinkas pasieks euro zonos mažmeninės prekybos rodikliai.

Palūkanų fronte nieko naujo – Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti 0,75 proc. bazinę palūkanų normą. Mario Draghi paminėjo, jog buvo svarstytas bazės mažinimas, tačiau sutarta nekeisti esančios normos. Pastarieji makroekonominiai rodikliai Europoje neblizgėjo, o ECB dar paskelbė pablogėjusią euro zonos ūkio raidos prognozę, pagal kurią 2013 m. tikimasi 0,5 proc.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl įmonių vadovai renkasi alternatyvią priemonę – obligacijas. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Lėtėjant ekonomikai, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, vis daugiau mažų įmonių savininkų ieško išeičių, kaip pritraukti lėšų į savo įmonę. Todėl rinkoje atsiranda vis daugiau obligacijų, turinčių didelę palūkanų normą. Pasak analitikų, šiuo metu yra nepalanki situacija naujų akcijų emisijų leidimui.

Prieš metus stipriai nukentėjusios akcijų rinkos vis dar neatsigauna. Traumos būta rimtos, nes ekspertai greito akcijų kilimo kol kas neprognozuoja. Tarp investuotojų sklando kalbos, kad vertybinių popierių rinkos sunkmetį dar reikės išgyventi mažiausiai iki kitų metų vidurio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Prieš metus prasidėjusi JAV antrarūšių kreditų rinkos griūtis, pasak nepriklausomų ekspertų klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Audriaus Dzikevičiaus, buvo rimtų JAV ekonomikos prob...

Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs. Indėlių palūkanų normoms po truputį didėjant, bankai siūlo klientams įvairesnes indėlių paskolų formas, kur palūkanų norma yra susieta su kokiu nors įvykiu, pavyzdžiui, krepšinio rinktinės varžybomis.