Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc. rinkėjų, o pataisoms nepritarė apie 60 proc.
Analitikai teigė, kad pataisomis buvo siekiama suvaldyti bankų krizę, užtikrinti stabilumą Italijoje. Tačiau po nesėkmingo Matteo Renzi bandymo pakeisti politinę situaciją, politikas nusprendė atsistatydinti. Tai gali atverti kelią į parlamentą populistinei partijai. To pasekoje, galima laukti referendumo dėl Italijos pasitraukimo iš ES bei pačios euro zonos.
Vyriausiasis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda rėžia tiesiai šviesiai – krizės ženklų jau tiek daug, kad sunku būtų juos net ignoruoti.
Nereikia kurtis iliuzijos, kad ES viskas yra gerai
Visus nustebinęs Didžiosios Britanijos referendumas, kuriuo nuspręsta palikti ES, rinką sukrėtė daug labiau nei Italijos referendumas. Euro kursas po jo smuko iki žemiausio lygio per 20 mėnesių, tačiau trumpam.
Visgi gąsdina ne svyravimai rinkose, o kylančios populistinės jėgos Europoje. G. Nausėdos teigimu, šiuo metu veiksmai persikelia į tas valstybes, kurios yra euro zonos narės. O tai daug labiau paveikia visą ES ekonomiką nei svaro kurso kritimas.
„Labai tikėtina, kad Italijoje į valdžią ateis prieš integraciją ir konkrečiai prieš eurą nusiteikusios politinės jėgos. Nebūtinai jos iš karto ims rengti planus trauktis iš euro zonos, tačiau be abejo smukdys pasitikėjimą bendrąja ES valiuta ir labai apsunkins pastangas siekti globalesnės integracijos ES. Politinės jėgos svorio centras kelsis iš Briuselio į nacionalinių reikalų lygmenį.
Turbūt neturėtume kurti žmonėms iliuziją ar bandyti paslėpti faktus, kad ES išgyvena didelę krizę. Yra akivaizdus faktas ir neigti tai galėtų tik arba aklas žmogus, arba negeranoriškas, kuris nori kažką paslėpti. Vyksta esminis vertybių perkainojimas. Globalizacijos procesas, kuris buvo užvaldęs pasaulį prieš gerus 15, nuo jo žmonės daugelyje valstybių jau pavargo. Tai aiškiai matyti per rinkimų rezultatus įvairiose vietose ir pirmiausia „Brexit“ referendumo rezultatus“, – komentuoja ekonomistas.
Jis ES prilygina didžiuliam nepaslankiam intertiškam laineriui, kuriam nėra taip paprasta apsisukti. Visiškai kaip „Titanikui“, kuriam susidūrus su aisbergu, teko grimzti gelmėn.
„Šiuo atžvilgiu panaši analogija taip pat peršasi. Vis dėlto rizika tikrai yra didelė, kad ES nesuspės adekvačiai įvertinti vykstančių pokyčių ir išcentrinės jėgos galiausiai užvaldys visą politinį procesą . Aišku, tiek, kad unitarinės valstybės vizijos 2–3 metų bėgyje nėra. Turėtų būti tam tikras varžtų atleidimo procesas, kuomet būtų laimima laiko apmąstyti, kur ES reikėtų keliauti toliau“, – sako G. Nausėda.
Politologas, VU TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas taip pat pastebi globalią tendenciją – žmonės nusivylę valdžia. Tad nors Italijos referendumo rezultatai gali ir nepersiduoti kitoms šalims, tai nereiškia, kad ten žmonės nelinksta į populistų pusę.
„Klausimas, ar pavyks suformuoti Italijos Vyriausybę be rinkimų. Tokai tikimybė yra, bet maža. Tad realiai galime laukti naujų rinkimų, o ten gali būti ir radikalesnė parlamento sudėtis. Iš to išeinama į tolimesnius scenarijus. Jei po rinkimų Italijoje vyraus radikalios jėgos, galime sulaukti kažko panašaus kaip Graikijoje, kuomet radikalesnės kairiosios partijos ketino kiek įmanoma daugiau atsiriboti nuo ES, nesilaikyti reikalavimų. Ar bus referendumas dėl euro zonos palikimo kalbėti dar anksti, bet galimybė stabilizuoti Italiją, visų pirma politine prasme, o atitinkamai ir ekonomine, praleista. Greičiausiai dabar bus daugiau įtampos.
Matyt, į referendumą atėjo daug žmonių dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Žmonės iš esmės nusivylę, kaip Italijos Vyriausybė bando spręsti problemas. Nusivylimas dabartine valdžia nebūtinai reiškia, kad kiti, kurie pakeistų dabartinę valdžią atneštų geresnius sprendimus. Tas nusivylimas ir taip egzistuoja kiekvienoje iš šalių ir ta tendencija bendra visoje Europoje. Tai nėra vienos šalies problema – žmonės nebepatenkinti rutinine, įprasta politika. Iš principo tai gresia struktūrinis, socialinis sukrėtimas visoje Europoje“, – teigia politologas.
Jis neatmeta rizikos ES vientisumui. Mat vis dažniau skamba perspėjimai, kad įprasti ES lyderiai nebeturi idėjų, kaip išlaikyti organizacijos patrauklumą. Tad jei žmonės keis lyderius per rinkimus Vokietijoje, Prancūzijoje, galima tikėtis, jog naujosios politinės jėgos kels klausimą ar ES reikalinga ir kaip ją iš esmės reikėtų pertvarkyti. Tai gali būti didžiulis sukrėtimas.
Tačiau „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė teigia, kad spekuliacijos, jog Italija rengs referendumą dėl išstojimo iš ES – ankstyvos. Pirmiausia reikia sulaukti, kas perims ministro pirmininko postą, nuo to priklausys tolesnis šalies kelias. Tačiau jei nepavyktų išlaikyti stabilios Vyriausybės ir būtų priešlaikiniai rinkimai, o juos laimėtų antieuropinių idėjų „Penkių žvaigždučių judėjimas“, ES patektų į rimtą bėdą.
„Tuomet būtų pats tas metas kalbėti apie referendumą Italijoje ir ES narystės. Kol taip neįvyko, tikrai nežinome kokia vyriausybė ateis po šios, tad apie išstojimą ankstoka kalbėti. Visgi rizika, jog kalbėsime apie Italijos galimą išėjimą iš ES, yra padidėjusi po šio referendumo, nes referendumas pralaimėtas didžiule balsų persvara. Šis pralaimėjimo mastas svarbus ir indikuoja nuotaikas šalyje.
Nuotaikos pačiose finansų rinkose dar ganėtinai geros. Po pirminės neigiamos reakcijos, praktiškai vis neigiami pokyčiai jau šiuo metu ištrinti“, – mano ekonomistė.
Ji primena, kad ir Didžioji Britanija panoro trauktis iš ES, bet vis dar nežino, kaip tai įgyvendinti. Tad jei Italija užsinorėtų išstoti, neaišku, kaip tai galėtų padaryti.
Italijos referendumo rezultatai nepadės suvaldyti ir siautėjančios bankų rizės, tačiau G. Gečiauskienės teigimu tai – lokalios problemos, kurios neturėtų paveikti bendros euro zonos.
Lietuvai kiltų problemos dėl eksporto
Lietuva tik 2015 metais įstojo į euro zonos narių klubą, o jau kalbama apie jo žlugimą. Vis dėlto G. Nausėda vertina, kad nepaisant visų aplinkybių, įstojimas į bendros valiutos zoną buvo teisingas ir padėjo sumažinti šalies riziką, padidinti pasitikėjimą bei galimybę skolintis biudžeto kompensavimui palankiomis sąlygomis.
„Lietuvai nereikėtų labai blaškytis, nes Lietuva daug ką daro teisingai. Palūkanų normos korporaciniams klientams, žmonėms nebuvo niekad tokios mažos ir tai yra euro įvedimo pasekmė. Mūsų problema ta, kad tam tikrų negandų, kurios kaupiasi už mūsų šalies ribų, suvaldyti negalime, turime jas priimti. Tai pirmiausia eksporto rinkos.
Prastėjant situacijai, tai neišvengiamai atsilieps mūsų eksportui. Vidaus rinkoje fundamentalūs dalykai tvarkoje, tik, kad vidaus rinka negali ilgą laiką nuo eksporto būti atskirta. Jei eksportas blogėtų metai iš metų, atsilieptų ir vidaus rinkai: pradėtų blogėti lūkesčiai, stotų atlyginimai, nedarbo lygis nustotų mažėti ir tada pajustume vidaus rinkos suprastėjusius rezultatus bei jų įtaką ekonomikai“, – sako G. Nausėda.
T. Janeliūnas prideda, kad išsiskaidymo tendencijos ES viduje ir nesutarimai euro zonoje yra neigiami visai Lietuvos ekonomikai, nes savo ekonominį atsigavimą Lietuva sieja su bendru ES augimu. Politine prasme, jei ES pradeda skaidytis ir byrėti, Lietuva susiduria su daug didesnėmis problemomis
„Tampa daug sudėtingiau tikėtis sėkmingų derybų su tokiomis kaimynėmis kaip Rusija bei prekybine prasme. Mažosioms valstybėms iš principo sąjungos byrėjimas yra labai bloga žinia“, – kalba politologas.
Ekonomistė G. Gečiauskienė tvirtina, kad vyraujančios nuotaikos skirtingose šalyse optimizmo neprideda ir tai nėra gerai, tačiau Lietuvai nuogąstauti dėl euro zonos nėra ko, nes ekonomika auga pakankamai stabiliai.
Be to, Italijos referendumo atgarsiai Lietuvos ekonomikos neturėtų paveikti, nes investuotojai Italijos ir Lietuvos vertinimas rinkų atžvilgiu skiriasi. Lietuvos finansinis sektorius ir ekonominė situacija pakankamai atsieta nuo Italijos vidinių ekonominių problemų.
