Vidaus rinka, ne išorė
Tapo aišku, kad ankstesnis FED susirūpinimas dėl pasaulinės ekonomikos raidos ir Kinijos ekonomikos perspektyvų kiek sušvelnėjo, ir neturėtų užkirsti kelio FED priimti monetarinės politikos sprendimus labiau atsižvelgiant į šalies makroekonominę raidą, o ne išorės faktorius.
Dėl to šios savaitės JAV makroekonominiai rodikliai bus itin stebimi. Svarbiausia informacija, pasirodysianti JAV šią savaitę, bus penktadienį skelbiama spalio mėnesio užimtumo ataskaita. Kaip ir visa šalies ekonomika, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais užimtumo duomenys rodė silpną rezultatą – naujų darbo vietų šiais mėnesiais vidutiniškai buvo sukurta mažiau nei 140 tūkst. Manome, kad FED imtųsi kelti bazinę palūkanų normą tik tuo atveju, jei naujų darbo vietų skaičius viršytų 150 tūkst. ribą.
„Danske Bank“ prognozuoja, jog spalį naujų darbo vietų buvo sukurta 170 tūkst., tuo tarpu nedarbo lygis išliko stabilus (5,1 proc.).
Laukiama ir ECB žodžio
Vis garsiau kalbama ir laukiama, ką pasakys ir padarys ECB lygiai už mėnesio, gruodžio 3 dieną vyksiančiame susitikime. Panašu, kad ECB yra palyginti prastai nusiteikęs euro zonos perspektyvų atžvilgiu, todėl gana plačiai rinkose yra paplitusi nuomonė, jog monetarinis skatinimas turėtų plėstis.
Manome, kad gruodį ECB tiek sumažins komercinių bankų indėlių ECB palūkanų normą nuo dabartinio -0,20 proc. lygmens iki -0,30 proc., kartu neuždarydamas durų ir dar didesniam palūkanų mažinimui, tiek ir išplės, ir prailgins obligacijų supirkimo programą. Manoma, kad programa turėtų būti pratęsta iki kitų metų gruodžio (šiuo metu galiojantis pabaigos terminas yra kitų metų rugsėjis) ir išplėsta nuo dabartinės 60 mlrd. eurų vertės obligacijų supirkimo apimties iki 75 mlrd. eurų, o tai padidintų ECB balansą iki maždaug 3,6 trn. eurų programos pabaigoje (palyginti su 3,3 mlrd. eurų, jei programa vyktų taip, kaip planuojama dabar).
ECB dabar turi turbūt kaip niekada stiprų norą nustebinti rinkas savo sprendimais ir taip pastumti euro kursą žemyn, kas prisidėtų tiek prie euro zonos gamintojų eksporto konkurencingumo didinimo, tiek ir prie importo infliacijos didėjimo, o tai savo ruožtu padėtų siekti esminio ECB tikslo – infliaciją matyti netoli 2 procentų.
Skandalas Vokietijoje nerimsta
Kalbant apie makroekonominius duomenis, šią savaitę gausime naujos informacijos apie Vokietijos pramonės situaciją. Pastaruoju metu galėjome matyti nežymią Vokietijos pramonės lūkesčių korekciją dėl neužtikrintumo besivystančiose ekonomikose bei dėl „Volkswagen“ skandalo, kuris, panašu, ne rimsta, o plečiasi ir apima kitus prekės ženklus – „Porche“, „Audi“.
Vis tik priežasčių tolesniam pramonės kritimui šiuo metu nematome. Tam tikra korekcija pramonės produkcijoje jau įvyko rugpjūčio mėn., todėl manome, kad rugsėjį pramonės produkcijos rodiklis turėtų nežymiai ūgtelti (+0,5 proc.).
Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
