jav fed

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Artūras MILEVSKIS, Synergy Finance Investicijų valdymo skyriaus vadovas, investavimas.lt lektorius Skęstantis Titanikas Šią savaitę finansų pasaulyje gerai žinomas investuotojas Marc Faber pateikė gana pesimistišką prognozę: „Finansų rinkos „nuskęs“ kaip Titanikas“. Gaila, tačiau jis nedetalizavo, kokia konkrečiai rinka ir kaip stipriai smuks, tiesiog paminėjo, kad visos pagrindinės turto klasės (akcijos, nekilnojamas turtas ir net obligacijos) nuo 1980 metų iki šių dienų buvo didelio burbulo pū...

Po spalio pabaigoje vykusio paskutinio JAV FED posėdžio ir kalbų, kad FED, panašu, yra visai palankiai nusiteikęs pradėti didinti palūkanų normas dar šį gruodį, rinkų lūkesčiai staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

 Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai.

Trečiadienį finansų rinkos dalyviai sulaukė nemažai svarbių makroekonominių naujienų. Pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris pigo pagrindinių porininkių atžvilgiu. Pelningesnių valiutų pranašumą teko pripažinti ir Japonijos jenai. Europos akcijų biržose nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas paaugo 1 proc. JAV akcijų rinkos indeksai stiebėsi aukštyn 1.1-1.5 proc. ribose. Naftos žaliavos (WTI Crude) barelio kaina pakilo 1.13 proc.

Vakar, paaiškėjus naujienoms po svarbiausio šios savaitės įvykio, JAV Federalinių Rezervų banko posėdžio, JAV doleris euro atžvilgiu susilpnėjo nuo 1,4145 iki 1,4200, teigia „Swedbank“ specialistai.  Pagrindinės valiutų poros kursas pasikeitė ne taip ženkliai kaip buvo galima tikėtis, kadangi FED‘o atstovų komentarai atitiko daugumos investuotojų lūkesčius. Kaip ir buvo galima tikėtis, didelių netikėtų sprendimų JAV FED posėdžio metu nebuvo priimta.

Savaitės pradžioje Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ paskelbė dvidešimt penkių pasaulio ekonomikoje žinomų veikėjų pavardes, kurie esą yra atsakingi už dabartinį pasaulį krečiantį ekonominį sunkmetį. Kita vertus, kyla abejonių, ar tai viso labo nėra „iešmininkai“, ant kurių galvų suverčiamos pasaulio bėdos. „The Guardian“ skelbiamo sąrašo pavardės paprastam lietuviui nedaug ką sako.

Milijardinės valstybių organizuojamos ekonomikos gaivinimo priemonės ir rinkos dalyvių tikėjimas formuojama B. Obamos komanda besibaigiant lapkričiui pasaulio biržoms teikia vis daugiau optimizmo. S&P 500 indeksas per paskutines prekybos dienas į viršų pasistiebė net 18 proc., taip fiksuodamas didžiausią keturių dienų teigiamą pokytį nuo pat 1933- ųjų. Šiandien prekyba JAV akcijų biržose dėl šalyje švenčiamos Padėkos dienos nevyks.

2009 metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni, nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje. Iš besivystančių rinkų pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos.