genomas

Naujas būdas tirti DNR leidžia pažvelgti į žmonijos evoliucijos istoriją ir keičia ekspertų įsivaizdavimą apie mūsų seniai išnykusius giminaičius neandertaliečius, pirmadienį pranešė JAV mokslininkai. Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie tūkstantis neandertaliečių.

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr.

„Šis superbulius – 100 proc. natūralus, jo genomas nėra modifikuotas“, – pasakoja veisyklos specialistas Patrisas Lilby. – Toks jis užaugo ir be jokių steroidų.“ Tokį egzempliorių pavyko išauginti per daugelį generacijų, kryžminimui atrenkant pačius raumeningiausius galvijų bandos individus. Kitaip tariant, jokių genetinių ar medikamentinių manipuliacijų čia nėra – vien griežta ir tikslinga selekcija. „Mums pavyko padvigubinti šių jaučių raumenis“, – pasakoja selekcijos ekspertas.

Tarptautinė genetikų grupė pranešė sekvenavusi avies genomą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Pasak tyrimo autorių, avys yra vieni svarbiausių naminių gyvulių, didžioji žmonijos dalis priklauso nuo jų mėsos ir pieno, daugelis naudoja avių vilną. Avies genomo tyrimas yra labai svarbus siekiant padidinti visų jos naudingųjų savybių kokybę, sakoma pranešime.

 Birutė Tumienė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja Kas yra DNR? Sutrumpintas cheminės medžiagos pavadinimas, kurį tariant galima nusilaužti liežuvį: deoksiribonukleorūgštis? Susivijusios dvigubos spiralės simbolis, kurį, regis, galima išvysti visur: biotechnologinių įmonių logotipuose ar ant naujų marškinėlių bei šampūno reklamoje, – tai taip pat DNR.

Šiuolaikinių žmonių DNR yra iki 20 proc. neandertalieičų genomo, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo medžiagą paskelbė žurnalas „Science“. Tokią išvadą genetikai priėjo palyginę 665 žmonių iš Europos ir Rytų Azijos genomų sekvenavimo rezultatus. Pranešama, kad atskiri neandertaliečio genomo fragmentai buvo aptikti DNR sekose, atsakingose už odos pigmentaciją.

JAV biologas ir genetikas Craigas Venteris, vienas pirmųjų sekvenavęs žmogaus genomą, pareiškė, kad netolimoje ateityje mokslas bus pajėgus Žemėje atkurti svetimas gyvybės formas, pranešė britų dienraštis „Independent“. C. Venteris su kolegomis jau yra sukūręs dirbtinį genomą ir perkėlęs jį į gyvą ląstelę. Dabar, jo manymu, atėjo eilė kurti ne tik pavienes dirbtines ląsteles, bet ir ištisus organizmus: tam esą būtų naudojami 3D spausdintuvai ir speciali programinė įranga.

Pietų Korėjos mokslininkai pranešė pirmą kartą sėkmingai nuskaitę tigro genomo seką. Šis tyrimas buvo vykdomas pagal „Tiger Genome“ programą, kurios tikslas – padėti išsaugoti nykstančias didžiųjų kačių pošeimio rūšis. Pranešama, kad Jong Bhako vadovaujama Asmeninės genomikos instituto Suvone (P. Korėja) mokslininkų grupė iššifravo amūrinio tigro genomą ir palygino jį su Bengalijos tigro, Afrikos liūto, baltojo Afrikos liūto ir snieginio leopardo genomais.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.

GTGCCAGCAGCCGCGGTAATTCCAGCTCCAATA GCGTATATTAAAGTTGCTGCAGTTAAAAAG Atrodo lyg beprasmis raidžių kratinys, tačiau ši DNR seka yra išties nuostabi. Ji yra visose ląstelėse – jūsų kūno, jūsų katino ar šuns, žuvies jūsų lėkštėje, bičių ir drugelių sode ir bakterijų pilve. Iš tiesų, kur berastume gyvybę Žemėje – nuo verdančio vandens versmių vandenyno dugne iki sušalusių bakterijų aukštai skriejančiuose debesyse, atrasite ir šią seką.

Poros netrukus galės pasirinkti savo antrąją pusę vien tik pagal optimalų genetinį suderinamumą, o ne meilę, teigia mokslininkai. Dėl nuolat pingančių DNR tyrimų D. Britanijoje ir kitose šalyse gali vėl prasidėti eugenikos – teorijos apie žmogaus biologinių savybių pagerinimą remiantis genetiniais principais – atgimimas, pareiškė žymus britų mokslininkas.

Mokslininkai, atlikę škotų genetinius tyrimus, apstulbo, radę gausybę skirtingų genetinių duomenų, ženklinančių šios Jungtinės Karalystės krašto heterogeniškumą. Panašu, kad toliausiu šiaurės vakarų Europos uostu esanti šalis tapo lopšiu neįtikėtinoms sąsajoms tarp Afrikos, Azijos ir Europos iškiliausių genčių ir giminių atstovų. Škotijos DNR projekto, kuriam vadovavo Edinburgo universiteto profesorius Dr.

Mokslininkai, jau iššifravę žmonių, šimpanzių ir orangutangų genomą, dabar ėmėsi paskutiniųjų didžiųjų beždžionių atstovių – gorilų. Tyrėjai iššifravo vakarų žemumų gorilos patelės Kamilah, kuri gimė nelaisvėje ir dabar gyvena San Diego zoologijos sodo Safario parke, genomą. Mokslininkai taip pat tyrinėjo dviejų kitų vakarų žemumų gorilų ir vienos rytų žemumų gorilos genomų dalis.

Mokslininkai nustatė seniausios pasaulyje moters, sulaukusios 115 metų, DNR seką, praneša BBC. Moteris, kuri mirė būdama seniausia pasaulyje, savo protiniais gebėjimais prilygo keliasdešimčia metų jaunesniam žmogui, be to, neturėjo jokių silpnaprotystės požymių, teigia olandų ekspertai. Tyrimas, pristatymas konferencijoje Kanadoje, leidžia manyti, kad ji turėjo genus, apsaugančius nuo silpnaprotystės.

Iš tiesų natūralioji atranka dažnai lemia vis didesnį paprastumą. Daugeliu atvejų sudėtingumas gali atsirasti, kai atranka silpna ar jos visai nėra, rašo portalas newscientist.com, analizuodamas dar vieną evoliucijos mitą. Jei ko nenaudoji, gali prarasti. Evoliucija dažnai atima, užuot davusi. Pavyzdžiui, olų žuvys prarado akis, o parazitai, kaip kaspiniuočiai, atsikratė žarnyno. Toks supaprastėjimas gali būti daug plačiau paplitęs, nei manoma.

Praeitame žurnalo numeryje aprašėme ekologiško maisto įtaką žmogui ir nurodėme lietuviškų bei atvežtinių produktų žymėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime apsipirkinėjimo turgelyje pliusus ir minusus. Ar galima tikėti sertifikatais? Tai lazda su dviem galais. Ekologiškos produkcijos augintojai ir gamintojai paprastai stengiasi laikytis visų reikalavimų, nes ekologinių ūkių kontrolė gana griežta.

Sveika gyvensena daugumai mūsų siejasi su sveika mityba. Niekas žmogaus negąsdina labiau nei laidos ir straipsniai apie užnuodytą maistą, pavojingus priedus ir grėsmingus nitratus. Iš tiesų padėtis nėra tokia tragiška, kaip bando įtikinti kai kurie žurnalistai. Tačiau taip pat būtų kvaila į viską numoti ranka ir paversti savo skrandį šiukšliadėže.

Mokslininkai nustatė, kad kiekvieno žmogaus genuose yra apie 60 skirtingų mutacijų. Anot jų, tai stulbinantys rezultatai. „Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembridže ir dar dviejų institutų Kanadoje ir JAV tyrėjai atrado, kad visi mes su genomu iš tėvų gauname ir iki 60 mutacijų.

Iššifravus EHEC genomą pasirodė, kad Europą apėmusią žarnyno infekciją sukelia anksčiau nepasitaikiusi bakterijų padermė – „labai užkrečiama ir kenksminga“. Užsikrėtusių žmonių nemažėja, nustatyti du susirgimo atvejai JAV, visi pėdsakai veda į Vokietijos šiaurę, užkrato židinys kol kas nerastas. Reabilituoti Ispanijos ūkininkai reikalauja kompensacijų, nuostolių gali patirti visa Europos Sąjunga: Rusija uždraudė importuoti daržoves iš Europos.

Šiaurės Vakarų universiteto (Northwestern University, Ilinojus, JAV) mokslininkai žmogaus DNR pėdsakų aptiko bakterijos Neisseria gonorrhoeae genome – šis mikroorganizmas yra lytiniu keliu plintančios ligos gonorėjos sukėlėjas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tokia bakterijos genų transformacija evoliucijoje gali būti įvykusi neseniai.

Mažytė vandens blusa, gyvenanti tvenkiniuose ir ežeruose, turi daugiau genų nei bet kuris kitas gyvas organizmas. Dafnija (Daphnia pulex), pavadinta graikų nimfos Dafnės vardu, turi 31 tūkst. genų, tuo metu žmogus jų turi apie 23 tūkst., teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

2010 metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje. Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Kakavmedžio, iš kurio vaisių gaminamas šokoladas, genomo paviešinimas padės išgelbėti šokolado pramonę, tvirtina mokslininkas. Kompanijos „Mars“ mokslininko Howardo Yana-Shapiro teigimu, jei nepavyks sukurti derlingesnių kakavmedžių, per 50 metų kakavos paklausa viršys pasiūlą. Anot jo, tai paskatins bioįvairovę ir kakavmedžių auginimo regione gyvenančių ūkininkų gerovę. Jo įsitikinimu, genomo prieinamumas lems tai, kad bus sukurtas sveikesnis ir skanesnis šokoladas, praneša BBC.

Ant rankų esančios bakterijos gali būti lygiai tokios pat naudingos nustatant nusikaltėlio tapatybę kaip ir jo DNR, teigia mokslininkai. JAV tyrėjai nustatė, kad ant kiekvieno žmogaus odos gyvena skirtingos bakterijų „bendruomenės“.  Mokslininkai paėmė tepinėlius nuo klaviatūrų ir sugebėjo sulyginti jas su ant kompiuterio savininko kūno rastomis bakterijomis.