Mokslininkai, jau iššifravę žmonių, šimpanzių ir orangutangų genomą, dabar ėmėsi paskutiniųjų didžiųjų beždžionių atstovių – gorilų.
Tyrėjai iššifravo vakarų žemumų gorilos patelės Kamilah, kuri gimė nelaisvėje ir dabar gyvena San Diego zoologijos sodo Safario parke, genomą. Mokslininkai taip pat tyrinėjo dviejų kitų vakarų žemumų gorilų ir vienos rytų žemumų gorilos genomų dalis. Jų gauti rezultatai leido kaip niekad daug sužinoti, kaip formavosi evoliucijos medis, jungiantis žmones, šimpanzes ir gorilas, praneša LiveScience.com.
„Gorilos genomas ypač svarbus bandant suprasti žmonių evoliuciją, nes jis suteikia informacijos apie lemiamą laiką, kai mes atsiskyrėme nuo artimiausių giminaičių, šimpanzių“, – teigė mokslininkė Aylwyn Scally iš Sangerio instituto.
Rezultatai rodo, kad žmonės goriloms artimesni nei manyta. Žmonių-šimpanzių dalis didžiųjų žmogbeždžionių giminystės linijoje nuo gorilų atsiskyrė maždaug prieš 10 mln. metų, teigė tyrimo vadovas Richardas Durbinas iš Sangerio instituto. Žmonės ir šimpanzės atsiskyrė prieš maždaug 6 mln. metų. Evoliucijos tempais tai įvyko labai greitai.
„Įdomi to pasekmė yra tai, kad giminystės modelis trijuose genomuose kinta. Taigi nors didžioji dalis žmogaus genomo yra artimiausia šimpanzės genomui, didelė mažuma, 15 proc., artimesnė goriloms, o dar 15 proc. artimos gorilos ir šimpanzės“, – aiškino A. Scally.
Iš tiesų nauji duomenys patvirtina, kad žmonės ir gorilos genetiškai panašūs maždaug 98 proc., teigė tyrimo bendraautorius Chrisas Tyler-Smithas.
Tačiau skirtumai yra ryškūs. Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad gorilos genome, lyginant su žmogaus, kai kurie genai, susiję su spermos gaminimu, tapo nebeaktyvūs arba sumenko. Tai galėjo nutikti todėl, kad gorilos gyvena haremuose, kur daug patelių tenka vienas patinas, taigi skirtingų patinų spermai konkurencijos beveik nėra, teigia Ch. Tyler-Smithas.
Mokslininkai taip pat aptiko greitos gorilų geno, vadinamo EVPL, evoliucijos požymiu. Šis genas dalyvauja ant odos susidarant keratinui. Keratinas – tvirtas proteinas, randamas plaukuose ir naguose. Gorilų atveju, šio geno aktyvumas gali būti susijęs su kietais krumpliais, leidžiančiais goriloms judėti pasiremiant kumščiais.
Dar vienas įdomus dalykas gorilos genome – su klausa susijusi genų grupė. Tyrėjai jau anksčiau žinojo, kad šie genai sparčiai vystėsi žmonėse, o tai reiškia, kad evoliucija jiems darė poveikį ir, kaip galima numatyti, iš to sukelti genetiniai pokyčiai davė naudos. Tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad šie pokyčiai vyko ir gorilose.
„Tai reiškia, kad šis procesas vyko ne dėl to, kad žmonės turėjo kalbą. Tai turėjo atlikti platesnį vaidmenį“, – teigė Ch. Tyler-Smithas.
Galiausiai tyrėjai aptiko tam tikrus žmonėms ir goriloms bendrus genus, kurie mūsų rūšiai sukelia ligas, tačiau mūsų pusseserių beždžionių taip neveikia. Vienas jų susijęs su žmonių silpnaprotyste, kitas – su širdies ligomis.
„Jei galėtume daugiau suprasti, kodėl šie genai tokie pavojingi žmonėms, bet ne goriloms, tai būtų labai naudinga medicinoje“, – kalbėjo Ch. Tyler-Smithas.
