Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių...
5. Google Glass
„Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą. Tokie pamąstymai ir prognozės atveria „gyvenimo ir suvokimo“ virtualioje erdvėje klausimus. Kaip galėtų reaguoti protas į tai, kad vietoj visų įprastų funkcijų jis tampa kažkur saugomais duomenimis? Kokia tikimybė, kad jis nustos funkcionuoti?
Taip pat yra siūlymų, kad mūsų natūralūs kūnai bus pakeisti dirbtinėmis technologijomis jau vos po 90 metų...
4. Genetiškai modifikuoti kūdikiai
Nors genetiškai modifikuoti kūdikiai galėtų išvengti ligų ir sutrikimų, prieš nusprendžiant tai rekomenduoti kaip paplitusią praktiką dar reikia išsiaiškinti daug su ja susijusių aspektų. O faktai, kad jau turime daug genetiškai modifikuotų organizmų – augalų ir gyvūnų, neturėtų būti laikomi viską nulemiančiu argumentu. Svarbu prisiminti, kad genetiškai modifikuotų organizmų kūrimo procese buvo padaryta daug klaidų. Be to, atsikratyti nepavykusių eksperimentų su augalais ar gyvūnais rezultatų nėra labai sudėtinga. O štai netgi diskusija apie klaidas ir jų galimybės keičiant žmogaus genomą sulaukia audringos reakcijos jau nekalbant apie pačius veiksmus ir realias jų pasekmes.
Genetiškai modifikuoti kūdikiai jau gimė. Šie kūdikiai šalia kitų pakitimų turi ir papildomų genų – vieną iš vyro ir du iš moterų.
Kai šie vaikai sulaukė paauglystės, pasirodė nemažai pranešimų, kad papildomi genai gali pasireikšti individo ar individo susilauktų vaikų vystymesi. Ryškiausiai pastebėtas autizmo paplitimas. Deja, šie vaikai buvo per mažai stebimi ir vertinami, kad būtų galima daryti saugias išvadas.
3. Naujos rūšys
Žiurkinė medūza nėra padaras, apie kurį girdite kiekvieną dieną, tačiau Harvardo mokslininkų dėka galite tokį padarą pamatyti.
Nors gyvis atrodo kaip medūza ir elgiasi kaip medūza, genetiškai jis yra sukurta iš žiurkės ląstelių. Netrukus planuojama medūzą sukurti iš žmogaus širdies ląstelių, kad ant jų būtų galima testuoti vaistus nuo širdies ligų. Tai, žinoma, jau ne pirmas toks eksperimentas – gyvūnų kryžminimas, siekiant sukurti naujas rūšis, vykdomas jau kelis dešimtmečius. 1956-aisiais bandyta sukurti „super bitę“ , o pasekmė buvo bitė-žudikė... Taigi, jei būtų mokomasi iš praeities klaidų, galbūt prieš imantis šių eksperimentų, reikėtų kiek įmanoma įsigilinti į jų pasekmes.
2. Atkūrimas
Atrodo, kad nemažai mokslininkų mano, jog turime atsilyginti pasauliui už išnaikintas rūšis ir atkurti anksčiau egzistavusias. Atkūrimas vyktų klonuojant išnykusių rūšių atstovus naudojantis DNR, išgauta iš muziejuose laikomų arba saugomų audinių pavyzdžių. Nors yra optimistų, mąstančių net apie mamutų klonavimą, siūloma pagalvoti irapie tokio mokslinio projekto pasekmes: pavyzdžiui, jei norima finansuoti tokius planus, neliks finansų dabar nykstančių rūsių išsaugojimui.
Be to,svarbu įvertinti, ar verta tai daryti. Gyvūnai, kurie vaikščiojo po žemę prieš tūkstančius metų, gali sunkiai prisitaikyti dabartinėje aplinkoje.
1. Kalbančios beždžionės
Ar mažas pokytis genome galėtų įgalinti šimpanzes kalbėti žmonių kalba? 98,5 procento mūsų ir šimpanzių DNR sutampa, tad kiek jos gali priartėti prie mūsų? Jei dar negirdėjote, pasidomėkite šimpanze Washoe. 1960-aisias ši beždžionė ne tik išmoko ir naudojo apytiksliai 350 amerikietiškos ženklų sistemos žodžių, bet ir perdavė dalį savo žinių įvaikintam beždžioniukui Loulis be jokios žmonių intervencijos. Teigiama, kad per 42 gyvenimo metus Washoe padėjo panaikinti žmogaus ir gyvūno komunikacijos barjerą. Tačiau fiziškai šimpanzės negali ištarti tų garsų, kurie sudaro žmonių kalbą, nes neturi tam tikro geno. Taigi, esminis klausimas yra, ar galima jį pakeisti.
