gediminas markauskas

Kai kuriuose Vilniaus rajonuose tvyrant smogui ir degėsių kvapui, tv3.lt redakciją pasiekė žinios, kad oro užterštumą sukėlė galimai degantys durpynai Baltarusijoje. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistės Lauros Valauskienės teigimu, Baltarusija šią informaciją neigia, tačiau specialistė nėra linkusi ja visiškai pasitikėti. „Mes paskambinome Baltarusijos Gardino civilinės saugos pareigūnams.

Daukniūnų žemės ūkio bendrovės teritorijoje Panevėžio rajone iš cisternos išsiliejo maždaug 25 tonos skystų azotinių trąšų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį apie 18 val. Išsiliejusios trąšos - tai gelsvas skystis su silpnu amoniako kvapu. Jis nedegus, nesprogsta, negaruoja, nesudaro slėgio, nereaguoja su metalais. Trąšos išsiliejo 10 kvadratinių metrų plote į pylimu aptvertą teritoriją. Teršalų pateko ir į pievą.

Biržų rajone pragręžus „Mažeikių naftos“ naftotiekį į Apaščios upę išsiliejo dyzelinas. Kaip BNS šeštadienį sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus viršininkas Gediminas Markauskas, vykdomi teršalų plitimo stabdymo darbai. „Buvo pragręžtas naftotiekis Apaščios upės vagoje šalia Totorių kaimo. Į upę pateko dyzelinas 3,5 kilometro atkarpoje. Vykdant naftos produktų sustabdymo darbus, pastatytos trys boninės užtvaros“, - BNS sakė G.Markauskas.

Lietuvoje išsikerojo pelningas verslas - už mokestį surinkti atliekas, paskui bankrutuoti ir dingti. Pelnas lieka verslininkams, o skolos ir atliekos - valstybei. Trakų rajono Žaizdrių kaimo gyventojai su baime žvelgia į jų pašonėje pūpsančią senų padangų stirtą.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI) ramina: ekologinio pavojaus objektai atidžiai kontroliuojami. Tačiau gamtos sergėtojai pripažįsta, kad per sunkmetį jiems prižiūrėti gali pristigti ir lėšų, ir jėgų. „Pastaraisiais metais ekologinių nelaimių Lietuvoje mažėja“, - LŽ tikino VAAI Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Taip kalbėdamas jis pabeldė į stalą.

Ešeriai Lėvens ir Mūšos upėse nebekrinta, tačiau prieš keletą dienų nugaišusios žuvys pastebėtos į Nemuną įtekančio Nevėžio žiotyse, teigia aplinkosaugininkai. „Jau mes ir pamiršom šitą problemą - kritusių žuvų Mūšoje ir Lėvenyje nebeliko. Dairėmės čia su valtele – viskas gerai, žvejai žvejoja. Mažiau tų ešerių pagauna, bet nugaišusių tai nebesimato“, – BNS pirmadienį sakė Aplinkosaugininkas Juozas Baltrūnas.

Žuvų kritimo Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje priežastis tiriantys aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad žuvų gaišimą gali sukelti bakterijos. Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkosaugininkai, atlikę detalius paimtų vandens Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upėse mėginių tyrimus, taršos cheminėmis medžiagomis nenustatė. Momentinės taršos pėdsakų taip pat nerasta. Tai specialistus verčia ieškoti biologinės kilmės žuvų kritimo priežasčių.

Gaištančios žuvys, iš pradžių pastebėtos Šiaurės Lietuvos Lėvens ir Mūšos upėse, dabar jau krinta ir Nevėžyje. Pasak Aplinkos ministerijos, kol kas žuvų dvėsimo priežastis neaiški. Aplinkos apsaugos specialistai paimtuose vandens mėginiuose taršos pėdsakų nenustatė, o veterinarai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų ar bakterinių susirgimų žymių nerado.

Kaip jau informavome anksčiau, Pasvalio rajono Lėvens ir Mūšos upėse buvo pastebėti krintantys ešeriai. Aplinkos apsaugos specialistai paimtuose vandens mėginiuose taršos pėdsakų nenustatė. Veterinarijos specialistai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų pėdsakų ar bakterinių susirgimų taip pat nenustatė, nors galutiniai tyrimai dar neatlikti.

Vakar Netonių kaime Kauno rajone aplinkosaugininkai aptiko nelegalią senų akumuliatorių ardymo vietą. Kaip nustatė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, pilietis A. Ž. nuomojamame garaže neturėdamas leidimo ir neleistinu būdų ardė senus akumuliatorius. Dalis juose esančio pavojingo aplinkai ir žmonių sveikatai elektrolito buvo surinkta, o dalis išleista į aplinką. Todėl užteršta apie 400 kvadratinių metrų teritorija.

Vilniaus pakraštyje, Aukštuosiuose Paneriuose esančioje Granito gatvėje po vidurdienio antradienį nuo bėgių nuvažiavus trims cisternoms, iš vienos išsiliejo 60 tonų benzino. Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, nelaimė įvyko išsiskyrus bėgiams. Nuo jų nuriedėjo 3 cisternos su benzinu. Viena pilna cisterna apvirto ir išsiliejo visas joje buvęs benzinas. Apytikriais duomenimis, išsiliejo apie 60 tonų benzino. Įvykio vietoje dirbo nemažos specialiųjų tarnybų pajėgos.

Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad Neris šią savaitę buvo užteršta į lietaus vandens surinkimo sistemą išpiltais naftos produktais, tačiau taršos šaltinio nustatyti nepavyko.Kaip praneša Aplinkos ministerija, nepasitvirtino pirminiai spėjimai, kad teršalai į upę galėjo patekti iš UAB "Lietuva Statoil" degalinės. Manoma, kad nereikalingomis atliekomis kažkas atsikratė tiesiog jas išpildamas į lietaus vandens surinkimo sistemą.

Sekmadienį Kaliningrado srities Baltijsko uoste neatsargiai švartuojant krovininį laivą jo kuro bake buvo pramuša skylė, rašoma "Vakarų eksprese".Su Kipro vėliava plaukiojančio laivo įgula tai pastebėjo tik tada, kai jau buvo išlietos 2 tonos mazuto, kurios užteršė maždaug 150 kvadratinių metrų jūros plotą.

Vilniaus rajono aplinkosaugininkai baus itin aktyvaus metalo - natrio - krovinio savininką, jei šis iki antradienio nesutvarkys krovinio laikymo sąlygų taip, kad jos atitiktų cheminių medžiagų saugojimui keliamus reikalavimus.