Gaištančios žuvys, iš pradžių pastebėtos Šiaurės Lietuvos Lėvens ir Mūšos upėse, dabar jau krinta ir Nevėžyje.
Pasak Aplinkos ministerijos, kol kas žuvų dvėsimo priežastis neaiški. Aplinkos apsaugos specialistai paimtuose vandens mėginiuose taršos pėdsakų nenustatė, o veterinarai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų ar bakterinių susirgimų žymių nerado.
„Lapkričio 1 dieną kritę ešeriai pastebėti Nevėžio upėje Kėdainių rajone, apie 8 kilometrai iki miesto, vakar ir šiandien jie jau pastebėti prie Kėdainių“, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas.
Pasak pranešimo spaudai, antradienį VAAI surengė visų suinteresuotų institucijų pasitarimą. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro, Ekologijos instituto specialistai.
Per pasitarima pateikti tyrimų rezultatai, pasidalyta nuomonėmis apie galimas ešerių kritimo priežastis. Tačiau atsakymo, kodėl upėse krinta tik ešeriai, taip ir nerasta.
Anot G.Markausko, tiriamieji darbai tęsiasi: trečiadienį bus gaudomos gyvos žuvys Nevėžio upėje ir Sanžilės kanale papildomiems tyrimams.
Komentuodamas žuvų kritimo mastą, G.Markauskas teigė, jog nugaišusių žuvų Nevėžyje matyti vos viena kita.
„Matome sąsajas tarp Mūšos ir Nevėžio upių žuvų gaišimo: ir ten, ir čia krinta tik ešeriai“ , - trečiadienį BNS kalbėjo G.Markauskas.
Anot jo, dažniausiai žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo - karštą vasarą ar itin šaltą žiemą - tačiau dabar deguonies kiekis esąs pakankamas.
„Nei veterinarijos specialistai, nei Ekologijos instituto darbuotojai, nei aplinkosaugininkai nežino, kodėl taip yra. Todėl šiandien rengiame papildomus žuvies gaudymus, kad dar kartą atliktume detalius tyrimus. Gal tada rasime priežastį“ , - vylėsi G.Markauskas.
Jo teigimu, latviai, kurie taip pat nukentėjo nuo Lietuvos ir Latvijos Mūšos upėje gaištančių žuvų, neišsiaiškino įvykio priežasties.
Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas BNS trečiadienį sakė, kad jis pats matė dešimtis nugaišusių žuvų.
„Panaši situacija, kai niekas negalėjo rasti gaišimo priežasties, buvo prieš 14 metų: tada Lėvens ir Mūšos upėse krito žuvys. Bet tokio ilgo šleifo, nusitęsusio dešimtimis kilometrų, nebuvo“, - pasakojo jis.
A.Mikašauskas tikino, kad kažkokia priežastis bus nustatyta, nes žuvys šiaip sau negaišta.
„Džiugu nors tai, kad Mūšoje sužvejojome ir gyvų ešerių. Vadinasi, ne visa jų populiacija išgaišo“, - kalbėjo jis. Tačiau, anot specialisto, sunku nustatyti, kiek ešerių krito iš viso.
Praėjusią savaitę Latvijos žiniasklaida paskelbė, jog į Latviją iš Lietuvos Mūšos upė atnešė maždaug 22 tūkst. nugaišusių žuvų.
Tuo metu G.Markauskas BNS tada sakė, kad Lietuvoje situacija normali.
Nevėžio ir Lėvens upę jungia dirbtinis Sanžilės kanalas, o Lėvens upė įteka į Mūšą.
