Žuvų kritimo Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje priežastis tiriantys aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad žuvų gaišimą gali sukelti bakterijos.
Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkosaugininkai, atlikę detalius paimtų vandens Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upėse mėginių tyrimus, taršos cheminėmis medžiagomis nenustatė. Momentinės taršos pėdsakų taip pat nerasta. Tai specialistus verčia ieškoti biologinės kilmės žuvų kritimo priežasčių.
„Nutarta Vilniaus universiteto Ekologijos institute atlikti biologinį bandymą su galimai pažeistomis ir sveikomis žuvimis, - antradienį per pasitarimą Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje kalbėjo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. - Bandymams bus gaudomos žuvys iš vandens telkinių, kuriuose yra kritusių ešerių ir upėse, kuriose jų nėra. Šiuo metu tęsiami tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute.“
Aplinkosaugininkams atlikus vandens telkinių žvalgybą, nustatyta, kad kritusių ešerių randama Lėvens upėje nuo Panevėžio rajono Piniavos gyvenvietės iki įtekėjimo į Mūšą Pasvalio rajone, Mūšos upėje nuo Lėvens įtekėjimo iki Latvijos sienos ir Mūšoje Latvijos teritorijoje. Taip pat kritusios žuvys stebimos Sanžilės kanale tarp Lėvens ir Nevėžio upių. Kritusių žuvų randama beveik visame Nevėžyje, nuo Sanžilės kanalo iki Babtų miestelio.
Kol ešerių kritimo priežastys dar neišaiškintos, gyventojams nerekomenduojama minėtuose vandens telkiniuose gaudyti žuvis ir jas vartoti.
Gaištančios žuvys Lietuvoje ir Latvijos pastebėtos spalio pabaigoje.
