Ešeriai Lėvens ir Mūšos upėse nebekrinta, tačiau prieš keletą dienų nugaišusios žuvys pastebėtos į Nemuną įtekančio Nevėžio žiotyse, teigia aplinkosaugininkai.
„Jau mes ir pamiršom šitą problemą - kritusių žuvų Mūšoje ir Lėvenyje nebeliko. Dairėmės čia su valtele – viskas gerai, žvejai žvejoja. Mažiau tų ešerių pagauna, bet nugaišusių tai nebesimato“, – BNS pirmadienį sakė Aplinkosaugininkas Juozas Baltrūnas.
Tačiau Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas sakė, jog nugaišusių ešerių pastebėta Nevėžio žiotyse. Pačiame Nemune kritusių žuvų kol kas nematyti.
Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektoriaus vadovė Nijolė Kazlauskienė, atlikusi tyrimus su nugaišusiomis ir sveikomis žuvimis iš Mūšos bei Lėvens upių, teigė, kad ešerių užsikrėtimo priežastis – bakterinė.
„Bakterijų kiekis užsikrėtusiose žuvyse labai stipriai viršija leistiną. Be to, šis susirgimas užkrečiamas – tyrimo metu sveiki ešeriai per 5-8 paras užsikrėtė nuo nesveikų“, – sakė N. Kazlauskienė.
Kokiomis tiksliai bakterijos užsikrėtė ešeriai ir kodėl taip galėjo atsitikti, anot N. Kazlauskienės, turėtų paaiškėti kitą savaitę, kai bus atlikti molekuliniai tyrimai.
N. Kazlauskienės teigimu, užsikrėtusias žuvis valgyti nepavojinga, o kritusių, kalbėjo ji, šiaip ar taip niekas nevartoja.
Spalio pabaigoje Latvijos žiniasklaida paskelbė, jog į Latviją iš Lietuvos Mūšos upė atnešė maždaug 22 tūkst. nugaišusių žuvų. Lapkričio pradžioje kritusių žuvų pastebėta ir Nevėžyje. Nevėžio ir Lėvens upę jungia dirbtinis Sanžilės kanalas, o Lėvens upė įteka į Mūšą.
Lapkričio pradžioje paimtuose vandens mėginiuose Aplinkos apsaugos specialistai taršos pėdsakų nenustatė, o veterinarai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų ar bakterinių susirgimų žymių nerado, todėl tyrimai buvo tęsiami.
