gamtinės dujos

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Šilumos gamybai „Kauno energija“ ketina nebenaudoti gamtinių dujų, penktadienį pranešė bendrovė.  „2022-uosius galime simboliškai laikyti nauju „Kauno energijos“ veiklos etapu, kurio ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai, „Kauno energijos“ vartotojams tiekiant žalią šilumą“, – pranešime sakė „Kauno energijos“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ akcininkai per neeilinį susirinkimą pritarė jo sujungimui su valstybės kontroliuojama gamtinių dujų įmone „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), praneša Lenkijos žiniasklaida. Skelbiama, jog beveik 82 proc. iš 68,36 proc. akcijų valdančių „Orlen“ dalininkų pritarė atitinkamai rezoliucijai. Prieš balsavo 0,016 proc., o likusieji akcininkai susilaikė.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ į naują gamtinėmis dujomis kūrenamą elektrinę Gdansko uostamiestyje ketina investuoti mažiausiai 2,5 mlrd. zlotų (530 mln. eurų). Portalas energia.rp.pl skelbia, jog tokį finansavimą „Orlen“ planuoja suteikti savo antrinei įmonei „Energa“, o priėmęs galutinį investicijų sprendimą koncernas padengtų visas projekto įgyvendinimo išlaidas. Projektinis būsimos elektrinės pajėgumas – 450 megavatų. „Orlen“ valdo 90 proc. „Energa“ akcinio kapitalo, 93 proc.

Europoje energijos kainoms šovus į dar neregėtas aukštumas, Rusija savo ruožtu degina didelius kiekius gamtiniu dujų, sakoma atliktame tyrime, kurį pateikė BBC News. Skaičiuojama, kad vienoje iš netoli sienos su Suomija esančių gamyklų Rusija kasdien sudegina dujų už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Savo ruožtu ekspertai pastebi, kad prieš tai šis dujų rezervas buvo eksportuojamas į Vokietiją.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Vidinio Europos Sąjungos dokumento juodraštis, kurį kiek anksčiau gavo „Bloomberg News“, atskleidžia, kad Europos Komisija svarstė galimybę įvesti viršutinę dujų kainos ribą. Taip būtų siekiama išvengti „nepakeliamai aukštų“ išlaidų, jeigu Rusija smarkiai sumažintų arba iš viso nutrauktų dujų tiekimą. Kritiniu atveju įvesta aukščiausia kainos riba galiotų ribotą laiko tarpą, o rinkos kainą būtų bandoma išlaikyti kuo ilgiau. Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas.

Reaguojant į pokyčius rinkose suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ keičia SGD terminalo pajėgumų skirstymo modelį, pagal kurį pajėgumai suteikiami ne tik vienerių metų, kaip anksčiau, bet ir 5 ar 10 metų laikotarpiui.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą, o ketvirtadienį jos toliau juda aukštyn ir siekia apie 312 euro už megavatvalandę. Tai yra aukščiausias lygis nuo tada, kai kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, buvo fiksuotas rekordinis kainų šuolis. Trečiadienį 18.50 Lietuvos laiku Nyderlandų biržoje TTF gamtinių dujų vieno mėnesio trukmės ateities sandorių kaina pasiekė 300,165 euro už megavatvalandę, per dieną padidėjusi 11 procentų.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė. „Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos Sąjungai tikrąjį priklausomybės nuo Kremliaus gamtinių dujų pavojų. Bet atsitraukimas nuo rusiškų dujų, kurios pernai patenkino 40 proc.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Apie du trečdalius gamtinių dujų gavybos pajėgumų kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ paskelbė nuo metų pradžios iki liepos 15-osios jų išgavęs 29,1 mlrd. kubinių metrų, arba 10,4 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 249,7 mlrd. kubų. Tiekimas vidaus rinkai sumenko 1,9 proc., arba 2,7 mlrd. kubų. Eksportas už NVS ribų sunyko 35,6 mlrd. kubų, arba 33,1 proc., iki 71,9 mlrd. kubų.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Vokietijai ruošiantis skubiai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, Klaipėdoje viešintys Hamburgo ekonomikos ministerijos bei kelių Vokietijos uostų atstovai domisi Klaipėdos SGD terminalo veikla.  Antradienį Vokietijos delegacija susitiko su SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovais, apžiūrėjo terminalą, laivą-saugyklą „Independence“, BNS patvirtino bendrovės atstovė.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europos Sąjungos valstybes užpraėjusią savaitę sumažėjo ketvirtadaliu po to, kai okupantų apgultos šalies operatorius atsisakė tęsti dujų tiekimą per Rusijos karių kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, rašoma leidinyje „Politico“. „Ukraina nebeatsako už rusiškų dujų tiekimą, kurios keliauja per Rusijos kariuomenės okupuotas šalies teritorijas“, – pareiškė Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“. Tai pirmas kartas, kai Kyjivas, Rusijai vasario 24 d. užp...

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas. „Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni, kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“. „Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Nepaisant Rusijos, energijos kainų ir klimato nelaimės, ES vis dar myli gamtines dujas, rašo politico.eu. Europos Sąjungai vis dar reikia, kad jos gyslomis tekėtų gamtinės dujos, nors ir žino, kad tai jai kenkia.

Vokietijos vyriausybė kritikuoja Europos Komisijos poziciją dėl branduolinės energijos pripažinimo „žaliąja“, tačiau palankiai vertina jos siūlymus tam tikromis sąlygomis tokiai priskirti gamtines dujas, skelbia Lenkijos radijas. Vokietijos leidinys „Die Welt“ rašo, kad Vokietijos vyriausybė kviečia kitas Europos Sąjungos nares pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir nuo branduolinės energetikos pereiti prie gamtinių dujų energetikos.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė pirmasis dujų krovinys iš Pusiaujo Gvinėjos.  „Klaipėdos nafta“ informavo BNS, kad dujovežis „Golar Crystal“ iš Afrikos gabena 138 tūkst. kub. metrų SGD. „Golar Crystal“ atvyko iš Punta Europa Terminal uosto, kuriame veikia EG LNG eksporto terminalas, ir ryte prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com.

Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl rusiškų gamtinių dujų kainos Baltarusijai 2022 metais, pranešė pastarosios Energetikos ministerija. Sėkmingas Minskui derybas vainikavęs dokumentas pasirašytas Maskvoje.

Gamtinių dujų rekordinis brangimas Europoje kilstelėjo anglies dvideginio emisijos kvotų kainas žemyne į naujas rekordines aukštumas – 65 eurai už toną. Naujas šių kainų rekordas užfiksuotas elektros gamintojams siekiant naudoti pigesnį, bet gerokai labiau taršų kurą – akmens anglis, pažymi „Financial Times“. Iš Europos Sąjungos pasitraukusios Jungtinės Karalystės rinkoje CO2 emisijos kvotų kainos pakilo dar aukščiau – iki 76 svarų sterlingų, arba 88 eurų, už toną.

Gamtinių dujų kainos Europos „spot“ rinkoje trečiadienį priartėjo prie visų laikų rekordo, kuris – 969 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, arba 76 eurai už megavatvalandę (MWh). Kita vertus, vidutinė dujų kaina eurais už MWh šį rekordą jau viršijo. Trečiadienio popietę artimiausių (spalio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 79 eurus už MWh, arba 964 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos – 25-as toks laivas spalį prasidėjusiais dujų metais.  Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs dujovežis „Coral Energy“ ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ ateinantiems metams Europai prognozuoja daugiau nei trečdaliu didesnę nei tikisi šiemet jų kainą. „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Familas Sadygovas pranešė, jog koncerno 2021-ųjų biudžete numatyta 170 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų eksporto į Europą vidutinė kaina – 44 doleriais, arba 35 proc., didesnė už šiemet tikėtiną. „Gazprom“ tikisi kitąmet į Europą vamzdynais perpumpuoti 183 mlrd.

Aleksandras Lukašenka derybose su Vladimiru Putinu dėl geresnių rusiškos naftos ir gamtinių dujų tiekimo sąlygų nieko esminio nepasiekė – naftą iš Rusijos Baltarusijai teks pirkti rinkos sąlygomis, o Minskui tikėtis Rusijos dujų jos vidaus rinkos kainos tikrai neverta. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ cituoja šalies pirmąjį vicepremjerą Dmitrijų Krutojų, kurio žodžiais, šalies naftos perdirbimo gamykloms rusišką žaliavą teks nuo šiol pirkti pasaulinėmis kainomis.

Valstybės valdomos gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys palieka įmonę, patvirtino bendrovė. Pirmadienis yra paskutinė jo darbo diena.  Strateginius energetikos projektus įgyvendinančiai „Amber Grid“ jis vadovavo nuo 2013-ųjų birželio. Iki tol jis dirbo dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ Strateginio vystymo skyriaus viršininku.

Ukraina, Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gamtinių dujų srityje, rašo Lenkijos portalas biznesalert.pl. Dokumentu numatytos JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Ukrainai per Lenkijos Svinouiscio terminalą galimybės. „Lenkija ir Jungtinės Valstijos dalyvaus Ukrainos vyriausybei reformuojant gamtinių dujų sektorių, sveikindamos Ukrainos įsipareigojimą stiprinti šalies dujų rinkos harmonizavimą su Europos Sąjungos dujų rinka.

Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams nuo liepos neturėtų keistis. Kainų komisija penktadienį turėtų pritarti bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) siūlomiems tarifams. Komisijos specialistai siūlo antrajam šių metų pusmečiui palikti dabar galiojančias kainas. Tačiau komisijai penktadienį pritarus naujiems tarifams, iki liepos, tikėtina, bus priimtas kitas sprendimas, dėl kurio dujos visiems vartotojamas, ypač didžiosioms pramonės įmonėms, turėtų kiek atpigti.

Lietuviai pasitaikiusia galimybe už elektrą ir dujas susimokėti mažesnėmis kainomis, gruodį skubėjo miniomis. Bent jau taip galima spręsti žiūrint į praėjusių metų paskutinio mėnesio atsiskaitymų duomenis. Už minėtas paslaugas senuoju, pigesniu tarifu susimokėjo kone trečdaliu daugiau žmonių nei įprasta. Kaip jau anksčiau skelbė tv3.lt, apsukresni gyventojai nuo sausio 1 d. įsigaliojusių brangesnių dujų ir elektros kainų kurį laiką galėjo išvengti.

Vokietija nelaiko Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ politiniu projektu ir reikalauja išlaikyti rusiškų dujų tranzitą į Europą per Ukrainą, pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.