Anot „Klaipėdos naftos“, prasidėjus karui Ukrainoje reikšmingai keitėsi ir Klaipėdos SGD terminalo vaidmuo – vykstant ir energetiniam karui jis tapo pagrindine alternatyva dujų importui regione, atitinkamai išaugo terminalo pajėgumų paklausa.
Antradienį šiuos pokyčius Klaipėdoje žiniasklaidai pristatys bendrovės komercijos direktorius Mindaugas Navikas ir reguliuojamos veiklos vadovas Vaidotas Bručkus.
Terminalo operatorė dar kovo viduryje pranešė, kad visi pajėgumai visiškai rezervuoti iki rugsėjo 30 dienos – šių dujų metų pabaigos.
SGD terminalo išdujinimo pajėgumai šiuo metu siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų, svarstoma galimybė juos išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų. Pagal vieną plėtros scenarijų turėtų būti plečiamos SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio techninio pajėgumo praplėtimo galimybės, pagal antrąjį – laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimas.
Abi studijas tikimasi atlikti iki šių metų pabaigos, energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad terminalo plėtra priklausys nuo investicijų į ją atsiperkamumo.
Klaipėdos SGD terminalu naudojasi Lietuvos, Estijos ir Lenkijos įmonės, tarp kurių – didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje, nuo rugsėjo laikinai veiklą stabdanti Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“.