Viena galimų priemonių būtų kainų Europos dujų biržose apribojimas. Tiesa, dokumente teigiama, kad toks mechanizmas galėtų būtų įdiegtas įvairiais būdais ir įvairios vertės dujų grandinės lygiuose.
Nepastovios rinkos
Rusijai stabdant dujų tiekimą, o dėl trinkančio elektrinių veikimo dar labiau mažėjant dujų atsargoms, Europos Sąjungos lyderiai susiduria su vis didesniu spaudimu kuo greičiau reaguoti, antraip jų laukia neramumai ir politinė suirutė.
„Milžiniškos elektros kainos atskleidė skirtingų priežasčių nulemtus mūsų dabartinės elektros rinkos dizaino trūkumus, – Slovėnijoje vykusiame Bledo strateginiame susitikime sakė Ursula von der Leyen. – Ji buvo sukurta visiškai kitokiomis aplinkybėmis ir turint visiškai kitokius tikslus.“
Kaip pereinamąją priemonę, Robertas Habeckas siūlo apsvarstyti trumpalaikį pernelyg didelio energetikos įmonių pelno apmokestinimą. „Kompanijos vis tiek uždirbtų šiuos pinigus, tačiau tuomet jie būtų perimti iš jų, siekiant išlaikyti socialinį vientisumą bei padengti bet kokią paramą įmonėms, iki kol mes sukursime ir įdiegsime naują rinkos modelį“, – sakė jis.
Kai Vokietija paskelbė, kad jos dujų saugyklos pildosi greičiau nei buvo numatyta, Europos gamtinių dujų kainos krito labiausiai nuo kovo mėnesio. Nyderlandų ateities sandorių kaina krito net 21 proc., iš dalies sušvelninant praeitos savaitės beveik 40 proc. šuolį.
Kainų šuoliai ir nepastovus Rusijos tiekimas kelia precedento neturintį spaudimą kai kurioms energetikos kompanijoms. Vokietijos komunalinė įmonė „Uniper SE“ paprašė papildomų 4 mlrd. eurų iš Vokietijos valstybinio skolintojo „KfW“ po to, kai visiškai išnaudojo savo dabartinę 9 mlrd. eurų kredito liniją.
„European Energy Exchange AG“– didžiausia Europos elektros energijos sutarčių rinka – pranešė, kad norint užtikrinti sandorių vykdymą šioje neįprastai nepastovioje rinkoje, prekiautojams taip pat reikia didesnės valstybės paramos. Kitų metų pranašaujama elektros kaina pirmadienį iššoko virš 1000 eurų už megavatvalandę. Tiesa, netrukus ji sumažėjo 20 proc.
Susitarimo paieškos
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ieško pritarimo kainų viršutinės ribos nustatymui, kurį pirmadienį vykusiose dvišalėse derybose Prahoje jis aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
O. Scholzas jungtinėje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad jis yra dėkingas už Čekijos pasiūlymą nustatyti kainų viršutines ribas ir išreiškė pasitikėjimą, kad Europos Sąjunga greitai ras susitarimą.
„Mes labai atsargiai peržiūrėsime, kokius turimus instrumentus galėtume panaudoti elektros kainoms mažinti, – sakė O. Scholzas. – Tai neįvyks atsitiktinai, tai turi būti veiksminga technine prasme, tačiau akivaizdu, kad nustatoma rinkos kaina visiškai neatspindi paklausos ir pasiūlos.“
Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija sieks rasti sprendimą iki rugsėjo 9 d. vyksiančio energetikos ministrų susitikimo Briuselyje, teigė P. Fiala.
„Bendrai galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, viena iš galimų priemonių, kurią turėtume apsvarstyti, yra elektros kainų atsiejimas nuo dujų kainos“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Čekijos pareigūnai siūlo nustatyti aukščiausią galimą gamtinių dujų, naudojamų energijai gaminti, kainą, pirmadienį teigė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.
„Galimai kelsime ir apyvartinio taršos leidimo klausimą, kurį kai kurios valstybės narės anksčiau jau yra pritaikiusios ir kuris sudaro didelę dalį galutinės kainos“, – kalbėjo J. Sikela.
„Tikriausiai aptarsime ir bendro rinkos reguliavimo bei visiško kainų atsiejimo klausimą“, – pridūrė ministras, perspėdamas, kad Europos Sąjunga negali per daug kištis į rinką ar spekuliacijas degalais.
Europos Sąjungos valstybės narės jau yra skyrusios apie 280 mlrd. eurų įvairioms priemonėms, pavyzdžiui, mokesčių mažinimui ir subsidijoms, kurios sumažintų augančių energijos kainų poveikį verslams ir vartotojams. Tačiau krizės mastas gali sumažinti šios pagalbos efektyvumą.
Bandydamos pasiekti Europos Sąjungos nustatytą savanorišką tikslą sumažinti dujų poreikį 15 proc., vyriausybės taip pat pradėjo riboti energijos naudojimą, Vokietijoje įsigaliojo draudimas, neleidžiantis apšviesti pastatų, mažinama vidaus erdvių šildymo temperatūra.
Belgijos ministras pirmininkas Alexander De Croo pirmadienį sakė, kad atėjo laikas Europos Sąjungai imtis veiksmų.
„Aš tikrai manau, kad mes turėtume įsikišti, nes nežinomybės kaina tampa nebepakeliama“, – Norvegijoje vykusiose energetikos konferencijoje sakė A. De Croo.
