fsb

Siūlome vakar publikuoto straipsnio „Verslininkai su antpečiais“ tęsinį apie tai, kaip fabrikuojamos ir nutraukiamos bylos verslininkams, kas valdo verslininkus su antpečiais, kodėl tai turi įtakos verslo klimatui Rusijoje? Tarpžinybinio tinklo grupuotės Struktūrai, kurią sukūrė A. Bulbovas ir jo kolegos, ir kitiems analogiškiems atvejams, kurie bus minimi žemiau, būdingi kai kurie bendri ypatumai. Pirma, šios struktūros yra tarpžinybinės.

Kaip fabrikuojamos ir nutraukiamos bylos verslininkams, kas valdo verslininkus su antpečiais, kodėl tai turi įtakos verslo klimatui Rusijoje? Vadimas Volkovas, 2002 metais išleistos knygos „Jėgos struktūrų verslas“ autorius, parašė naują skyrių trečiam savo knygos leidimui.

Buvusio FSB pareigūno Aleksandro Litvinenkos nužudymu įtariamas Andrejus Lugovojus neigia savo kaltę. Išskirtiniame savo interviu internetiniam portalui „Rt.com“ Lugovojus papasakojo bent keturias skirtingas Litvinenkos nužudymo versijas. Pats Lugovojus, kaip ir Litvinenkos našlė Marina, reikalauja, jog teismas inicijuotų papildomą nužudymo bylos nagrinėjimą. Visgi Didžiosios Britanijos vyriausybė kol kas atsisako surengti pakartotines teismo procedūras.

Tikrai ar tariamai ištyręs savo darbuotojų žygdarbius dar nuo paauglystės „dorojant“ Eglę Kusaitę Valstybės saugumo departamentas (VSD), kaip buvo galima iš anksto numatyti, iškošė: „vsio zakonno“. Kas gi abejoja? Visi veiksmai teisėti – teisingai apiforminti, sunumeruoti ir susegti į bylas popieriukai, viskam gautos sankcijos, nes jas gauti atitinkamai sukurpus bylą  seniai išmokta, o ir teisėjai, kaip žinome, yra kartais atsirrenkami.

Kovo 9 d. Maskvoje, viešojo transporto stotelėje prie FSB (Federalinės saugumo tarnybos) akademijos, susprogdintos bombos galingumas siekė 400 gramų trotilo. Rusijos nacionalinis antiteroristinis komitetas pranešė, kad sprogimas įvyko 16:30 val. Maskvos laiku (15:30 val. Lietuvos laiku) šalia FST akademijos. Per sprogimą niekas nenukentėjo. Apgadinti keli automobiliai, stovėję netoli stotelės.

Valstybės saugumo departamente ir prokuratūroje vyksta permainos, informacijos apie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgų nėra, o pretenzijos dėl Amerikos CŽV kalėjimų nėra rimtos, mano Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Kadangi Eglės Kusaitės bylai išlindus į viešumą nerangiai mėginta meluoti, esą Lietuvos slaptosios tarnybos nebendradarbiauja su Rusijos FSB, tai paskaitykime ką apie tai byloja dokumentai. Jokių žymų, kad popieriai slapti – nematau, todėl mūsų šaunioji ir profesionalioji žvalgų bendruomenė, barstanti juos neatsargiai, gali neverkti. Pirmiausia susipažinkime su kaimyninės šalies žvalgais, kuriems buvo leista veikti Lietuvos teritorijoje.

Prokurorui Justinui Lauciui pareikštas nušalinimo reikalavimas jau antroje su terorizmu siejamoje byloje. Nuo terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos jau išprašytą prokurorą nuo kitos bylos dėl labai panašių motyvų prašo nušalinti jos tariamų bendrininkų  Aišat ir Apti Magmadovų advokatas Kęstutis Kvainauskas.

Perskaičiau straipsnį apie tai, kad Rusijos saugumas gali jau legaliai imtis prevencijos ir aiškinti žmonėms, ko jiems daryti šiukštu nevalia. Ką jis darė savo nuožiūra ligi šiol – kitas klausimas. Kalbu apie teisinių bazių lyginimą. KGB sugrįžimas Rusijoje?, –keliamas klausimas. O ką jau senokai (nuo 2002 metų, kai priimtas Valstybės saugumo departamento (VSD) įstatymas, gali mūsų žvalgai? 8(1) straipsnis.

Antrojo pasaulinio karo metais tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties išgelbėjęs Švedijos diplomatas Raoulis Wallenbergas, sprendžiant iš naujausių istorinių duomenų, gyveno ilgiau, nei oficialiai tvirtino jį įkalinusios Sovietų Sąjungos oficialieji atstovai. Apie tai, remdamasis naujausiais istoriniais duomenimis, pranešė Švedijos žurnalas „Fokus“. Kai Sovietų kariuomenė 1945 m. sausio 17 d. įžengė į Budapeštą, R. Wallenbergas buvo suimtas ir išvežtas į Maskvą.