Kaip fabrikuojamos ir nutraukiamos bylos verslininkams, kas valdo verslininkus su antpečiais, kodėl tai turi įtakos verslo klimatui Rusijoje?
Vadimas Volkovas, 2002 metais išleistos knygos „Jėgos struktūrų verslas“ autorius, parašė naują skyrių trečiam savo knygos leidimui. Ankstesniuose skyriuose jis analizavo priežastis, dėl ko atsiranda jėgos struktūrų verslas Rusijoje – banditai, privačios saugos įmonės, korumpuotos jėgos žinybos, – ir lygino padėtį Rusijoje su kriminaline istorija užsienyje. Šį sykį autoriaus dėmesys sutelkiamas į valstybinių jėgos struktūrų darbuotojų evoliuciją.
Valstybės mastu
Valstybės tarnautojų, įtrauktų į jėgos verslą, viešpatavimo laikas Rusijoje buvo susijęs su valstybės stiprinimo politika, tiksliau, su jos nesėkmingu ir nenuosekliu vykdymu, rašo forbes.ru.
Dėl epizodo, įėjusio į istoriją kaip specialiųjų tarnybų karas, į spaudą pateko didelis kiekis informacijos, kaip valstybiniu lygiu buvo organizuojamas jėgos struktūrų verslas. Tarkim, 2000 metų rugsėjį pradėtas baudžiamosios bylos tyrimas dėl baldų kontrabandos iš Kinijos ir jų pardavimo per prekybos centrus „Trys banginiai“ („Try kita“) ir „Grand“. Bet jau 2002 metais generalinio prokuroro pavaduotojo Jurijaus Biuriukovo nurodymu baudžiamoji byla buvo nutraukta, o Generalinės prokuratūros tardytojas Pavelas Zaicevas, kuris šią bylą tyrė, pats pateko į tardytojų rankas ir 2003 metais buvo nuteistas lygtinai.
Valstybės Dūmos deputatai tada kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ir byla buvo atnaujinta. Į jos operatyvinį tyrimą buvo įtraukta Federalinė narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba (FNAKT), kuriai vadovavo Viktoras Čerkesovas, buvęs V. Putino bendradarbis, kai šis dirbo Peterburge. Šie ryšiai V. Putinui padėjo gauti nepriklausomą nuo FSB informaciją apie „Trijų banginių“ byloje figūruojančius asmenis, tarp kurių, kaip manyta, buvo aukštų FSB pareigūnų. Atsižvelgus į rezultatus, kurie buvo gauti FNAKT atlikus tyrimą, buvo atleisti FSB saugumo valdybos viršininkas Aleksandras Kupriažkinas, Aprūpinimo tarnybos viršininkas Sergejus Šišinas ir direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Anisimovas.
Atsakomasis smūgis
Kaip atsakomasis žingsnis – taip šiuos veiksmus įvertino FNAKT pirmininkas V. Čerkesovas – FSB buvo pradėtas tyrimas dėl vadinamosios neteisėtos FNAKT aprūpinimo departamento veiklos, to „antinarkotinės“ tarnybos padalinio, kuriam paskirta rinkti ir analizuoti informaciją.
Tyrimo rezultatas buvo tas, kad įtariamaisiais atsakomojoje baudžiamojoje byloje tapo FNAKT, Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) karininkai, Federalinės mokesčių tarnybos (FMT) ir privačios saugos įmonės darbuotojai. Iš esmės FSB tirdama vadinamąją neteisėtą FNAKT veiklą sudavė smūgį konkuruojančios organizacijos verslui. Nors teismo posėdis nagrinėjant šią bylą buvo uždaras, tyrimo medžiaga 2007–2009 metais reguliariai buvo perduodama žiniasklaidai. Ši medžiaga sociologui vertinga ne tiek faktų požiūriu (jie galėjo būti ir falsifikuoti), kiek tuo, kad suteikia galimybę pamatyti organizacijos metodus, kuriais naudojosi institucijų darbuotojai plėtodami jėgos struktūrų verslą.
Klausėsi pokalbių
Remiantis tardytojų versija, generolas Aleksandras Bulbovas ir jo pavaldiniai – FNAKT darbuotojai Jurijus Gevalas, Grigorijus Čerevka, Sergejus Dončenka ir Sergejus Gusevas – neteisėtai klausydavosi telefoninių pokalbių ir už tai gaudavo atlygį iš komercinių struktūrų, taip pat teikė kitas – saugos ir komercinių konfliktų sprendimo – paslaugas. Tai tipinis paslaugų rinkinys, kurį jėgos struktūros teikia partneriams.
Baudžiamojoje byloje figūravo ir Michailas Janykinas – Maskvos ir Maskvos srities Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos (VVRV) Specialiųjų techninių priemonių valdybos viršininko pavaduotojas. Pagal pareigas jis ne tik turėjo įgaliojimus organizuoti telefoninių pokalbių slaptą klausymąsi ir stebėjimą, jo žinioje buvo ir atitinkami organizaciniai bei techniniai resursai. Kaip FNAKT ir VRM tarpininkai organizuojant neteisėtą privačių asmenų ir organizacijų telefoninių pokalbių klausymąsi minimi Maskvos kriminalinės paieškos skyriaus viršininko pavaduotojas Nikolajus Orlovas ir VŽV karininkai Igoris Gorochovas ir Vladimiras Nesterenka.
Dar vienas byloje figūruojantis žmogus, kuris, kaip manoma, perduodavo pinigus už klausymąsi, buvo Federalinės mokesčių tarnybos darbuotojas Aleksandras Kačiukas. Ir pagaliau, be įvairių jėgos žinybų pareigūnų, FNAKT byloje minima privati saugos įmonė „Niemiesida“, kurios steigėja buvo generolo žmona Galina Bulbova. Ši įmonė atliko lyg ir kokio „pardavimo skyriaus“ vaidmenį susiedama FNAKT darbuotojus su klientais, pasirengusiais užsisakyti pokalbių klausymąsi ir už tai mokėti.
Pokalbių klausymosi užsakovai nebuvo minimi, tačiau tarp nukentėjusiųjų, anot tardytojų versijos, nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. kovo figūravo RAO JES, „Rosneft“, „Renesans Kapital“, „Alfa“ banko vadovai, taip pat Federacijos tarybos nariai ir žurnalistai. Kitas baudžiamosios bylos prieš FNAKT epizodas susijęs su Jurijumi Gevalovu, kuris gavo pinigų (apie 3 mln. dolerių) iš AB Aviamotorinio mokslinio techninio komplekso „Sojuz“ generalinio direktoriaus Mkrtičio Okrojano neva už apsaugą nuo nežinomų žmonių, kurie prievartavo atiduoti įmonės akcijas. Pasak tyrėjų, saugos įmonei „Niemiesida“ reguliariai mokėjo dar kelios kompanijos.
FAKTAI: Jėgos struktūros ir įmonių akcijos
Kompanijų „Rosneft“ ir „Evroset“ pardavimas yra puikus pavyzdys, kaip jėgos struktūroms padedant perskirstomos įmonių akcijos.
2006 m. „Rosneft“ steigėjas ir akcininkas Michailas Gucerijevas buvo aktyviai spaudžiamas, kad parduotų jam priklausančias akcijas.
Jam nesutikus, buvo iškelta 70 bylų. Šiuo metu jos visos nutrauktos.
Grįžęs iš priverstinės emigracijos jis papasakojo, kad kone kasdien buvo atliekamos kratos jo bei įmonės vadovų namuose, biuruose. Prie jo namo nuolat budėjo sekliai.
„Evroset“ steigėjas Evgenijus Čičvarkinas taip pat patyrė jėgos struktūrų grasinimus, persekiojimus ir buvo priverstas slapstytis Londone.
Leonas GRYBAUSKAS
II dalį skaitykite rytoj
