Buvusio FSB pareigūno Aleksandro Litvinenkos nužudymu įtariamas Andrejus Lugovojus neigia savo kaltę. Išskirtiniame savo interviu internetiniam portalui „Rt.com“ Lugovojus papasakojo bent keturias skirtingas Litvinenkos nužudymo versijas.
Pats Lugovojus, kaip ir Litvinenkos našlė Marina, reikalauja, jog teismas inicijuotų papildomą nužudymo bylos nagrinėjimą. Visgi Didžiosios Britanijos vyriausybė kol kas atsisako surengti pakartotines teismo procedūras.
Bylos svarstymas dėl Litvinenkos nunuodijimo buvo atnaujintas spalio 13 Londone. Bet, anot Lugovojaus, tai nebuvo įprastas teisminis bylos nagrinėjimas. „Tai tiesiog buvo paprasta teismo medicinos ekspertizė, kuri galėtų atskleisti tik tai, ar Litvinenkos mirtis buvo smurtinio pobūdžio“, – pažymėjo Lugovojus.
Kita vertus, pats Lugovojus netiki, kad toks tyrimas galėtų padėti išsiaiškinti tikruosius nužudymo kaltininkus. „Tokios siauros apimties teisminis tyrimas dažniausiai apsiriboja vien mirties fakto patvirtinimu ir medicininiu žūties priežasties įvardijimu“, – aiškino bylos įtariamasis.
Lugovojus, kurio sulaikymui yra išduotas tarptautinio arešto orderis, iš Rusijos nebuvo išvykęs nuo pat 2006 metų. Nepaisant to, įtariamasis pats pasisiūlė dalyvauti teismo tyrime video konferencijos pagalba. Toks Lugovojaus žingsnis buvo pakankamai netikėtas kitiems teismo dalyviams. „Teisėjai, Litvinenkos šeimos nariai, B.Berezovskio atstovai ir Britanijos vyriausybės pareigūnai nesitikėjo, jog mes sutiksime dalyvauti teismo procese“, – pažymėjo Lugovojus.
Anot Lugovojaus, jo dalyvavimas teismo procese anksčiau būtų buvęs neįmanomas, nes bylos tyrėjai iki tol jo netgi nelaikė suinteresuota tyrimo puse. „Rugsėjo pabaigoje mes užpildėme specialią peticiją ir dabar teismas jau pripažįsta mano, kaip suinteresuoto atstovo, teisę dalyvauti Litvinenkos nužudymo tyrime“, – pasakojo Lugovojus.
Šiuo metu Lugovojus reikalauja pratęsti teisminį procesą. Anot jo, ligšiolinis tyrimas buvo pernelyg siauro pobūdžio, o papildomų teisminio tyrimo sesijų metu įtariamasis galėtų atskleisti naujų savo pozicijos argumentų ir išaiškinimų. Be to, pasak Lugovojaus, tyrime buvo apklausti dar ne visi liudininkai. Tokį bylos pratęsimo pageidavimą išreiškė ir nužudytojo našlė Marina Litvinenko.
Neatsakyti bylos klausimai
Lugovojus kategoriškai neigia savo kaltę dėl Litvinenkos nužudymo 2006 lapkritį. Anot jo, visi kaltinimai jam yra grindžiami tariamais paskutiniaisiais Litvinenkos žodžiais Berezovskiui, kuomet pastarasis lankė buvusį FSB pareigūną ligoninėje.
„Aš stebiuosi šiais kaltinimais. Berezovskis ir Goldfarbas sugebėjo nufotografuoti Litvinenką ir užrašyti jo teiginius, bet kodėl tada jie į ligoninę neatsinešė video kameros ar nepasinaudojo diktofonu, jog aiškiai įrašytų Litvinenkos išsakomus kaltinimus mano atžvilgiu? Tai nebuvo padaryta... Nematau jokio realaus pagrindo man mestiems kaltinimams“, - pareiškė Lugovojus.
Lugovojaus teigimu, kaltinimai jo atžvilgiu jam buvo itin netikėti. Jis pamena, jog paskutiniojo jo pokalbio su Litvinenka metu, kuris įvyko jau po pasikėsinimo nunuodyti, Litvinenka atrodė labai draugiškas ir nusiteikęs ryžtingai imtis ateities planų. „Tuomet nejaučiau jokio priešiškumo iš jo pusės. Jis manęs tikrai niekuo nekaltino“, - prisiminė Lugovojus.
Taigi kas Lugovojaus manymu, iš tiesų buvo suinteresuotas nunuodyti FSB pareigūną?
Kas galėjo trokšti Litvinenkos mirties?
Pasak Lugovojaus, jo galvoje iškyla bent keturi potencialūs Litvinenkos nužudymo organizatoriai.
Visų pirma, tai pats Berezovskis. Anot Lugovojaus, atsižvelgiant į Berezovskio pomėgį intrigoms, toks įvykių scenarijus visiškai nieko nestebintų. „Litvinenko gerai žinojo apie Berezovskio ketinimus prašyti politinio prieglobsčio Britanijoje“, - pažymėjo Lugovojus.
Antra, įtarimų šešėlis krenta ir ant Didžiosios Britanijos saugumo tarnybų. „Neteigiu, kad būtent jie suorganizavo Litvinenkos nužudymą. Visgi iš šių vyrukų galima tikėtis bet ko“, - aiškino Lugovojus. Be to, visai neseniai Marina Litvinenko patvirtino, jog jos vyras bendradarbiavo su Britanijos žvalgybos tarnybomis MI5 ir MI6. Savo interviu „BBC Russian Service“ moteris atskleidė, jog jos vyras konsultavo Britanijos žvalgybą kovos prieš organizuotas rusų nusikalstamas grupuotes klausimais. Tokios konsultacijos britų žvalgybos buvo vertinamos dešimtimis tūkstančių svarų sterlingų.
Visgi Lugovojus netiki, jog Litvinenkos žmona atskleidė visas jos vyro ir britų žvalgybos bendradarbiavimo detales. Lugovojaus manymu, tokioms galingoms ir „ciniškoms“ organizacijoms, kaip MI5 ir MI6, kova su organizuotu nusikalstamumu tėra priedanga. „Beveik neabejotina, jog Litvinenkos bendradarbiavimas su šiomis organizacijomis buvo kiek kitokio turinio. Manau, kad jis apėmė žvalgybos ir kontržvalgybos veiklas“, - savo įtarimais pasidalino Lugovojus. Anot jo, tai leidžia manyti, kad Litvinenko buvo įsipainiojęs į britų žvalgybos tinklus ir tai galėjo tapti jo žūties priežastimi.
Pasak Lugovojaus, tai, jog Litvinenka labai daug prisidėjo prie Ispanijos policijos kovos su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis iš Rusijos, vertintina buvus dar viena realia grėsme Litvinenkos saugumui. „Litvinenko suteikė labai daug vertingos informacijos Ispanijos policijai“, - pažymėjo Lugovojus.
Anot Lugovojaus, Litvinenkos žūties priežastimi galėjo būti ir tariami FSB pareigūno ryšiai su teroristais. „Litvinenka lankėsi Gruzijoje bent keletą kartų. Kai kurie Rusijos pareigūnai tvirtina, kad jis lankėsi netoli Čečėnijos esančiame Gruzijos regione kaip tik prieš tai, kuomet buvo įvykdytas didelis karinis išpuolis Nalčike, Kabardino-Balkarijos Respublikoje. Jis nuolat palaikė ryšius su teroristais ir buvo apsilankęs Stambule bent keletą kartų. Litvinenka pasakojo apie keletą gana keistų susitikimų su teroristais ir kitose Europos valstybėse“, - savo įtarimais dalinosi Lugovojus.
Primename, kad Litvinenka buvo nunuodytas mirtinai pavojingu radioaktyviu poloniu. Litvinenkos nužudymas tapo viena kebliausių problemų Rusijos ir Didžiosios Britanijos šiandieniniuose santykiuose – oficialioji Maskva britams vis dar atsisako išduoti pagrindinį įtariamąjį Litvinenkos nužudymo byloje.
