eurozona

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas birželį užbaigė septynis mėnesius trukusį kritimo laikotarpį, palyginti su ankstesniu mėnesiu ūgtelėjęs 0,5 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo 1,6 proc. pakilusios energijos tiekėjų kainos, o be jų kainų indeksas paaugo tik 0,1 procento. Tuo tarpu metinis jo kritimas užfiksuotas 14-ą mėnesį iš eilės – 3,2 proc., nuosmukis sumenko nuo 4,1 proc. gegužę.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas vasarį nukrito iki 95,4 proc. nuo 96,1 punkto sausį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 9,3 punkto iki minus 9,5 punkto, paslaugų teikėjų – nuo 8,4 iki 6,0 punkto, statytojų – nuo minus 4,6 punkto iki minus 5,4 punkto, mažmenininkų – nuo minus 5,6 punkto iki minus 6,7 punkto.

2023 m. gruodį, palyginti su lapkričio, pagal pirmuosius Eurostato skaičiavimus, pagal sezoną pakoreguota statybų gamyba euro zonoje padidėjo 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,3 proc. 2023 metų lapkritį statybų gamyba euro zonoje sumažėjo 0,4 proc., o ES – 0,5 proc. 2023 m. gruodžio mėn., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn., statybų gamyba euro zonoje išaugo 1,9 proc., o ES – 2,4 proc. Vidutinė metinė statybų gamyba 2023 metais, palyginti su 2022 metais, euro zonoje išaugo 0,2 proc.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Pastarojo meto finansų rinkų neramumai gali padidinti „neigiamas rizikas“ euro zonai, trečiadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, o pinigų politikos formuotojai tebėra susitelkę į dešimtmečių aukštumas pasiekusios infliacijos sutramdymą.

Indėlininkai vis dar „stipriai pasitiki“ euro zonos bankais, antradienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija), siekdamas nuraminti rinkas po virtinės bankų problemų, sukėlusių neramumų bangą sektoriuje. „Net šiuo neramumų laikotarpiu Europos bankų įsipareigojimų vykdymas išlieka labai stabilus“, – per Europos Parlamento posėdį sakė A. Enria. „Šiuo metu turime stiprų indėlininkų pasitikėjimą Europos bankais.

Euro zonos ekonomika 2023 metais augs daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, nes energijos krizė sušvelnėjo, o bendros valiutos zonai, regis, pavyko išvengti nuosmukio šią žiemą, pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK). Šiuo metu skaičiuojama, kad euro zonos ekonomika 2023-aisiais augs ne 0,3, o 0,9 proc., nes „palankūs įvykiai“ padėjo jai geriau atlaikyti Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, pažymėjo EK. Taip pat tikimasi, kad infliacija sulėtės labiau, nei prognozuota anksčiau.

Kroatija sekmadienį įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę – tai du labai svarbūs žingsniai šaliai, beveik prieš dešimtmetį įstojusiai į Europos Sąjungą. Vidurnaktį (sekmadienį 1 val. Lietuvos laiku) ši Balkanų valstybė atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Be to, Kroatija tapo 27-ąja Šengeno zonos valstybe. Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

ES penktadienį perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją, Briuseliui dėl aukštų energijos kainų padidinus infliacijos prognozes 2022 ir 2023 metams.  Europa susidūrė su ekonominiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskatinusi energijos kainų šuolį ir smogusi vartotojų išlaidoms visame žemyne.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skirs laiko ir įvertins naujausius duomenis prieš nuspręsdamas spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą, pirmadienį pareiškė banko pirmininkė Christine Lagarde, tarp analitikų kilus įnirtingų spėlionių, kad bankas gali padidinti palūkanų normas greičiau, nei manyta anksčiau. „Šiuo metu nėra reikalo skubėti daryti išankstinių išvadų“, – Europos Parlamento komitetui teigė Ch.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), balandį smuko nuo, patikslintais duomenimis, 105,6 punkto mėnesiu anksčiau iki 104 punktų, pasiekęs žemiausią nuo 2016 metų rugsėjo lygį. Bendras pasitikėjimo indeksas smunka jau dešimt mėnesių iš eilės. Analitikai prognozavo, kad šis pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažės tik vidutiniškai 0,5 punkto.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį atblokavo Graikijos skolos mažinimo priemonių įgyvendinimą, užbaigę ginčą su Vokietija, kuris kilo dėl Atėnų vyriausybės netikėtai paskelbtų Kalėdų išmokų. Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, skirtas visos euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti – „patvirtina Graikijai skirtas trumpalaikes skolos mažinimo priemones“, rašoma ESM paskelbtame pranešime.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3. Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyva, pasak reitingo agentūros, yra stabili. Tokį sprendimą agentūra argumentavo ekonomikos tvarumu, šalyje tęsiama sėkminga fiskalinės konsolidacijos programa, prisijungimo prie euro zonos teikiama nauda. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis sprendimas, be kita ko, yra Vyriausybės įvertinimas.

Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė. Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pareiškė, kad Lietuvos ketinimai įsivesti eurą rodo šalies pasitikėjimą Europa. "Nepaisant tam tikrų sunkumų euro zonoje, jūs ketinate įsivesti eurą, tuo parodydami pasitikėjimą Europa ir jos ateitimi. Labai gerbiame ir vertiname tokį jūsų pasirinkimą", - Vyriausybės pranešime cituojamas Vokietijos prezidentas. Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį su Vokietijos vadovu aptarė padėtį euro zonoje.

Galutinis Europos Sąjungos (ES) sprendimas pakviesti Latvijai nuo 2014-ųjų prisijungti prie euro zonos turės teigiamos įtakos visoms Baltijos šalims, tvirtina Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. "Lietuva sveikina Latviją su būsima naryste euro zonoje ir kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis, ir kaip kaimynė.

Europos Sąjungą (ES) kankina paradoksas. Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas. Prieš metus, kai Prancūzija išsirinko naująjį prezidentą Francois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien analitikai ir ES pareigūnai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas augti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tvirtina, kad eurozonos skolų krizė yra didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai, praneša Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Tuo metu, kai vadinamosios slenkstinės ribos ekonomikos šalių BVP aktyviai didėja, o JAV ekonomika išlieka stabili, eurozonoje tęsiasi nuosmūkis, teigia TVF atstovai. Pasak savaitraščio, viena iš ekspertų pesimizmo priežasčių yra Prancūzija. Jai gresia recesija.

Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Rikardas Martinelis (Ricardo Martinelli). „Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, - sakė R. Martinelis, kurį cituoja “Reuters”. Jis neatskleidė pokalbio su A. ...

Perėjimui prie euro pritaria vos 13 proc. ekonominiu požiūriu aktyvių Latvijos gyventojų, rodo rinkodaros ir sociologinių tyrimų centro SKDS atliktos apklausos rezultatai. Tai mažiausias eurą palaikančiųjų Latvijoje skaičius nuo 2004 metų, kai SKDS pradėjo rengti apklausas šiuo klausimu tarp gyventojų. Rugpjūtį perėjimui nuo lato prie euro visiškai pritarė tik 3 procentai apklaustųjų, o veikiau pritarė - 10 procentų. 59 proc. respondentų pasisako prieš perėjimą prie euro, iš jų 36 proc.

Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.

(Papildyta 23.17) Skelbiama, kad už proeuropietišką „Naująją demokratiją“ balsavo 30,5 proc. rinkėjų. (Papildyta 22.12) „Syriza“ partijos atstovai, komentuodami rinkimų rezultatus, pareiškė, kad tai bet kuriuo atveju jie bus pergalingi, nes leis partijai vadinti svarbų vaidmenį politinėje opozicijoje.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

Keletą dešimtmečių trukusi vieningos Europos Sąjungos euforija baigėsi. 2008-aisiais stojęs pasaulinis sunkmetis tarsi nupūtė visas iliuzijas ir atskleidė tikrojo europietiškos „vienybės“, “solidarumo“, “finansinės galios“ vaizdelio kontūrus. Tik kontūrus, nes šiandien dar nėra aišku, kuo visas šis projektas pasibaigs. Paprastai emocingesni prancūzų laikraščiai šiandien pirmuose puslapiuose skelbia atėjus ES galą.

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.

Latvija tikisi jau šiais metais atsisakyti užsienio finansinės paramos, o 2014 metais, įvykdžiusi iškeltas sąlygas, tapti visateise euro zonos nare. Apie tai pirmadienį Japonijos verslo laikraščiui „Nikkei“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. „Jau kitais metais turime atitikti kriterijus, būtinus norint įstoti į euro zoną, - sakė jis.- Sieksime įstoti į euro zoną 2014 m. sausį“. Tam būtina sumažinti biudžeto deficitą iki žemiau nei 3 proc.

Vienas pagrindinių valdančiosios daugumos argumentų, jog reikia kuo smarkiau veržtis diržus – euro įvedimas 2014 metais. Tuo buvo aiškinamos mokestinės reformos, pensijų ir socialinių išmokų mažinimas ir kitos žmones skurdinančios priemonės. Šiomis dienomis aiškėja, kad viskas buvo daroma veltui, nes finansų analitikų vertinimu, 2014 metais įsivesti eurą Lietuva greičiausiai neturi jokių šansų.

Europos Sąjungos viršūnių konferencijos išvakarėse daugelio laikraščių vedamųjų straipsnių nuotaikos nebuvo optimistiškos. Štai Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ piktinosi, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel verčiama būti Europos Sąjungos atpirkimo ožiu, nors ji tokios pagiežos nenusipelniusi.

Nuo sausio Estija taps 17-ąją eurozonos šalimi: politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėjusia valstybės rizika, gyventojai nuogąstauja dėl augančių kainų. Estų piniginėse nuo sausio nebeliks kronų. Estija taps septynioliktąja eurozonos šalimi. Kol politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėsiančia valstybės rizika, žmonės nuogąstauja dėl kylančių kainų. Palaikančiųjų euro įvedimą Estijoje rekordiškai mažai, nerimauja ir kaimynai suomiai, atvykstantys pigiau apsipirkti.

Nuo 2011-ųjų sausio 1-osios Estija taps eurozonos nare. Ta proga Taline surengta didžiulė eurų paroda, kurioje galima išvysti ne tik tikrus šios valiutos banknotus ir monetas, bet ir sužinoti, kaip atskirti juos nuo padirbtų pinigų. Maža to, parodoje demonstruoja euro istorija ir pinigų gaminimo procesas. Itin daug dėmesio skiriama ypatingiems euro ženklams. Parodą patrauklia daro gausi audiovizualinė medžiaga.

JAV ekonomisto Nourielio Roubini manymu, euro zonos augimas 2010 m. galėtų būti beveik nulinis, nes nepastovus antrasis metų ketvirtis gali pakeisti ankstesnes 1 proc. augimo progozes. CNBC duomenimis, Roubini nurodo, kad šiam regionui nėra būdingas su daugeliu valiutų susijęs nuosmūkis, tačiau čia pastebimas prastėjantis finansinės rinkos tikėjimas augimu ekonominių sunkumų metu.

Pusė iš 44 „Economist Intelligence Unit“ apklaustų bankų vadovų teigia manatys, kad iki 2013 metų iš eurozonos pasitrauks viena ar daugiau valstybių. Anot bankininkų, didžiausia tikimybė, kad eurozoną paliks Graikija, Portugalija, Ispanija ir Airija. Net 36 proc. apklaustų bankininkų apskritai išreiškė nuomonę, kad eurozona žlugs.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad Europos Sąjungos pastangos išvengti graikiškojo scenarijaus pasikartojimo kitose šalyse turėtų būti dedamos ne vien dėl euro zonos narių. Lyderė, bet ne elitas Antrąjį 2010-ųjų pusmetį Lenkija pirmininkaus ES. Šį trečiadienį Lenkijos politikų delegacija viešėjo Briuselyje, susitiko su aukštais ES pareigūnais. D.Tuskas pareiškė, kad valstybės, nepriklausančios euro zonai, turėtų sulaukti tokios pat pagarbos ir paramos.

Olandija gali džiaugtis, kad nedarbo lygis šioje šalyje yra mažiausias iš visų eurozonos valstybių. Šioje šalyje darbo neturi tik 4,1 proc. darbingo amžiaus piliečių, kai tuo tarpu visos eurozonos vidurkis siekia 10,1 proc. Nuo vasario mėnesio nedarbo lygis eurozonos šalyse išaugo 1 proc., skelbia oficiali Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Dabartinis nedarbo lygis, siekiantis 10,1 proc., yra pats didžiausias nuo pat 1999 metų, kai buvo įvestas euras.

Laukiama, kad Europos Komisija trečiadienį parems Estijos ambicijas jau kitąmet įsivesti eurą. Laukiama, kad Europos Komisija savo ataskaitoje praneš, kad Estija atitinka visus narystei eurozonoje keliamus reikalavimus. Estija pretenduoja tapti 17-ąja eurozono nare. Tiesa, Europos Komisijos sprendimą dar turėtų patvirtinti visos eurozonos narės. Turint omenyje dabartinius sunkumus eurozonoje, procesas gali užtrukti.

Praėjusią savaitę Graikija ėmė skambinti pavojaus varpais: jei ji negaus naujos finansinių antibiotikų injekcijos, po kelių mėnesių bankrutuos. Pernai prie šios prarajos buvo priėjusi Islandija, ją išgelbėjo kai kurios ES šalys, nors ši šiaurės valstybė dar nėra Bendrijos narė. Blogiausia tai, kad po Graikijos tarsi domino gali griūti Portugalijos, Ispanijos, net Italijos ir Airijos ekonomika. Londono „The Independent“ perspėja, kad ši griūtis gali pražudyti ir patį eurą.

Graikijos premjeras George'as Papandreou, prašydamas tarptautinės pagalbos, perspėjo, kad Graikijos ekonominė krizė gali tapti „katastrofiška“ tiek Europos, tiek globalinei ekonomikai. „Mes negalime leisti mažai ugniai, o ugnis yra maža, nes Graikija sudaro tik nuo 2 iki 3 proc. Europos Sąjungos BVP, tapti nekontroliuojamai. Tai būtų pavojinga Graikija ir mes jau dabar jaučiame padarytą žalą. Tačiau tai gali būti pražūtinga ir ES bei visam pasauliui“ - teigė G. Papandreou.

Graikijai siūloma 30 mlrd. Eurų pagalba, praneša „bbc.co.uk“. 16 ES šalių lyderiai susitarė suteikti šaliai šią sumą, jei ji paprašys. Kol kas Graikija pagalbos neprašė. Manoma, jog paskolos palūkanos, nustatomos naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) formules, sudarys apie 5 proc. Šiuo metu šaliai skolinantis iš kitur, palūkanos jau siekia 7,5 proc. Liuksemburgo premjeras Jean Claude Juncker, pristatydamas pasiūlymą sakė, jog jame nėra subsidijos elementų.

Pasitikėjimas euro zonos ekonomika kovo mėn. išaugo labiau nei prognozuota. Suvestinis pasitikėjimo indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), šį mėnesį pakilo 1,8 punkto iki 97,7 punkto. Tuo tarpu analitikai prognozavo, jog indeksas sieks 97,2 punkto. Žemiausiai indeksas buvo smukęs praėjusių metų kovo mėnesį - iki 70,6 punkto.

Europos Sąjungoje (ES) įsibėgėja diskusijos ar europinė Tarptautinio valiutos fondo versija galėtų tapti vaistu nuo viešųjų finansų „ligų“, su kuriomis šiuo metu susiduria Graikija ir kitos ES šalys? Vyrauja nuomonė, kad Europos valiutos fondas (EVF) galėtų tapti papildoma apsaugos priemone, tačiau jis nepadės išvengti krizių ir atstoti finansinės disciplinos priemonių.