Europos Sąjungoje (ES) įsibėgėja diskusijos ar europinė Tarptautinio valiutos fondo versija galėtų tapti vaistu nuo viešųjų finansų „ligų“, su kuriomis šiuo metu susiduria Graikija ir kitos ES šalys? Vyrauja nuomonė, kad Europos valiutos fondas (EVF) galėtų tapti papildoma apsaugos priemone, tačiau jis nepadės išvengti krizių ir atstoti finansinės disciplinos priemonių.
Papildoma priemonė
Europos Parlamento debatuose pasisakęs Euro grupės pirmininkas Jeanas-Claudeas Junckeris mano, jog Europai trūksta krizių valdymo instrumento, tačiau EVF galėtų tapti tik vidutiniojo laikotarpio paramos priemone.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas-Claudeas Trichetas teigė, kad fondo steigimo idėją apmąstyti verta, tačiau tvirtina nesąs „nuolatinio naujų mechanizmų steigimo šalininkas“.
„Pasistenkime išnaudoti dabar turimus instrumentus, visų pirma būtina fiskalinė vyriausybių disciplina“, – kalbėjo jis.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas sakė susilaikysiąs nuo komentarų, kadangi jam teko girdėti labai daug gerų, tačiau visiškai skirtingų idėjų dėl galimo Europos valiutos fondo veiklos modelio. Anot jo, EVF nebūtų sustabdęs fiskalinės krizės Graikijoje, šnekos apie jį atitraukia dėmesį nuo esminių problemų šioje šalyje, o jo kūrimui prireiktų pakankamai daug laiko.
Tarp pačių europarlamentarų taip pat nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu. Vieni mano, kad EVF turėtų atlikti palaikomojo mechanizmo funkcijas, o ne tapti nauju monetariniu dariniu ir ragina geriau koordinuoti ES šalių fiskalinę ir ekonominę politiką.
Tačiau yra manančių jog Europai nereikia laukti monetarinio fondo kūrimo – ES sutarties 122 straipsnis leidžia teikti pagalbą euro zonos šalims, susiduriančioms su išoriniais sunkumais, tokiais kaip spekuliacinio kapitalo atakos.
Euro zona turi būti atvira naujoms narėms
Europos Parlamentas taip ragina pasimokyti iš Graikijos skolų krizės ir stiprinti makroekonominę priežiūrą, taip pat tęsti euro zonos plėtrą.
Europarlamentarai „pritaria aktyviai ir lanksčiai pinigų politikai, kurią nuo 2008 m. spalio mėn. vykdo ECB, užtikrinęs kredito įstaigų likvidumą“. Jie ragina siekti užtikrinti kainų stabilumą ir kovoti su pagrindinėmis infliacijos priežastimis, taip pat „reiškia rimtą susirūpinimą dėl netvaraus valstybės skolos lygio ir numatomo spartaus jos didėjimo 2010 ir 2011 m.“
Parlamentas „pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė ir glaudesnis valstybių narių, kurios jau įsivedė eurą, bendradarbiavimas finansų srityje neturėtų paversti euro zonos uždara“ bei „ragina ECB remti euro zonai nepriklausančių valstybių narių pastangas įsivesti eurą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės įrodo gebėjimą laikytis patikimos ir stabilios fiskalinės drausmės“.
Parlamentas ragina Europos Komisiją „skubiai stiprinti ir plėsti makroekonominę priežiūrą“, „veiksmingiau stebėti ir vertinti aktualias ekonomikos tendencijas valstybėse narėse“ ir tobulinti ekonominį euro zonos valdymą, siekiant išvengti sukrėtimų."
Europa.eu, ESnaujienos.lt
