eurostato
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „eurostato“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „eurostato“.
Lietuviai pirmauja pagal santuokų kiekį, bet džiaugsmo dėl to – mažai
Santuoka Lietuvoje iš mados neišeina – skelbia naujausio tyrimo išvados. Maža to: santuokų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Tiesa, psichologai pataria per anksti nesidžiaugti. Lietuviai ne tik gausiai tuokiasi, bet ir skiriasi. Vilniečių pora Aurimas ir Indrė oficialiai įteisino savo santuoką. Jaunavedžiai neslepia, kad gyventi kartu nesantuokoje net nesvarstė, ir šios, pilnos jaudulio judviejų meilės dienos, labai laukė. „Reikalinga.
Lietuviai pirmauja – tuokiasi dažniausiai Europos mastu
Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal santuokų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, rodo „Eurostato“ duomenys, paskelbti Valentino dienos proga. 2017 metais Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 7,5 santuokos. Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Rumunija (7,3 santuokos). Europos Sąjungos vidurkis – 4,3 santuokos. Latvijoje tūkstančiui gyventojų tenka 6,8, o Estijoje – 4,9 santuokos.
REKLAMA
Profesorius T. Medaiskis – apie tai, kas lems jūsų pensijos dydį ateityje
Lietuvoje pensijų sistemą sudaro trys pakopos, bet daugumai žmonių aktualiausia, kokią pensiją jiems ateityje mokės „Sodra“ ir kiek lėšų pavyks sukaupti II pakopoje, kurioje dalyvauja apie 1,3 mln. gyventojų. Nuo 2019 m. pensijų kaupimo sistema šiek tiek pertvarkoma – kaupiantieji savo pensijai galės skirti po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo perves valstybė.
Lietuviai moka daugiau ne tik už lenkus, bet ir anglus: vejamės kainomis, bet ne algomis
Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva vis labiau vejasi Europos Sąjungą kainomis. Prekių kainos mūsų šalyje jau arti bendrijos narių kainų vidurkio. Tiesa, yra ir tokių prekių, už kurias lietuviai savo šalyje vidutiniškai sumoka netgi brangiau ne tik už lenką, bet ir anglą. Lietuvio alga nuo europietiškos algos vidurkio atsilieka kelis kartus. Kiek dar laiko lietuviai Vakarus vysis labiau kainomis nei algomis? Rūbai Lietuvoje, kainuoja 5 proc. brangiau nei ES vidurkis.
Gluminančios Europos žinios: atkreipė dėmesį į jauniausias Lietuvos mamas
Lietuvės vidutiniškai pirmą kartą mamomis tampa 27-erių ir yra tarp jauniausių mamų Europoje, rodo „Eurostato“ duomenys. Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės Valdislavos Stankūnienės teigimu, tai susiję su vėliau į Rytų Europą atėjusia vakarietiška tendencija, kai šeimos kūrimas nukeliamas vėlesniam amžiui.
Paskelbė liūdnas žinias apie kainas ir atlyginimus Lietuvoje
Metų pabaigoje - liūdnos išvados. Per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje kilo sparčiau nei atlyginimai. Žaibiškai išaugusios paslaugų kainos tautiečius privertė rinktis - eiti į kirpyklą ar pamaitinti šeimą. Lietuvius pykdo ir kaimynų sėkmės. Pasirodo, jog daugiau uždirbančių estų parduotuvėse - pigesni pienas ir duona.
Paskelbė statistiką: Lietuvoje daugiausiai moterų mokslininkių iš visos ES
Mokslo pasiekimais Lietuva neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių, o lietuviai išradėjai ir mokslininkai ne kartą nustebino ir pasižymėjo tarptautiniame lygmenyje. „Eurostato“ 2015 m. duomenimis, paskelbtais šiemet, paaiškėjo, kad Lietuva užima pirmą vietą pagal moterų skaičių, kurios dirba mokslo srityje. Paskelbtoje tyrimo ataskaitoje matoma, kad Baltijos šalys yra pačiame viršuje, Latvija rikiuojasi iškart po Lietuvos.
Kokia tikroji padėtis kainų rinkoje?
Maisto kainos Lietuvoje sudaro 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio kainų, tačiau pieno produktų – jau 90 proc. ES vidurkio, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, komentuodamas „Eurostato“ tyrimo duomenis. „Lietuvos kainos sudaro 75 proc. ES kainų. (...) Pieno produktų kainos jau yra 90 proc. to lygio, tai yra panašu kaip Vokietijos – ten yra 92 proc. – ir Olandijos – 93 proc. (ES vidurkio – red.
Pigiau samdyti finansininką Lietuvoje nei kambarinę Slovakijoje
Vidutiniai valandiniai darbo kaštai visoje Europos Sąjungoje siekia 24-is eurus, tuo metu Lietuvoje jie sudaro vos 6-is eurus. Pigiau darbuotojus bendrovės samdo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, - rodo „Eurostato“ tyrimas.
Brangiausiai apmokami yra Belgijos finansų institucijų darbuotojai. Tuo metu vidutinio Lietuvos finansininko valandiniai darbo kaštai, anot tyrimo, yra mažesni, nei vidutinės Slovakijos kambarinės.
Lietuvoje neįgaliesiems dažniau nei sveikiesiems gresia atskirtis ir skurdas
Lietuvoje neįgaliesiems dažniau nei sveikiems žmonėms gresia socialinė atskirtis ir skurdas – pagal „Eurostato“ duomenis, Lietuvoje šis skirtumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 metų duomenimis, yra 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc., taigi, neįgaliųjų yra 16,3 proc. daugiau. Pagal šį skaičių Lietuvą lenkia Bulgarija, kur šis skirtumas yra 19,6 proc., ir Belgija, kur jis siekia 17,7 procento.
REKLAMA
REKLAMA
Referendumas dėl šeimos sampratos jau įvyko
Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje.
Iš karto atsirado įstatymų leidėjų, kurie ėmė skųstis, kad dėl KT sprendimo neaiškumų tik dar labiau padaugėjo, todėl be visos tautos referendumo neįmanoma nustatyti, kas yra šeima.
Kiek įstatymų – tiek šeimų
Reikia pasakyti, kad dėl pamatinių sąvokų buvo diskutuojama ir rengiant minėtą koncepciją, ir ją priėmus 2008 metais.
P. Navikas: Kodėl vieni pertekliuje, kiti - varge?
Daugumai žmonių kelia nerimą klausimai: ar iš tiesų Lietuvos ekonomika yra tokia silpna, kad negali užtikrinti visiems žmonėms normalaus gyvenimo, ir kodėl nedidelė žmonių grupė gyvena pertekliuje, o kiti – vos suduria galą su galu? Ar iš tiesų ekonomika silpna ir esame neturtingi?
Kiekvienas versle išleistas litas 2007 - aisiais davė 27 centus grynųjų pajamų.
Arvydas Guogis: Dėl libertarizmo reikšmės vystantis socialinei atskirčiai: pensijų reformos atvejis
Viena iš svarbiausių problemų eliminuojant socialinę atskirtį Lietuvoje buvo jos politinių partijų samprata socialinės politikos srityje ir atitinkamos politikos įgyvendinimas. 2000 metais A.Guogio, D. Bernoto ir D. Ūselio atlikto tyrimo apie dvidešimties Lietuvos politinių partijų socialinės apsaugos sampratą rezultatai, kai išaiškėjo, kad partijos daugiausia palaikė marginalinį modelį, buvo iš esmės patvirtinti pensijų reformos eigoje.
Septyni programiniai šūkiai būsimai koalicijai (Nr. 1 ir 2)
Nesvarbu, ar Lietuvoje bus sudaroma margaspalvė daugiapartinė koalicija, ar šaukiami pirmalaikiai rinkimai, dažnai girdisi balsai, kad trūksta idėjų ir strategijų. Manau, visiems „didiesiems“ Lietuvos politologams, analitikams ir komentatoriams vertėtų ne tik didelę dalį savo energijos skirti „kas, su kuo, kur, ką ir už kiek“ analizei, bet ir pabandyti suformuluoti labai konkrečius tikslus ir prisidėti prie vaisingesnio bendro visuomeninio diskurso, ypač artimiausiomis savaitėmis.
Didysis gegužės 16-osios praregėjimas – euras ir Lietuva
Atsibudome gegužės 16-ąją ir praregėjome – Lietuva, bent jau kol kas, liko stovėti prieš panosėje užtrenktas duris. Akimirksniu dar sykį didelė Lietuvos visuomenės dalis „ir vėl praregėjo“, kokia netikusi ta Lietuvos valdžia. Tačiau, mano manymu, bent dalis visuomenės po truputį pradeda praregėti ir visai kita prasme. Tai praregėjimas Europos ir Europos Sąjungos atžvilgiu.
Apgaulingas demografinis aukso amžius
Lietuva – stebuklų žemė. Gyventojų skaičius mažėja, o dirbančių žmonių daugėja. Nors 2005 m. Lietuvoje darbuotojų (1 473 tūkst.) buvo mažiau negu 1998 m. (1 489 tūkst.), tačiau nuo 2001 m., kai jų skaičius pasiekė mažiausią ribą (1 351 tūkst.), jis nuosekliai augo (http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1316). Nors 2001-2005 m. Lietuva prarado per 60 tūkst., arba apie 2 proc., gyventojų, kaip matome, dirbančių žmonių skaičius išaugo beveik 120 tūkstančių.
Emigravę lietuviai grįžta nenoriai
Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti.
Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai
Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc.
Egidijus Aleksandravičius: Pabirusi lietuvybė
Štai turime dar vieną pernai lietuvių pasiektą rekordą. Tai, deja, ne sportas ir net ne turizmas. Nauji „Eurostato“ duomenys rodo, kad esame labiausiai emigruojanti tauta Europos Sąjungoje. Pralenkiam net savo kaimynus lenkus, nors Dublino baruose jų skaičius didesnis.
Andrius Kubilius: Turime ne socialiai orientuotą, o savo naudai orientuotą valdžią
Lietuvos žmonės vis labiau pastebi korupcijos plitimą šalyje. Praėjusios savaitės spaudos konferencijoje „Transparence International“ Lietuvos skyriaus vadovai paskelbė duomenis apie tai, kad per 2005 m. metus, palyginti su 2004 m., dvigubai pagausėjo verslininkų ir gyventojų, manančių, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus „labai padidėjo“. (1 lentelė)
Tai verčia ne tik reikalauti maksimalaus skaidrumo, rengiantis skirstyti ir skirstant ES pinigus.
Dauguma lietuvių dar neatrado interneto
Nors apie elektroninį balsavimą per rinkimus Lietuvoje dar nekalbama, su interneto teikiamais privalumais aktyviai supažindinami jau ir provincijos gyventojai. Tačiau, nepaisant ligšiolinių pastangų, statistika rodo, kad pagal interneto vartotojų skaičių Lietuva užima paskutines vietas tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Neseniai paskelbti „Eurostato“ duomenys (http://epp.eurostat.cec.eu.