Vilniečių pora Aurimas ir Indrė oficialiai įteisino savo santuoką. Jaunavedžiai neslepia, kad gyventi kartu nesantuokoje net nesvarstė, ir šios, pilnos jaudulio judviejų meilės dienos, labai laukė.
„Reikalinga. Santuoka reikalinga. Įsipareigoji ir visai kitaip į tai žiūri. Turbūt nei vienas nepasakys, kad veltui“, – pasakojo jaunevedžiai.
Santuokos registravimą per dieną pasirinkusių porų Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje yra daugiau ne dvi dešimtys. „Eurostato“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva, pagal besituokiančiųjų skaičių, pirmauja visoje Europos Sąjungoje. 2017 metų duomenimis, tūkstančiui gyventojų Lietuvoje teko 7,5 santuokos.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė patvirtina – vestuvės tarp lietuvių ne tik madingos, bet jų ir daugėja.
„Įregistruotų santuokų skaičius didėja. Jei 2013 metais buvo apie penkis tūkstančius, tai jau praeitais metais turėjome virš šešių tūkstančių santuokų“, – teigė I. Jurgutienė.
Tiesa, kitos gi pačios santuokos mados kone visai nesikeičia – sumainyti žiedus ir prisiekti amžinąją meilę lietuviams labiausiai patinka vasarą. Prašymai dėl santuokos registracijos vasarą plūsta jau nuo pat Naujųjų ar net dar anksčiau.
„Pradeda plaukti jaunimas ir pateikinėti prašymus tam šiltajam periodui, liepai, birželio, rugpjūčio mėnesiams. Na, o populiariausios datos vis dėlto išlieka savaitgaliai, penktadienis, šeštadienis, na, ir jei kombinacija skaičių kažkokia ypatingesnė, lengviau atsimenama, tai tos vietos yra pirmiausiai užimamos“, – sakė I. Jurgutienė.
Europos Sąjungos šalyse santuokų mažėjimas ir daug liberalesnis požiūris į jas pradėjo jaustis jau daug anksčiau. Todėl psichologai mano, kad tik laiko klausimas, kada bendri santuokų sudarymo skaičiai mūsų šalyje mažės.
„Na, bendra tendencija, kad vis mažiau nori, nes iš tikrųjų taip yra, kad ankščiau buvo toks saugumo garantas ta santuoka. Tai buvo ekonominiai sumetimai, kultūriniai buvo, tas spaudimas iš aplinkos, iš visuomenės, kad jei čia nesusituokę gyvensit, tai jau čia blogai“, – patikino psichologas Marius Daugelavičius.
Šiuo metu esą kartu gyvenančios poros jau nesulaukia tiek spaudimo dėl santuokos, be to, ekonominiai veiksniai irgi pasikeitė. Žmonės pragyvena ir po vieną. Tačiau visgi besituokiančios poros sako, kad prie altoriaus labiausiai veda noras jaustis saugiu.
„Saugumo jausmas, visų pirma, o toliau visa kita, šeima. Pats žinau, kad moteriai yra svarbus jaukumo jausmas, o man svarbu, kad ji jaustųsi saugi“, – paaiškino ką tik vyru tapęs Donatas.
Tačiau psichologai sako, kad saugumo jausmą santuoka gali kurti nebent dirbtinai. Ir tai įrodo statistika. Mūsų šalyje net kas antra susituokusi pora išsiskiria. Tad, panašu, kad parašas nėra darnaus šeimyninio gyvenimo garantija.
„Kaip mes galim būti garantuoti apie tai, kad su šituo partneriu aš gyvensiu penkiasdešimt ateinančių metų. Čia iš tikrųjų visko gali atsitikti. Žmonių keliai susitinka, išsiskiria. Taip kad garantijos nėra. Yra tai, kas padeda išlaikyti tuos santykius. Žmonės gali dirbti į tą pusę, kad tie santykiai būtų tokie tvirti ir, jei yra geri santykiai, kodėl žmonės turėtų skirtis“, – pabrėžė M. Daugelavičius.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai santuokų Europos Sąjungoje sudaro slovėnai, italai ir portugalai.
