eurostatas

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Danijoje (9,8 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,1 proc., Estijoje – 4,8 procento.

Mažmeninė prekyba gruodį Lietuvoje traukėsi labiausiai iš Baltijos šalių, rodo Eurostato duomenys. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – prekyba Lietuvoje smuko 6,2 proc., Latvijoje – 5,7 proc., Estijoje – 1,4 procento. Per metus – gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 4,4 proc., o Estijoje – augo 5,9 procento.  Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus vidutiniškai augo 0,5 proc., o per mėnesį – 1,4 procento.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,7 punkto, o per mėnesį – sumažėjo 0,3 punkto ir gruodį buvo 10,1 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 1 punktu daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,2 proc. – 1,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Suderinta metinė defliacija Lietuvoje gruodį buvo mažiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje defliacija siekė 0,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o Estijoje – 0,9 proc., rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,3 proc., o vien euro zonoje – mažėjo 0,3 procento.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Faktinės individualaus vartojimo išlaidos vienam gyventojui Lietuvoje pernai siekė 92 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir buvo didžiausios Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Latvijoje rodiklis siekė 71 proc., Estijoje – 76 porc. ES vidurkio. Lenkijoje rodiklis siekė 79 proc. ES vidurkio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Lietuvos ekonomikos susitraukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)  per ketvirtį sumažėjo 5,5 procento. Mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika – 4,5 procento.  Visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 11,4 proc., o tik euro zonoje – 11,8 procento. Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 6,5 proc., Estijos – 5,6 procento.

Eksportas per šešis šių metų mėnesius mažėjo visose Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį–birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, mažėjo 8 proc. iki 13,2 mlrd. eurų, Latvijos – 4 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o Estijos – 9 proc. iki 6,7 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas šiemet smuko 14 proc. iki 13,5  mlrd. eurų, Latvijos – 12 proc. iki 7,2 mlrd. eurų, o Estijos – 12 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 16,231 mlrd. eurų ir sudarė 33,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis ir toliau buvo vienas mažesni Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, mažesnis valdžios skolos ir BVP santykis buvo Danijoje (33,2 proc.), Čekijoje (32,8 proc.), Liuksemburge (22,3 proc.), Bulgarijoje (20,3 proc.) ir Estijoje (8,9 proc.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,4 proc., Estijoje – 8,2 procento. Per ketvirtį – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,1 proc., Latvijoje – 0,5 proc.

Metinis prekybos augimas Lietuvoje 2019 metų gruodį buvo didžiausias Baltijos šalyse. Per metus – gruodį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu, mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 4,7 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje ir Estijoje mažmeninė prekyba per metus augo 3,2 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu, prekyba Lietuvoje sumenko 0,1 proc., Latvijoje – 0,2 proc., o Estijoje – 2,1 procento.

Lietuviai ketvirti Europos Sąjungoje pagal apsilankymų pas gydytojus skaičių, praėjusią savaitę paskelbė „Eurostatas“. Apibendrinus 2017 metų duomenis paaiškėjo, kad Lietuvoje vienam gyventojui per metus vidutiniškai tenka 9,5 gydytojo konsultacijos. Dažniausiai pas gydytojus lankosi vengrai ir slovakai, vidutiniškai po 10,9 karto per metus, bei vokiečiai – 9,9 karto.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,3 punkto, o per mėnesį sumažėjo 0,2 punkto ir spalį buvo 6,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,4 punkto iki 6,3 proc., o per mėnesį nepakito. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 0,7 punkto iki 11 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 14,4 proc.

Lietuva yra antroje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal tyčinių žmogžudysčių skaičių, praėjusią savaitę paskelbė Eurostatas. 2017 metais Europos Sąjungoje užfiksuota apie 5,2 tūkst. tyčinių žmogžudysčių. Šis skaičius sumažėjo 19 procentų, lyginant su 2008 metais.  Latvijoje 100 tūkst.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija rugpjūtį siekė 2,5 proc., Latvijoje – 3,1 proc., Estijoje – 2,1 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 1,4 proc., o vien euro zonoje – 1 procentu.

Metinis prekybos augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus – sausį, palyginti su pernai sausiu, mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 5,9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau prekyba augo tik Rumunijoje (6,7 proc.), Airijoje (8,1 proc.) ir Slovėnijoje (11 proc.). Latvijoje per metus prekyba augo 1,2 proc., Estijoje – 5,5 procento.

Lietuva 2017-aisiais buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc. arba 7 tūkst. dirbančiųjų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Nors sostinės regione užimtumo lygis augo 3 proc. arba 13 tūkst. dirbančiųjų, tačiau Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis smuko 2,1 proc. arba 20 tūkst. dirbančiųjų.

Lietuviai pagal išlaidų dalį alkoholiui 2017 metais užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) – Lietuvos gyventojai atsilieka tik nuo Latvijos ir Estijos, rodo naujausi Eurostato duomenys. Didžiausią dalį namų ūkių išlaidų alkoholiui užpernai skyrė estai (5,2 proc.), antroje vietoje buvo latviai (4,9 proc.), trečioje – lietuviai (4 proc.), antradienį paskelbė Europos statistikos tarnyba. Po Baltijos šalių sekė Lenkija (3,5 proc.), Čekija (3,3 proc.) ir Vengrija (3 proc.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 metais siekė 1,109 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį – 398 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 460 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 649 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 125 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 273 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 2,9 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,4 proc., o Estijoje – 3,1 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija gegužę buvo Rumunijoje – 4,6 procento.

 Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų spalio–gruodžio mėnesiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje užimtumas per metus išaugo 0,9 proc., Estijoje – 5,7 procento.

Lietuvoje pramonės produkcijos kainos per metus augo bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus – pernai gruodį, palyginti su 2016 metų gruodžio mėnesiu – Lietuvoje kainos ūgtelėjo 3,8 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis kainų augimas fiksuotas tik Belgijoje (5,3 proc.), Bulgarijoje (5,1 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (4,2 proc.). Latvijoje kainos per metus ūgtelėjo 2,7 proc.

Mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, buvo mažesnis nei visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Per mėnesį – lapkritį, palyginti su spaliu – prekyba Lietuvoje padidėjo 1,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiausiai prekyba augo Portugalijoje (3,9 proc.), Slovėnijoje (2,8 proc.) ir Vokietijoje (2,3 proc.). Latvijoje prekyba per mėnesį ūgtelėjo 1 proc., Estijoje sumažėjo 0,2 procento.

30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis padidėjo 1,8 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.). Latvijoje ties skurdo riba buvo 28,5 proc. žmonių, Estijoje šis rodiklis siekė 24,4 proc.

Eurostatas nuolatos kaupia įvairiausią informaciją apie šalis – pradedant gimstamumo ar mirtingumo rodikliais baigiant keliautojų skaičiais. Kasmet Eurostatas išleidžia regioninę Europos apžvalgą. 2017 metų apžvalgoje remiamasi surinktais duomenimis iš 2015 metų ir 2016 metų.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 80 proc. ES vidurkio (2015 metais - 78 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje ir Rumunijoje (po 62 proc. ES vidurkio) bei Bulgarijoje (71 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 73 proc.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu - prekyba Lietuvoje išaugo 7,6 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Slovėnijoje (16,8 proc.) ir Liuksemburge (12,9 proc.). Latvijoje mažmeninė prekyba per metus ūgtelėjo 1,2 proc., Estijoje - 1,6 procento.

Lietuvos vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. 2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc. nuo BVP). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje 380 eurų siekiantis MMA aplenkė tik minimalų atlygį Bulgarijoje (235 eurai) ir Rumunijoje (275 eurų), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje MMA taip pat yra 380 eurų, Estijoje - siekia 470 eurų.

Dalis lietuvių kalėdinių dovanų ieško ten, kur eiliniai piliečiai nedrįsta net įžengti. Didžiausias pajamas gaunantieji prabangiose parduotuvėse išleidžia ne tik šimtus, bet ir tūkstančius eurų. Tuo metu kiti ne tik sau neleidžia jokios prabangos, bet ir pirkdami būtiniausius maisto produktus ieško, kas pigiau. Tarp tokių – ir buvusi baleto artistė Loreta. Buvusi ekonomistė Nijolė irgi perka nukainotą varškę. Apie valdžios pastangas didinti žmonių pajamas moteris nenori nė kalbėti.

Mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis Lietuvoje 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje mažus atlyginimus (du trečdalius arba mažiau vidutinio valandos uždirbio) gavo 24 proc. dirbančių. Šis rodiklis buvo didesnis tik Rumunijoje (24,4 proc.) ir Latvijoje (25,5 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Estijoje mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis sudarė 22,8 proc.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Lietuvos namų ūkių išlaidos būsto išlaikymui praėjusiais metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvių išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitas paslaugas 2015 metais sudarė 15,8 proc. visų namų ūkio išlaidų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau išlaidų būsto išlaikymui pernai skyrė tik Maltos gyventojai (10,1 proc.). Latvijos namų ūkių išlaidos būstui pernai sudarė 18,7 proc.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokytojų skaičių, mokytojai šalyje taip pat yra vieni vyriausių Bendrijoje, skelbia Eurostatas. Tarp pradinio ugdymo mokytojų moterys Lietuvoje sudaro daugiau nei 97 procentų - tai didžiausias rodiklis ES, rodo Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse Europos statistikos agentūros skelbiami 2014-ųjų duomenys. Panašus moterų mokytojų skaičius nustatytas ir Vengrijoje, Slovėnijoje ir Italijoje.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų birželį mėnesį buvo 7,7 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis birželį sudarė vidutiniškai 8,6 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - birželį, palyginti su 2015-ųjų birželiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,8 punkto, o palyginti su gegužę - 0,3 punkto. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 113 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje 2015-aisiais bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016-ųjų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų - lyginant su 2015-ųjų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio. Pagal rodiklį, tenkantį tūkstančiui gyventojų, jų per metus sumažėjo 11,3 - tai yra didžiausias gyventojų mažėjimas tarp visų ES valstybių.

Lietuvos valdžios skolos dalis užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių - ji sudarė 75,9 proc. visos skolos, skelbia Eurostatas. Daugiau užsieniui skolingos buvo tik Kipras (76,3 proc.) ir Suomija (76,1 proc.). Estijos ir Latvijos rodikliai siekė atitinkamai 66,5 proc. ir 71,9 procento, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 78,9 proc.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Nauja Eurostato apklausa rodo, kad trečdalio mirčių buvo galima išvengti, jeigu žmonės būtų laiku gavę tinkamą gydymą. Širdies smūgiai ir insultai sudarė beveik pusę visų šių išvengiamų mirčių tarp asmenų, jaunesnių kaip 75 metai. Daugiausia mirčių, kurių buvo galima išvengti, iš Europos Sąjungos šalių yra Rumunijoje (49,4 proc.), Latvijoje (48,5 proc.) ir Lietuvoje (45,4 proc.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Finansinį nepriteklių turinčių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo viena didesnių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. ES statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad gyventojų, kurių gyvenimo sąlygos buvo apribotos dėl finansinių išteklių trūkumo, dalis sudarė 13,9 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnė nei 2014 metais.

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis vasarį Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - vasarį, palyginti su 2015 metų vasariu - kainos sumažėjo 6 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis metinis nuosmukis buvo tik Danijoje ir Kipre (po 6,4 proc.), Graikijoje (9,9 proc.) ir Nyderlanduose (10,5 proc.). Latvijoje produkcijos kainos per metus sumažėjo 3,9, Estijoje - 5,1 procento.