eurostatas

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 5,6 proc. iki 1,48 mln., skelbia Eurostatas. Toks darbuotojų augimas šalyje buvo beveik keturis kartus spartesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kur fiksuotas 1,5 proc. augimas – iki 215,26 mln. dirbančiųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, užimtumas Lietuvoje augo 0,6 proc.

Mažmeninės prekybos smukimas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – prekyba Lietuvoje traukėsi 3 proc., o visoje ES – 2,4 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 5,7 proc., o Estijoje smuko 4 procentais. Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 0,7 procento.

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys. Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87. Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 22,1 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,7 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,5 proc.

Eksportas šiemet sausį-rugsėjį iš Baltijos šalių labiausiai augo Lietuvoje, rodo antradienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 33 proc. iki 32,6 mlrd. eurų, Latvijos – 31 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o Estijos – 22 proc. iki 16 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 44 proc. iki 38,6 mlrd. eurų, Latvijos – 35 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 6 mlrd. eurų, Latvijos, – 4 mlrd. eurų, Estijos – 2,5 mlrd. eurų.

Pramonės augimas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,3 procento. Visoje ES ji augo 5,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 3,7 proc., o Estijoje – 7,5 procento.  Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – pramonė Lietuvoje smuko 8,2 proc., Latvijoje – 0,9 proc., o Estijoje – 3,6 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,9 procento.

Mažmeninės prekybos smukimas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje traukėsi 1,3 proc., o visoje ES 0,3 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 1,8 proc., o Estijoje – smuko 5,9 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje –smuko 0,6 procento.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugsėjį siekė 5 procentus. Rudens pradžioje darbo neturėjo 75 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 0,2 punkto iki 11,6 procento. Latvijoje rugsėjį nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Mažmeninė prekyba rugpjūtį iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 2,2 proc., Latvijoje – augo 0,7 proc., o Estijoje – 2 procentais. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje augo 0,7 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – traukėsi 0,2 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 1,3 proc.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Eksportas šiemet sausį-liepą augo visose Baltijos šalyse, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 23,8 mlrd. eurų, Latvijos – 30 proc. iki 12 mlrd. eurų, o Estijos – 23 proc. iki 12,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 40 proc. iki 28,3 mlrd. eurų, Latvijos – 36 proc. iki 15,1 mlrd. eurų, o Estijos – 30 proc. iki 14,3 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 4,5 mlrd. eurų, Latvijos, – 3,2 mlrd. eurų, Estijos – 2,1 mlrd. eurų.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 12,5 procento. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (14,4 proc.) ir Vengrioje (12,7 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 4,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,3 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 8,3 procento. Labiau ji augo Švedijoje (9,8 proc.), Lenkijoje (10,3 proc.), Danijoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (17,6 proc.). Visoje ES pramonė per metus mažėjo 0,8 proc. Latvijoje pramonė smuko 2,9 proc., o Estijoje – 6,4 procento.  Per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje augo 6,5 proc.

  Lietuva antrąjį šių metų ketvirtį buvo viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose ekonomika per ketvirtį smuko, rodo Eurostato statistika.  Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, siekė 0,5 procento. BVP per ketvirtį taip pat smuko Latvijoje (1 proc.), Estijoje (1,3 proc.) ir Lenkijoje (2,1 proc.). Visoje ES ekonomika per ketvirtį augo 0,7 proc., o tik euro zonoje – 0,8 procento. Lietuvos BVP per metus augo 2,6 procento.

Mažmeninė prekyba liepą iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 4,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 1 procentu. Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,9 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – augo 0,4 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 0,5 proc., o per mėnesį – augo 0,3 procento.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,8 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,5 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP mažėjo 0,4 proc.

Baltijos šalių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje, paskelbė ES statistikos tarnyba Eurostatas. Latvijos skola siekė 14,6 mlrd. eurų, arba 42,6 proc. BVP.  Lietuvos valdžios skola siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. šalies BVP.  Estijos vyriausybės skola siekė 5,6 mlrd. eurų, arba 17,6 procento BVP, o tai yra mažiausias santykis ES.

Lietuvos valdžios skola praėjusiais metais siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 40,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 14,6 mlrd. eurų ir sudarė 42,8 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 17,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 189,3 proc. BVP.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje birželį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 19,2 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,6 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Eksportas šiemet sausį-gegužę augo visose Baltijos šalyse, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas augo 29 proc. iki 16,7 mlrd. eurų, Latvijos – 32 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o Estijos – 25 proc. iki 8,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 42 proc. iki 19,7 mlrd. eurų, Latvijos – 41 proc. iki 10,5 mlrd. eurų, o Estijos – 33 proc. iki 10,1 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų, Latvijos, – 2,1 mlrd. eurų, Estijos – 1,4 mlrd. eurų.

Pramonės smukimas Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per mėnesį smuko 7,6 procento. Visoje ES ji augo 0,6 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje pramonė per mėnesį augo augo 0,2 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento.  Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – pramonė Lietuvoje augo 4,3 proc., Latvijoje – 5,3 proc., o Estijoje – 4,8 procento.

Euro zonoje metų infliacija birželį vėl pasiekė rekordinį  lygį, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, karo Ukrainoje padariniams toliau varžant Europos ekonomiką. ES duomenų agentūra „Eurostatas“ nurodė, kad vartotojų kainų augimas 19-os eurą naudojančių šalių bloke birželį pasiekė 8,6 procento. Mėnesiu anksčiau fiksuotas 8,1 proc. rodiklis.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir gegužę siekė 6 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,1 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 1,3 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,5 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 20,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 16,8 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,8 proc., o vien euro zonoje – 8,1 procento.

Pramonės augimas Lietuvoje balandį ir toliau buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje balandį, palyginti su 2021-ųjų balandžiu, augo 20,6 procento. Visoje ES ji mažėjo 0,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje ir Estijoje per metus pramonė augo po 7,3 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje mažėjo 7,1 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,8 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir kovą siekė 6,9 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 0,7 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,4 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 11,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,8 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 14 proc., Estijoje – 11,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 8,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 procento.

Pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su 2021-ųjų sausiu, augo 24,7 procento. Visoje ES ji augo 0,4 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 5,8 proc., o Estijoje – 1,4 procento.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje traukėsi 0,7 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,9 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,3 proc.

Praėjusiais metais eksporto augimas Lietuvoje buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas 2021 metais augo 21 proc. iki 34,6 mlrd. eurų, Latvijos – 24 proc. iki 17,7 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 18,2 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 30 proc. iki 37,8 mlrd. eurų, Latvijos – 28 proc. iki 20,6 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 20 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,2 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 1,7 mlrd. eurų.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 45,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, o Estijos – 5,8 mlrd. eurų arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 200,7 proc. BVP.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir spalį buvo 6,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, remdamasis negalutiniais duomenimis, skelbia Eurostatas. Išankstinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje buvo 9,3 proc., Latvijoje – 7,4 proc., o Estijoje – 8,4 procento.  Mažiausia infliacija buvo Maltoje, kur ji siekė 2,3 procento. Visoje euro zonoje metinė infliacija siekė 4,9 procento.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 6 procento. Daugiau BVP augo tik Vengrijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 6,1 proc. ir 8 procentais. Latvijoje BVP per metus augo 4,7 proc., Estija trečiojo ketvirčio BVP rodiklių kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 3,7 proc.

Eksportas šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvoje augo mažiausiai iš Baltijos šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 19 proc. iki 21,4 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 10,9 mlrd. eurų, Estijos – 29 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas augo 26 proc. iki 23,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 13,1 mlrd. eurų, Estijos – 31 proc. iki 12,6 mlrd. eurų.