eurostatas

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, birželį siekusi 1 proc., buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Mažesnė nei Lietuvoje metinė infliacija buvo tik Italijoje – 0,9 proc. – ir Suomijoje – 0,5 proc. Latvijoje šis rodiklis siekė 1,5 proc., Estijoje – 2,8 proc. Mėnesio infliacija Lietuvoje ir Latvijoje buvo nulinė, o Estijoje siekė 0,5 proc.  Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,6 proc., o vien euro zonoje – 2,5 proc.

Atsinaujinantys šaltiniai 2023-iaisiais užtikrino didžiausią elektros energijos gamybos Europos Sąjungoje dalį – 44,7 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pernai pagaminta 1,21 mln. gigavatvalandžių (GWh) elektros – 12,4 proc. daugiau nei užpernai. Tuo tarpu iškastinį kurą deginančios jėgainės Bendrijoje elektros pernai pagamino 19,7 proc. mažiau nei 2022-aisiais – 0,88 mln. GWh, o tai sudarė 32,5 proc. visos gamybos.

Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lietuva buvo tarp šešių mažiausių Bendrijoje, rodo Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 17,6 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, Estijos – 7,4 mlrd. eurų, arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Mėsos kainos Europos Sąjungoje vasarį buvo vidutiniškai 3,3 proc. didesnės nei prieš metus, penktadienį skelbia Eurostatas. Kiauliena per metus pabrango 5,7 proc., aviena ir ožkiena – 4,5 proc., jautiena ir veršiena – 3 proc., tuo tarpu paukštiena – atpigo 1,6 procento. Labiausiai mėsos kainos išaugo Bulgarijoje (8,2 proc.), Rumunijoje (7,7 proc.), Kroatijoje (7,1 proc.). Kainų kritimas užfiksuotas trijose ES valstybėse narėse – Čekijoje (5,1 proc.), Suomijoje (2,2 proc.

Nedarbo lygis euro zonoje vasarį siekė 6,5 proc. ir atitiko patikslintą sausio mėnesio rodiklį, rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje per mėnesį taip pat nepakito – 6,0 procento. Bedarbių gretos ES vasarį retėjo 13 tūkst. iki 13,249 mln., tuo tarpu vien tik euro zonoje – gausėjo 17 tūkst. iki 11,102 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų vasariu) bedarbių ES padaugėjo 156 tūkst., o euro zonoje – sumažėjo 30 tūkst. žmonių.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Šios sąnaudos Lietuvoje spalį-gruodį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 11,2 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje – 4,6 proc., o euro zonoje – 4,2 procento. Latvijoje sąnaudos per metus augo 10,5 proc., Estijoje – 10,7 procento.

2024 m. sausį pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje buvo 6,4 proc., t. y. sumažėjo nuo 6,5 proc. gruodį ir nuo 6,6 proc. 2023 m. sausį, skelbia Eurostatas. Europos Sąjungos nedarbo lygis 2024 m. sausį siekė 6 proc. ir buvo nepasikeitęs nuo gruodžio, bet mažesnis nei 2023 m. sausį. Eurostatas apskaičiavo, kad 2024 m. sausį bedarbių buvo 13,144 mln. ES gyventojų, iš kurių 11,009 mln. euro zonoje. Palyginti su 2023 m. gruodžiu, nedarbas ES sumažėjo 7 tūkst.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 8,7 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (9,2 proc.), Lenkijoje (9,3 proc.) ir Kroatijoje (10,7 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc.

Statybų apimtys euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rugpjūtį buvo užfiksuotas nulinis pokytis. Vien tik pastatų statybų apimtys rugsėjį per metus sumenko taip pat 0,3 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) statybos darbų euro zonoje padaugėjo 0,4 procento.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje rugsėjį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje smuko 3,1 proc., o visoje ES – 2,7 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 4,1 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,1 procento. Visoje ES ji smuko 0,2 procento.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pimuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Pramonės smukimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 7,8 proc., labiau ji smuko tik Latvijoje – 8,6 proc., Estijoje – 9,5 proc. ir Bulgarijoje – 11,5 proc., o visoje ES – 2,4 procento.  Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje smuko 4,4 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 3,8 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,1 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.

Lietuva birželį buvo viena iš septynių Europos Sąjungos (ES) šalių, kur pramonės gamyba birželį per metus augo, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 3,4 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 procento. Estijoje pramonė per metus smuko 12,7 proc., Latvijoje – 5,1 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su gegužę – pramonė Lietuvoje augo 3,2 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – krito 1,7 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 1,8 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir birželį siekė 7,5 procento. Birželį darbo neturėjo 115 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 2,4 punkto iki 13,8 procento. Latvijoje nedarbas siekė 5,7 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,6 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 13,1 procento. Labiau jis brango tik Kroatijoje (14 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 6 proc., Estijoje – 9,2 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu – būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,8 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7 proc. bei buvo septintoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (21,9 proc.), toliau rikiavosi Lenkija ir Čekija (po 12,5 proc.), Slovakija ir Latvija (po 12,3 proc.) bei Estija (11,2 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,1 proc., o vien euro zonoje – 6,1 procento.

Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario – 6,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis atitiko pirmąją šio mėnesio dieną skelbtą išankstinį. Kita vertus, šis rodiklis išlieka gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje balandį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – prekyba Lietuvoje smuko 3,3 proc., o visoje ES – 2,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 3,1 proc., o Estijoje – 10 procentų. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – prekyba Lietuvoje augo 0,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento. Visoje ES ji augo 0,1 procento.

Eurostatui paskelbus, kad Lietuva pernai buvo trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainų augimą, šalies muziejų asociacija pastebi, kad tai buvo nulemta energinių kaštų didėjimo bei infliacijos. Eurostato duomenimis 2022-aisiais muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainos Lietuvoje per metus padidėjo 14 procentų. Labiau kainos augo tik Lenkijoje ir Airijoje.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 13,3 proc. bei buvo šeštoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (24,5 proc.), toliau rikiavosi Latvija (15 proc.) ir Čekija (14,3 proc.). Estijoje metinė infliacija siekė 13,2 proc., ji buvo septintoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7 procentais.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo išankstiniai Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 3,7 proc., kai visoje ES vidutiniškai augo 1,2 proc., o tik euro zonoje – 1,3 procento.  Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 3 proc., vidutiniškai visoje ES ji augo 0,2 proc., o tik euro zonoje – 0,1 procento. Latvijoje BVP per metus augo 0,3 proc.

Pramonės smukimas Lietuvoje kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 16,6 proc., labiau ji smuko tik Airijoje – 26,1 proc., o visoje ES – 1,3 procento. Tuo metu Latvijoje ji smuko 6,3 proc., o Estijoje – 12,6 procento.  Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – pramonė Lietuvoje augo 0,9 proc., Latvijoje – smuko 1 proc., o Estijoje – 0,9 procento.

Lietuvos biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 0,9 proc., o Latvijos – 4,4 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,4 proc. BVP.

Praėjusiais metais darbo valandos atlygis Lietuvoje augo 13,4 proc. – daugiausiai visoje euro zonoje, skelbia Eurostatas. Toliau rikiavosi Estija, kur valandinis atlyginimas didėjo 8,8 proc., o trečioje vietoje buvo Kroatija, kur augimas siekė 8,7 procento. Mažiausiai jis augo Italijoje, Maltoje ir Suomijoje – po 2,3 procento.

Eksportas vasarį iš Baltijos šalių šiemet augo tik Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 6 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, Latvijos – 10 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 6 proc. iki 7,3 mlrd. eurų, Latvijos – 11 proc. iki 4 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos vasarį deficitas siekė 0,9 mlrd.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 15,2 proc. bei buvo penktoje vietoje (kartu su Lenkija, kur infliacija taip pat siekė 15,2 proc.) pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (25,6 proc.), toliau rikiavosi Latvija (17,2 proc.), Čekija (16,4 proc.) ir Estija (15,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,3 proc.

Pramonės smukimas Lietuvoje vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 6,9 proc., visoje ES ji augo 2,1 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,2 proc., o Estijoje – 7,4 procento.  Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – pramonė Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 1,4 procento.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Eurostatas prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu – iki 1,78 mln. žmonių. Naujausiais surašymo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,81 mln. gyventojų. Remiantis prognozuojamais duomenimis, 2070 metais Lietuvoje gyvens 2 mln., o 2085 – 1,85 mln. žmonių. Eurostatas skaičiuoja, kad bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2100 metais bus 6 proc., arba 27,3 mln. gyventojų, mažesnis, palyginti su 2022-aisiais, ir sieks 420 milijonų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. visų pozicijų, arba 1,1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,8 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 17,2 proc. bei buvo penktoje vietoje (kartu su Lenkija, kur infliacija taip pat siekė 17,2 proc.) pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (25,8 proc.), toliau rikiavosi Latvija (20,1 proc.), Čekija (18,4 proc.) ir Estija (17,8 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,9 proc.

Euro zonos ekonomika 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, trečiadienį pranešė Eurostatas, patikslinęs ankstesnius duomenis, tuomet rodžiusius silpną augimą.  Kalbant apie visą Europos Sąjungą, ekonomika per paskutinį 2022 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susitraukė 0,1 procento.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento. Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir gruodį siekė 5,8 procento. Gruodį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,3 punkto iki 10,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,7 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,3 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (21 proc.), ir Estijoje (24,2 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 13,7 procento.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir lapkritį siekė 5,9 procento. Lapkritį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 12 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 11,4 procento. Latvijoje lapkritį nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Sulėtėjus energijos kainų kilimui, euro zonoje metų infliacija traukėsi antrą mėnesį iš eilės, gruodį sumažėdama iki 9,2 proc., pranešė Eurostatas. Kartu tai buvo pirmas vienženklis rodiklis nuo rugsėjo mėnesio. Lapkritį metų infliacija siekė 10,1 procento. Vartotojų kainų augimas spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., penkis kartus viršydamas Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinį lygį, kuris yra apie 2 procentai.