europos sąjunga

Karas Ukrainoje privertė kaimynystėje esančią Moldovą dar labiau susirūpinti dėl savo saugumo. Viena skurdžiausių Europos valstybių jau dabar patiria Rusijos invazijos padarinius, o šalies prezidentė prakalbo apie galimybę prisijungti prie „didesnio karinio aljanso“. Tačiau kiek tai gali kainuoti Moldovai? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) šeštadienį perspėjo Europos Sąjungą nedaryti „klaidos“ įtraukiant jį į teroristinių grupuočių sąrašą po to, kai bloko parlamentas paragino imtis šios priemonės.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Buvęs Italijos europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, vienas pagrindinių įtariamųjų Europos Sąjungos korupcijos skandale, sudarė susitarimą su prokurorais ir atskleis informaciją apie susijusias šalis ir kyšius, antradienį pranešė Belgijos valdžios institucijos. Mainais už suteiktą informaciją jam buvo pasiūlytas „bausmės apribojimas“, kuris apimtų įkalinimą, baudą ir milijono eurų vertės turto konfiskavimą, sakoma Belgijos federalinių prokurorų pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Rusijos invazija kovojanti jo šalis gavo pirmąją dalį iš Europos Sąjungos makrofinansinės paramos paketo – 2023 metams numatytų 18 mlrd. eurų. Su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, siekdama atkurti savo ekonomiką, kliaunasi Vakarų paramos teikėjais. „Ukraina gavo pirmuosius 3 mlrd. eurų iš naujos 18 mlrd. eurų vertės makrofinansinės programos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dalis Europos Sąjungos (ES) šalių yra pasiruošusios didinti finansinę paramą Ukrainai. Tai ji sakė Briuselyje pasibaigus Bendrijos finansų ministrų susitikimui. Skaičiuojama, kad Ukrainos mokykloms, ligoninėms ir kitoms būtinosioms paslaugoms išlaikyti šiais metais reikės daugiau nei 40 mlrd. eurų paramos. ES planuoja skirti 18 mlrd.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Pernai, palyginti su 2021-aisiais, neteisėtų sienos kirtimų į Europos Sąjungą skaičius padidėjo 64 procentais ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 metų, penktadienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. „Frontex“ teigė, kad buvo aptikta apie 330 tūkst. patekimų į bloko teritoriją, iš jų 45 proc. – per Vakarų Balkanus. Nepriklausomai nuo atvykimo maršruto, maždaug 47 proc. visų bandymų kirsti sieną įvykdė sirai, afganistaniečiai ir tunisiečiai.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl diskriminacijos Lenkijoje, ketvirtadienį nusprendė, kad savarankiškai dirbantiems asmenims turi būti taikoma tokia pati apsauga dėl seksualinės orientacijos kaip ir kitiems darbuotojams. ES Teisingumo Teismas tokį sprendimą priėmė po to, kai 2017 metais Lenkijos visuomeninis transliuotojas nesudarė naujos laisvai samdomo darbuotojo sutarties su vyru, kurio tapatybė neatskleidžiama.

Europos Parlamento narys, socialdemokratas Juozas Olekas pretenduoja į prestižines pareigas Briuselyje. „Politico“ skelbia, kad lietuvis yra vienas iš kandidatų tapti Europos Parlamento vicepirmininku. Kaip rašo „Politico“, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija trečiadienį išsirinks kandidatą, kuris pretenduos EP pirmininkės pavaduotojo poste pakeisti į korupcijos skandalą įsivėlusią Graikijos politikę Eva Kaili.

Europos Sąjungos (ES) nustatytas draudimas importuoti jūra gabenamus rusiškos naftos krovinius ir Vakarų šalių įvestos rusiško „juodojo aukso“ kainų „lubos“ Rusijai atsieina apie 160 mln. eurų per dieną, apskaičiavo Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai. Sumažėjus į Europą eksportuojamiems naftos kiekiams ir smukus rusiško „juodojo aukso“ kainoms, Rusijos pajamos iš šio eksporto sumažėjo 180 mln. eurų per dieną.

Europos Sąjunga antradienį įspėjo Kinijai priklausančią interneto milžinę „TikTok“ laikytis ES teisės ir užtikrinti Europos naudotojų duomenų saugumą, kai vaizdo įrašų dalijimosi programėlės generalinis direktorius Briuselyje susitiko su aukščiausio rango pareigūnais. „TikTok“ priklauso Kinijos technologijų milžinei „ByteDance“, o ši šalis pastaruoju metu vis dažniau patiria spaudimą iš Vakarų, nes kilo susirūpinimas dėl to, kokią prieigą prie naudotojų duomenų turi Pekinas.

Bendra NATO ir Europos Sąjungos (ES) antradienį pasirašyta deklaracija siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje bendra NATO ir ES deklaracija yra itin svarbus strateginės partnerystės įtvirtinimo manifestas. Ji siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią: glaudus NATO ir ES bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir resursų mobilizavimas – būtinas žingsnis, stiprinant mūsų nedalomą saugumą ir gynybą.

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba. „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Dujų kainų „lubų“ įvedimas Europos Sąjungoje, baigtas tiesti dujotiekis tarp Lenkijos ir Norvegijos, taip pat keli pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai reiškia, kad spekuliacinis spaudimas dujų kainoms baigėsi, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdybos pirmininkas Martinis Čakstė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir lapkritį siekė 5,9 procento. Lapkritį darbo neturėjo 89 tūkst. žmonių, iš jų 12 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 11,4 procento. Latvijoje lapkritį nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį padidėjo 0,1 punkto.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį išreiškė pasibaisėjimą dėl Irane įvykdytos mirties bausmės dviem vyrams, nuteistiems už sukarintų pajėgų nario nužudymą per protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis po to, kai ji buvo suimta vadinamosios moralės policijos. „ES pasibaisėjusi Irane dėl besitęsiančių protestų suimtų ir myriop nuteistų Mohammado Mehdi Karami ir Seyyedo Mohammado Hosseini egzekucijomis“, – pranešime nurodė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste. „Kremliui visiškai trūksta patikimumo, o šis vienašališkas paliaubų paskelbimas nėra patikimas“, – sakė Maroke viešintis Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Šią neteisėtą agresiją pradėjo Rusija, – sakė jis.

Europos Sąjunga trečiadienį gynė savo diplomatijos vadovo kelionę į Maroką, kuris kartu su Kataru siejamas su Europos Parlamente kilusiu kyšininkavimo skandalu. Kadangi šiuo metu „nėra jokių įrodymų“ apie neteisėtus veiksmus, ketvirtadienį ir penktadienį planuojama ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio kelionė turėtų įvykti, sakė jo atstovas spaudai.

Airijos duomenų priežiūros institucija trečiadienį pranešė, kad „Meta“ už Europos Sąjungos asmens duomenų teisės aktų pažeidimus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ skirta baudų už 390 mln. eurų.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, kurių iš viso yra 27, nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19. Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų susitikime. Trečiadienį įvyksiančiame tolesniame posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti COVID-19 vakcinas Kinijai, kovojančiai su išaugusiu užsikrėtimo šiuo virusu atvejų skaičiumi po to, kai Rytų Azijos šalis panaikino savo „nulinio COVIDo“ politiką. Europos Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant sakė, kad blokas prieš kelis mėnesius pasiūlė Pekinui suteikti vakcinų ir ekspertinę kovos su COVID-19 patirtį.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paragino Kosovą ir Serbiją „nedelsiant“ imtis priemonių deeskaluoti vis didėjančią įtampą savo pasienio regione. „Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos susirūpinusios dėl nuolat įtemptos padėties Kosovo šiaurėje“, – rašoma bendrame pareiškime.

Europos Sąjunga paragino Rusiją nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visus savo karius ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijos per tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Jie taip pat perspėjo Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokio tolesnio dalyvavimo neteisėtame Rusijos Federacijos agresyviame kare prieš Ukrainos valstybę. Taip teigiama Europos Sąjungos pareiškime ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Parlamentą ir pasisakė už jo „paleidimą“. Jo teigimu, atėjo laikas „sausinti pelkę“ Europos Sąjungoje. Kasmetinės V. Orbano spaudos konferencija yra faktiškai vienintelė proga užsienio žurnalistams ar vietos opoziciniams leidiniams užduoti klausimus autoritariškam vengrų lyderiui.

2022-ieji bus įrašyti kaip rusiško imperinio šovinizmo ir karo, nuo kurio pradžios Europos širdis persikėlė į Kyjivą, metai. Karo, kurio viena pusė herojiškai stojo ginti savo namų mūšio lauke, o kita pusė bailiai bombardavo Ukrainos miestus ir kaimus, plėšė ir prievartavo. Šie karo nusikaltimai neabejotinai visuotinai bus pripažinti ukrainiečių tautos genocidu, įvykdytu teroristinio režimo, o teroristų laukia šis tas daugiau nei Haga.

Europos sveikatos priežiūros institucijos antradienį pranešė, kad per pastaruosius metus Europą apėmė visų laikų „labiausiai niokojantis“ paukščių gripo protrūkis, o ekspertai tiria, ar galima skiepytis. Nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022-ųjų rugsėjo 37 Europos šalyse ūkiuose nustatyta apie 2 500 paukščių gripo protrūkių, pranešė Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai pirmadienį Briuselyje pasiekė susitarimą dėl viršutinės dujų kainos ribos, pranešė Energetikos ministerija.   LRT radijas pranešė, jog viršutinė dujų kainos riba sieks 180 eurų už megavatavalandę (MWh), o ji įsigalios vasario viduryje.   „Mes kalbame apie 180 eurų kainos lubas. Susitarti nebuvo paprasta“, – naujienų agentūra AFP cituoja Maltos energetikos ministrę Miriam Dalli.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje liepą-rugsėjį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 14 procentų. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (16,2 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 3,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 5,6 proc., Estijoje – 7,5 procento.

Kataras sekmadienį pasmerkė Belgijos atliekamą korupcijos tyrimą ir laikiną katariečių prieigos prie Europos Parlamento sustabdymą, sakydamas, kad tai gali „neigiamai“ paveikti santykius ir gamtinių dujų tiekimą. Sprendimas įvesti „tokį diskriminacinį apribojimą“ dar nepasibaigus tyrimui „neigiamai paveiks regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą saugumo srityje, taip pat vykstančias diskusijas dėl pasaulinio energijos nepritekliaus ir saugumo“, pareiškime teigė vienas Kataro diplomatas.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

„Twitter“ ketvirtadienį sustabdė kelių žurnalistų, kurie rašė apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras. Žurnalistų nutildymas tviteryje, kuris pristatomas kaip žodžio laisvę ginanti platforma, yra naujausia E. Musko išprovokuota kontroversija nuo tada, kai jis perėmė bendrovę, kurioje netrukus sumažėjo darbuotojų skaičius ir pasitraukė reklamuotojai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad korupcijos skandalas Europos Parlamente (EP) netaps pretekstu šantažui Europos Sąjungos (ES) viduje. „Matau, kad kartais įsitraukiame į nesibaigiantį šantažo vakarėlį, o tai nėra labai gerai. Žinoma, Rusija mus šantažuoja kasdien, bet jei mes pradėsime šantažuoti vieni kitus, tai nėra gerai ir tai visiškai nenaudinga ES“, – žurnalistams ketvritadienį prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje sakė prezidentas.

Europos Sąjungos narės ir Europos Parlamentas trečiadienį sutarė dėl plano leisti lankytojams iš Kosovo atvykti į bloką be vizų. EP ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pareiškimuose sakoma, kad naujos taisyklės, pagal kurias bus galima du kartus per metus po 90 dienų lankytis ES, įsigalios iki 2024 metų sausio 1-osios.

Europos Sąjunga (ES) kartais įsitraukia į „nesibaigiantį šantažo vakarėlį“, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas tyrimą dėl korupcijos Europos Parlamente (EP). „Matau, kad kartais įsitraukiame į (...) nesibaigiantį šantažo vakarėlį, o tai nėra labai gerai“, – žurnalistams ketvritadienį prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje sakė prezidentas.

Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES lyderių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos ginčui su svarbiomis bloko sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis, kuris gali sukelti subsidijų lenktynes tarp dviejų ekonominių galiūnių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Kosovo lyderiai trečiadienį pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurti ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai. „Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Briuseliui peržiūrint Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų finansinę programą Lietuva sieks, kad būtų skirta pakankama finansinė ir humanitarinė parama su Rusija kariaujančiai Ukrainai, taip pat ES narėms, priimančioms daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, Lietuva norėtų didesnių investicijų į karinį mobilumą ir lankstesnio ES biudžeto.   Finansų ministerijos ES Biudžeto skyriaus specialistė Rasa Kulikauskienė sako, kad šiuo metu rengiamas pirminis Lietuvos pozicijos projektas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.