Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.
Be to, daugiau lėšų bus skiriama novatoriškoms technologijoms ir energetikos sistemai modernizuoti.
EP nariai ir ES Taryba taip pat susitarė įsteigti Socialinį klimato fondą, skirtą pažeidžiamiausiems asmenims.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, yra Europos klimato politikos pagrindas ir svarbus veiksnys siekiant ES klimato neutralumo tikslo.
Iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekis ATLPS sektoriuose, palyginti su 2005-ųjų lygiu, turi būti sumažintas 62 proc.– vienu procentiniu punktu daugiau, nei siūlė Europos Komisija.
ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Centro dešiniųjų EP narys Peteris Liese, kuris buvo ATLPS reformos pranešėjas, sakė: „Šis susitarimas labai padės kovoti su klimato kaita mažomis sąnaudomis. Jis suteiks piliečiams ir pramonei galimybę atsikvėpti sunkmečiu ir aiškiai parodys Europos pramonei, kad investuoti į ekologiškas technologijas apsimoka.“
Kad naujasis įstatymas įsigaliotų, Parlamentas ir ES Taryba turės oficialiai patvirtinti susitarimą.
