Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš viršūnių susitikimą išsiuntė laišką, ragindama lyderius paremti planą, numatantį konkurencijos būdus su JAV, kurios skiria milijardus dolerių automobilių gamintojams per subsidijas ir mokesčių lengvatas.
Briuselis laikosi nuomonės, kad subsidijų sąlyga, numatanti reikalavimą, jog parama skiriama tuo atveju, jei perkama amerikietiška prekė, diskriminuoja Europos automobilių gamintojus.
ES taip pat nerimauja, kad Vašingtono planas atitrauks investicijas iš ES į JAV ir kad jos pažeis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.
Visgi JAV prezidentui Joe Bidenui atsisakius pakeisti kursą, Komisija dabar mėgins atsakyti į JAV žingsnį, sušvelnindama savo valstybės pagalbos taisykles ir skatindama viešąsias investicijas į švaresnę energiją.
U. von der Leyenas pažymėjo, jog subsidijos elektroninėms transporto priemonėms, numatytos JAV infliacijos mažinimo įstatyme, „kelia grėsmę, kad bus sudarytos nevienodos sąlygos ir diskriminuojamos Europos įmonės“.
ES pabrėžia glaudų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, ypač remiant Ukrainą ir kovojant su klimato kaita. Visgi nerimaujama, kad Vašingtonas, susidūręs su energijos krize ir ekonominėmis problemomis tebesitęsiančio atsigavimo nuo koronaviruso pandemijos fone, išnaudos prekybos pranašumus.
Pastangos išvengti prekybos karo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurio šalis yra pagrindinė ES automobilių eksportuotoja, trečiadienį pareiškė, kad Europa yra vieninga ginče, tačiau turėtų jį išspręsti derybomis, „o ne dideliu konfliktu“.
Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos nare Margrethe Vestager Europos Parlamentui sakė, kad JAV žingsnis yra „kontraproduktyvus klimato ir tvarumo požiūriu, <...> tai taip pat yra tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimas“.
Ji pridūrė: „Europoje jau vyksta karas. Paskutinis dalykas, kurio mums reikia, yra prekybos karas.“
U. von der Leyen atstovė spaudai suskubo nuraminti retoriką, tvirtindama, kad Komisija vengia užsiminti apie kokias nors „varžybas dėl subsidijų ar bet ką, kas susiję su prekybos karu“.
Ji ir kiti pareigūnai pabrėžė, jog derybos su JAV administracija šiuo klausimu tęsiasi per specialią darbo grupę, ir kad šis kelias pasirinktas prieš kreipiantis į PPO.
ES viršūnių susitikime taip pat turėtų būti apsvarstyta Rusijos karo Ukrainoje padėtis ir jo pasekmės Europai – pasak Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio, tai yra „didžiausias mūsų rūpestis“.
Manoma, kad susirinkimas vyks sklandžiau, nei nerimauta iš pradžių, nes ES narė Vengrija šią savaitę atšaukė savo veto dėl 18 mlrd. eurų (19 mlrd. JAV dolerių) finansinės paramos Kyjivui.
Mainais Budapeštas gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.
Dar 5,8 mlrd. eurų Vengrija gaus pagal pandemijos padarinių likvidavimo planą, jei Budapeštas įgyvendins 27 demokratines reformas.
