europos sąjunga

Ukrainos magnato ir politiko Igorio Kotvickio žmona buvo sulaikyta Vengrijos pasienyje. Tai, kas buvo moters lagamine, nustebino net visko mačiusius pasieniečius – Anastasija Kotvicka vežėsi 29 milijonus eurų grynaisiais.  Portalas dailymail.co.uk praneša, jog moteris bandė pinigus įsinešti pro pabėgėliams skirtą pasienio punktą į Europos Sąjungą. JAV dolerių ir eurų kupiūras aptiko Vengrijos muitinės darbuotojai. Moters lagamine nebuvo jokių kitų daiktų.

Europos Sąjungos prekyba su Rusija ir Baltarusija turi būti ribojama, tačiau sprendimai neturi sukelti sudėtingų situacijų prie valstybių sienų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis komentavo Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų raginimą Europos Sąjungai (ES) uždrausti krovinių gabenimą automobilių keliais į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų.  „Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje. „Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Šveicarija penktadienį prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją, įvestų dėl Kremliaus karo Ukrainoje, ir pripažino, kad tai gali smarkiai paveikti kai kurias šveicarų bendroves. ES skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją. Šveicarija pažadėjo prie jų prisijungti.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Briuselis Kyjivui pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius pateiks savo sprendimą dėl Ukrainos prašymo prisijungti prie Bendrijos. „Turėjau esminį pokalbį su Europos Komisijos pirmininke. Europos Komisijos sprendimas dėl Ukrainos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje bus paruoštas per kelis mėnesius. Ukrainos vyriausybė ir Europos Komisija yra informuotos.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį. Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 14 proc., Estijoje – 11,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 8,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,2 proc., o vien euro zonoje – 5,9 procento.

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje, antradienį pranešė ministerija.

Vakarų šalys apkaltino Rusiją Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje skleidžiant „laukines“ sąmokslo teorijas. Taip valstybės reagavo į Maskvos kaltinimus, esą amerikiečiai ir ukrainiečiai laboratorijose atlieka tyrimus su šikšnosparniais, ruošdamiesi pradėti biologinį karą.  Dėl to Maskva penktadienį ir sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

 Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria ragina suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Už ją vienbalsiai buvo 123 Seimo nariai. „Šiuo metu šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarbus moralinės paramos ženklas jos žmonėms, kurie negailėdami gyvybių gina savo Tėvynę ir teisę patiems spręsti šalies ateitį“, – sakoma rezoliucijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Pabėgėlių į Europos Sąjungos valstybes iš Rusijos dėl jos pradėto karo Ukrainoje gali daugėti, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

127 skaidrumo, antikorupcijos ir atvirų duomenų srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių – ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) ragina Europos Sąjungos valstybes atverti galutinių naudos gavėjų registrus. Anot TILS, tai svarbu, siekiant veiksmingai įgyvendinti Rusijai dėl karo Ukrainoje skirtas sankcijas.

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnė antradienį įspėjo, jog blokui reikia užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys nelydimi vaikai netaptų prekybos žmonėmis aukomis. „Mums reikia žinoti, kad yra žmonių, nusikaltėlių, galinčių bandyti pasinaudoti šia situacija“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. „Yra didžiulė rizika, kad nelydimi vaikai taps prekybos aukomis“, – pažymėjo ji.

NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė. Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje (ES) ir šalis turi tapti jos nare taip greitai, kaip įmanoma, sako eurokomisaras Marošas Ševčovičius. „Atėjo laikas stipriai žinutei. Atėjo laikas signalui, kad Ukrainos žmonės yra Europos žmonės. Mes norime jų (ES) taip greitai, kaip įmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Prancūzijos pietuose.

Šiandien Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje šalys daug dėmesio skiria neapykantos kalbos ir tokių nusikaltimų užkardymui, rašoma pranešime spaudai.  Susitikime dalyvaujanti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentavo, kad šiandien Putino ir Lukašenkos vykdomos brutalios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – ES neapykantos kalbos kriminalizavimo taisyklės aktualios kaip niekad.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Islandijos parlamentų pirmininkai, kurie išsakė savo pozicijas dėl dabartinės situacijos Ukrainoje ir regione, pagalbos Ukrainai ir Rusijos atgrasymo nuo tolesnės karinės agresijos priemonių.  „Deja, dabartinėmis aplinkybėmis negalėjome diskutuoti apie mūsų regiono ekonominės gerovės kūrimą ar klimato kaitos iššūkius.

Europos Sąjunga (ES) žada įsteigti paramos priemonę nuo Kinijos ekonominių sankcijų nukentėjusioms Lietuvos įmonėms, sako Vilniuje viešintis ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. „Mes esame įsitikinę tuo, kad tai, ką daro Kinija, neatitinka PPO taisyklių.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Lietuvai bei visai Europos Sąjungai svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti, sako Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai.

Europos Sąjungai (ES) trečiadienį pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belarusklaij“, premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per šalį nebėra svarbus.  „Patvirtinus sankcijas Europos Sąjungos mastu, tiesą sakant, Vyriausybės sprendimas jau nebėra svarbus. Kadangi yra nustatytos sankcijos, tos sankcijos galioja privaloma tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ukrainiečiai savo herojiška kova įrodė, kad yra verti būti Europos Sąjungos nariais, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tai teigė ketvirtadienį vykusiame susitikime su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu. „Ukrainiečiai tiek savo herojiška kova už mūsų visų vertybes, tiek pažanga vykdant reformas savo šalyje įrodė, kad yra verti būti ES nariais“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,9 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,3 proc.

Europos Komisija kitą savaitę pateiks siūlymus, kaip mažinti bendrijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, sako naujasis komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.

Sakartvelas „nedelsdamas“ pateiks prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, trečiadienį pranešė valdančioji partija. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.

Europos Komisija trečiadienį išdėstė savo pasiūlymą Europos Sąjungos narėms leisti nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams gyventi ir dirbti bloke dvejus metus. Planai skubiai rengiami daugiau kaip 650 tūkst. žmonių jau pasitraukus iš Ukrainos į rytines ES nares Lenkiją, Slovakiją, Vengriją ir Rumuniją. Tikimasi, kad pabėgėlių bus daug daugiau, Kremliaus pajėgoms įnirtingai bombarduojant didžiuosius Ukrainos miestus.

Įrodykite, kad esate su mumis — tokiais žodžiais šiandien į Europos Parlamentą iš slaptavietės bombarduojamame Kijeve kreipėsi Volodymyras Zelenskis, ragindamas Briuselį uždegti žalią šviesą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje. Emocingą kalbą, pravirkdžiusią ne vieną klausantį, atsistoję parlamentarai palydėjo griausmingais plojimais, tačiau pažado Ukrainai kol kas nėra.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pareiškė, jog Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimas su Europos ENTSO-E gali būti atliktas per kelias savaites. „Mūsų bendras su Ukraina ilgalaikis prioritetas – Ukrainos energetikos sistemos sinchronizavimas su europine, o ne Rusijos. Ukrainos energetinės nepriklausomybės didinimas yra strateginė iniciatyva.

„Ukraina šiuo metu kovoja už demokratiją ir už mūsų visų saugumą. Turime padėti Ukrainai visais įmanomais būdais, įskaitant kuo greitesnį Ukrainos prisijungimą prie Europos elektros energijos sistemų“ – tokią poziciją išsakė Lietuva vasario 28 d. Briuselyje vykusioje neeilinėje ES energetikos taryboje, kurioje aptartas ES pasirengimas krizėms ir pagalbos Ukrainai po Rusijos invazijos priemonės.

Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimas bus vienas iš pagrindinių prioritetų, sako naujasis Lietuvos ambasadorius Briuselyje Arnoldas Pranckevičius. „Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo. Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“. „Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...

Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje visas pasaulis reiškia palaikymą užpultai šaliai bei padeda visais įmanomais būdais. Jausdami palaikymą ir norėdami praskaidrinti žmonių niūrias mintis, Ukrainos miestų gatvių stenduose atsirado skambios iškabos. Vienoje jų - žinutė Rusijai: „Putinas pralošė. Visas pasaulis su mumis.“ Taip pat stendus puošė ir kultine fraze tapusi „Русский военный корабль, иди нах * й!“ (Russkij korabl idi n*****). Kuri gimė prasidėjus karui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atšaukė planuotą vizitą Jungtinių Tautų Europos būstinėje Ženevoje dėl „antirusiškų sankcijų“, įvestų Europos Sąjungos šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė Rusijos atstovybė Ženevoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sekmadienį išvyksta į neeilinį Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame ministrai tarsis dėl pagalbos Ukrainai teikimo, pabėgėlių priėmimo ir tolesnių sankcijų Rusijai, šią savaitę užpuolusiai Ukrainą. Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė siūlys plėsti ES sankcijas ir Baltarusijai, nes ji tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Europos Sąjungos sankcijų poveikis Rusijai bus lėtas, nes Maskva tam ruošėsi, efektyviau būtų nepirkti naftos, dujų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tuo metu Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Rusijos galimas atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dar yra paliktas kaip galima derybų su Maskva opcija. „Rusija tam irgi iš dalies ruošėsi, reikia suprasti, kad jie mėgina amortizuoti tą poveikį. Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį.