Rusijos atstovai susilaukia pažeminimo tarptautinėje scenoje, o paprasti žmonės pradeda jausti Vakarų įvestas sankcijas.
Ženevoje vykstančioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje savo kalbą pradėjus sakyti Sergėjuj Lavrovui, 140-ties šalių diplomatai vienas po kito palieka salę. Tas pats kartojasi ir Jungtinių Tautų nusiginklavimo konferencijoje. Vos prasideda Rusijos diplomatijos vadovo postringavimai esą Rusija saugo pasaulį nuo Ukrainos keliamos branduolinės grėsmės, jų klausytis lieka tik Sirijos, Venesuelos ir keleto kitų Rusijos artimiausių sąjungininkių atstovai.
Tai bene geriausiai rodo, koks izoliuotas visame pasaulyje tampa Kremlius. Net atsistoję plojo Europos Parlamente susirinkę 27 šalių narių deputatai, kai į juos vaizdo ryšiu kreipėsi rusų Kijeve medžiojamas Volodymyras Zelenskis. Po jo žodžių, vertėjai ir kai kurie salėje esantys politikai negali sulaikyti ašarų. Ukrainos prezidentas Briuselį ragina pažadėti jo šalį kuo skubiau priimti į Europos Sąjungą, kol tą padaryti dar ne per vėlu.
„Mes kovojame už savo teises – laisvę ir gyvybę. Dabar kovojame ir už išlikimą. Ir tai yra pagrindinė mūsų motyvacija. Tačiau mes taip pat kovojame, kad būtume lygiaverčiai Europos nariai“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Zelenskiui pabaigus kalbą susirinkusi minia ploja, kol jis iškėlęs kumštį iš video konferencijos išskuba darbuotis į mūšio lauku virtusį miestą.
„Įrodykite, kad esate su mumis. Įrodykite, kad nepaliksite mūsų. Įrodykite, kad išties esate europiečiai ir kad gyvenimas triumfuos prieš mirtį, o šviesa prieš tamsą. Šlovė Ukrainai“, – teigia V. Zelenskis.
Briuselis sako, kad palaiko Ukrainos integraciją į eurobloką, tačiau būtinos 27-nių šalių vienybės šiuo klausimu nėra. Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai ragina nedalinti pažadų, kurių Briuselis negalės įgyvendinti. Savo eilės prisijungti prie Europos Sąjungos jau ne vienus metus laukia dar penkios gerokai labiau pažengusios šalys. Vokietija perspėja, kad karas Ukraine vargu, ar greit pasibaigs.
„Neturėtume savęs apgaudinėti, artėja labai labai dramatiškas laikas. Gedėti verčiantys vaizdai ir tai, kad esame prislėgti dėl daugybės žuvusiųjų ir sužeistųjų, dėl sugriautų pastatų ir infrastruktūros – tai gali būti tik būti tik pradžia to, kas laukia ateityje“, – teigia Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
O virš Kremliaus ir toliau kaupiasi juodi debesys. Didindamas spaudimą euroblokas ir toliau plečia sankcijas. Juodąjį sąrašą papildė dar 26 vardai. Tarp jų Kremliaus atstovas spaudai Dimitrijus Peskovas ir naftos giganto „Rosneft" vadovas ir Putino artimas patarėjas – Igoris Sechinas. Kremliaus šeimininko vyriausios dukros krikšto tėvas Sergėjus Rolduginas pravardžiuojamas Putino pinigine bei visa krūva Kremliaus propagandistų. Viso sąraše jau 680-mt vardų ir tai esą ne pabaiga.
„Tikrai papildysime jau įvestus sankcijų paketus. Šiuo metu jie vis dar įgyvendinti tik iš dalis, tačiau pasekmes jau matome“, – sako O. Scholzas.
Mato ir jaučia ir paprasti rusai. Šalies mokėjimų sistema paralyžiuota. Žmonės nebegali atsiskaityti „Mastercard" ir „Visa" mokėjimų kortelėmis bei populiariais skaitmeniniais metodais kaip „Apple“ ar „Google pay“. Bankų darbas paralyžiuotas. Internetiniai mokėjimai sutrikę, o vertę vis labiau prarandančių grynųjų gauti darosi itin sunku. Rublis visų laikų žemumose ir jau prarado daugiau nei 30 procentų savo vertės prieš dolerį.
„Akivaizdu, kad viskas blogai. Visiems bus liūdna. Kainos kyla. Man tai nepatinka“, – sako Maskvos gyventoja Anna.
Norint gauti grynųjų eilėse prie bankomatų tenka stovėti ištisas valandas, tačiau jie ištuštinami akimirksniu. Trūksta ne tik dolerių ir eurų, bet jau ir rublių.
„Bijau, kad valdžia nusavins visus pinigus, ar bus įšaldytos banko kortelės. Nežinau. Jau antrą dieną tikrinu įvairias vietas, laukiu eilėse ir ieškau pinigų“, – kalba Maskvos gyventoja Olga.
Kremlius ant prarajos atsidūrusius bankus nuo griūties gelbėti bando dvigubai iki 20-ties procentų pakėlęs palūkanų normas. Baiminantis tolesnio Rusijos įmonių smukimo, antrą dieną uždaryti Maskvos akcijų birža. Rusams uždrausta pinigus pervesti į užsienį. Užsienio įmonėms Rusijoje bus ribojama galimybė atsiimti savo lėšas, o tai jau primena nacionalizavimo laikus. Kremlius bando išlaikyti šaltą veidą. Esą Vakarai susiprotės, kad Rusijos jiems vis tiek reikia.
„Laikui bėgant ES atsiras lyderių, turinčių platesnę viziją, suvokiančių santykių su mūsų šalimi poreikį. Mes taip pat dirbsime dėl šios perspektyvos“, – teigia Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Dėl Rusijos pradėto karo įvestų sankcijų Kremlius negali pasiekti 80-ties procentų šalies rezervų doleriais ir eurais. Kainuoja ne tik sankcijos, bet ir pats karas. Apžvalgininkai sako, kad Rusijoje esantiems rezervams pleškant Kremlius netrukus bus priverstas ištuštinti Kinijoje laikomas užsienio valiutų atsargas, Jų vertė siekia kone 80 mlrd. dolerių.
