Lietuva siūlo, kad leidimai įplaukti į uostus neturėtų būti suteikti laivams, registruotiems Rusijoje ir plaukiojantiems su jos vėliava, taip pat jei jie priklauso, yra kontroliuojami, nuomojami ar naudojami bet kurio su Rusija susijusio asmens ar įmonės.
Registracija ir vėliava – aiškiausi orientyrai, atskleidžiantys ryšius su šia šalimi, tačiau kitas sąsajas patikrinti gali būti sudėtinga, sako Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos prezidentas Andrius Armonaitis.
„Pavadinimas gali būti ne rusiškas, vėliava – kokia nors Bahamų, gali kilti klausimų dėl savininko“, – BNS sakė jis.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka mano, kad efektyviausias sprendimas būtų draudimas ne tik pagal vėliavą ir registraciją, bet ir pagal laivų kelionių maršrutus, – jis galiotų visiems, kurių kelyje yra Rusija.
„Draudimai tiems laivams, kurie planuoja plaukti arba atplaukė iš Rusijos. Tai labai lengvai susekama, laivai pradėtų vengti Rusijos, nes tokiu atveju jiems užsidarytų Europos uostai. Tai paprasčiausiai būdas“, – BNS sakė G. Kutka.
Jis taip pat sutinka, kad siūlomas sprendimas visa apimtimi gali būti neįgyvendinamas, nes standartizuotų tarptautinės jūrų organizacijos dokumentų neužtenka išsiaiškinti sąsajas su Rusija.
„Tie dokumentai nieko nesakys, galima nustatyti, kas yra tikrasis laiko savininkas, tačiau reikėtų žiūrėti, kas yra akcininkas, ar tai rusiškas kapitalas, o tai ne taip paprasta, nes laivas gali būti registruotas kur nors Maršalo salose. Nesakau, kad tai išsiaiškinti neįmanoma, bet ne visada lengva, tai toks seklio darbas, kuris kainuotų daug laiko, o kaštų-naudos atžvilgiu vargu ar būtų prasminga. Šimtaprocentinis užtikrinimas neįmanomas, kita vertus, net ir 50 procentų yra rezultatas“, – kalbėjo G. Kutka.
Anot jo, iniciatyva iš esmės yra gera, tačiau lieka neatsakytų klausimų, o dėl to gali nukentėti su Rusija nesusiję laivai.
„Pavyzdžiui, ar laivas, kurio 70 proc. valdo ispanai, o likusius – rusai, gali įplaukti, ar ne? Manau, kad maksimaliai taikydami galime pasikarščiuoti, gali nukentėti niekuo dėti laivai“, – kalbėjo G. Kutka.
A. Armonaičio teigimu, nors laivų sąsajų su Rusija atsekamumo problema komplikuota, tačiau išsprendžiama, tik reikia šiek tiek laiko pagalvoti, kaip tai padaryti.
„Asociacija, kaip juridinis vienetas, laivų neaptarnauja, tai daro mūsų nariai, įmonės, kurios laivus registruoja, tikrina, teikia paslaugas. Tai jų sąžinės ir atsakomybės reikalas“, – kalbėjo A. Armonaitis.
Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norint užtikrinti Lietuvos saugumą, Susisiekimo ministerija trečiadienį pasiūlė neleisti su Rusija susijusių laivų į Klaipėdos uostą. Tačiau Vyriausybė sprendimo kol kas nepriėmė.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad Europos Komisija ruošia sprendimo projektą ir jeigu europinis sprendimas bus priimtas greitai, tuomet nacionalinio sprendimo nereikės.
Draudimus Rusijos laivams įplaukti į vidaus vandenis ir uostus jau taiko Jungtinė Karalystė ir Kanada.
