Šis pareiškimas buvo paskelbtas po ankstesnę dieną Europos Parlamento išreikšto pritarimo karo krečiamos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad partija „šiandien priėmė sprendimą nedelsiant prašyti ES narystės“.
Sakartvelas ragina ES „išnagrinėti mūsų prašymą skubos tvarka ir priimti sprendimą suteikti Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą“, per spaudos konferenciją sakė I. Kobachidzė.
Sprendimas buvo priimtas „atsižvelgiant į bendrą politinį kontekstą ir naują realybę“, pridūrė jis.
Sakartvelo integracija į ES nukreips jį „keliu, vesiančiu šalį į mūsų gyventojų gerovės, saugumo kokybinį pagerėjimą ir deokupaciją“, sakė I. Kobachidzė.
Kiek anksčiau analogišką žingsnį žengė Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Europos Parlamentas priėmė privalomosios galios neturinčią rezoliuciją, rekomenduojančią ES institucijoms suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį ketvirtadienį įsakė savo pajėgoms pulti Ukrainą.
Sakartvelo valdančioji partija sulaukė didžiulio opozicinių partijų spaudimo pasketi Kijevo pavyzdžiu. Europos Parlamento balsavimas dėl Ukrainos daugelio Sakartvele buvo laikomas proga šaliai pasistūmėti link tikslo prisijungti prie ES, įtvirtino jos Konstitucijoje.
Pernai Sakartvelo vyriausybė paskelbė ketinanti 2024 metais pateikti paraišką dėl narystės ES.
Sakartvelo vyriausybė sulaukia vis griežtesnės tarptautinės kritikos dėl nukrypimo nuo demokratinio kurso, smarkiai kenkiančio Tbilisio santykiams su Briuseliu.
Laukia ilgas kelias
Karas Ukrainoje padidino Vakarų dėmesį Sakartvelui ir Moldovai – kitai buvusiai sovietinei šaliai, siekiančiai narystės ES. Kai kurie stebėtojai laiko šias šalis kitais galimais Kremliaus taikiniais po Ukrainos.
Praėjusią savaitę Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili lankėsi Paryžiuje ir Briuselyje, kur ragino suteikti aiškią europinę perspektyvą ne tik Ukrainai, bet ir jos šaliai.
Net jei užsitikrins šalies kandidatės statusą, Sakartvelo ir Ukrainos lauks ilgas ir sudėtingas prisijungimo procesas. Šalims teks įgyvendinti didelio masto reformas, kad atitiktų 27 valstybes vienijančios Bendrijos politinius ir ekonominius standartus.
Sakartvelo ir Ukrainos pastangos palaikyti glaudesnius ryšius su Vakarais seniai siutina Rusiją.
2008 metų rugpjūtį Rusija surengė sausumos puolimą prieš Sakartvelą, kovojusį su prorusiškais separatistais Pietų Osetijos regione.
Kovos pasibaigė po penkių dienų, ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Europos Sąjunga, bet pareikalavo daugiau kaip 700 gyvybių, be to, namus turėjo palikti dešimtys tūkstančių etninių kartvelų.
Po karo Sakartvelas liko padalytas, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir dar vieną separatistinį regioną – Abchaziją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar laiko jose savo kontingentus.
Tiek Sakartvelas, tiek Ukraina yra pasirašę su ES asociacijos susitarimus, skirtus priartinti šalis prie Bendrijos politinių ir ekonominių standartų.
Susitarimai taip pat apima laisvąją prekybą tarp šių šalių ir ES bei bevizes trumpalaikes keliones jų piliečiams į Šengeno erdvę.
Tačiau jie nesuteikia garantijų, kad šalys tikrai taps ES narėmis.
