eugenijus laurinaitis

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

„Šitas stresas, kurį mes patiriame izoliuoti, kaip apskaičiavo mokslininkai, kenkia mūsų sveikatai taip, kaip nerūkantis žmogus būtų pradėjęs rūkyti po 15 cigarečių per dieną. Tai tik dėl to, kad mes esame izoliuoti“, – teigia gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Šiais masinių skyrybų laikais verta pakalbėti apie tai, kaip gi išsaugoti santykius. Kaip išlikti kartu dvidešimt ar net daugiau metų žino TV3 laidos „Visi mes žmonės“ pašnekovai – aktorė Kristina Savickytė bei šokių treneriai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Jiems irgi yra tekę išgyventi ne vieną krizę, pakilimą ar santykių nuosmūkį, bet, nepaisant visko, liko kartu. Kokios jų darnių santykių paslaptys? Kitais metais aktorė Kristina Savickytė su vyru švęs santuokos 20-etį.

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vietoj efektyvios kovos su stresu, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Prasidėjus tamsiajam metų laikui, kada į darbą žmonės keliauja dar neprašvitus, o grįžta jau sutemus, daugelis skundžiasi mieguistumu, galvos skausmais ar prasta dėmesio koncentracija. Gydytojas psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad anksti temstant žmogaus organizmas rengiasi poilsiui, tačiau yra verčiamas dirbti. Tai žmogui sukelia pyktį, kuris užgniaužtas virsta depresija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino naujos sudėties Teisėjų atrankos komisiją. Atitinkamą dekretą šalies vadovė pasirašė penktadienį. Komisijos sudėtis pakeista pasibaigus ankstesnės komisijos narių įgaliojimams.

„Na ir pailsėjau šįkart“, – karčiai tarstelėjo  moteris savo draugei. O išvydusi  nustebusį jos žvilgsnį ėmė pasakoti: „Ryte buvau sporto klube. Maniau, ankstyvą rytą ramiai padirbėsiu pusvalandį treniruoklių salėje, o paskui – gerą valandą paplaukiosiu baseine ir pasikaitinsiu pirtyse. Ir savaitgalis prasidės puikiai... Bet jau ruošiantis išeiti persirengimo kambary man taip nuotaiką sugadino!!!“... Pokalbio tęsinio negirdėjau.

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog visuomenėje keičiasi asmenų žinių kompetencijų vertinimas: šiuolaikiniam vadovui kur kas pravarčiau gebėti greitai „prisigaudyti“ daug ir įvairios informacijos nei skirti laiko ir pastangų gilinimuisi į vieną konkrečią sritį.

Lietuvoje tarp prasiskolinusių gyventojų daugiausia vyrų, mat, psichologų teigimu, jų smegenys yra tiesiog užprogramuotos nepagrįstai rizikuoti. Ne tik dėl sunkmečio daugėja skolininkų. Per pastaruosius kelerius metus daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, gyventojai buvo tiesiog raginami vartoti į skolą. Bankai dalijo paskolas būstui, brangiems automobiliams ar net atostogoms. Suprantama, kad didžioji dalis gyventojų, ypač jaunimo, neatsilaikė prieš pagundą gerai gyventi šiandien.

Apie ateities Lietuvos viziją bei kultūros strategijos kūrimo perspektyvas buvo kalbama ketvirtadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su šalies kultūros, mokslo, meno ir sporto atstovais.

Naujausiame žurnalo „AŠ IR PSICHOLOGIJA“ numeryje skaitykite: AŠ ASMENYBĖ 8 Eugenijus Laurinaitis: „Man šitas gyvenimas patinka.“ Gydytojas psichoterapeutas dalijasi profesine ir gyvenimiška patirtimi. AŠ DIRBU 14 Planuojame laimę: apie profesinio gyvenimo madas, vertybes, dilemas ir pasirinkimus Profesija – tai kelias, o ne jo pabaiga. 18 Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka Pokalbis su skraidančiu psichologu. Tiesiogine prasme. MES TĖVAI 22 Apie paauglio vidinį pasaulį.

Netylant kalboms apie mažėjantį rinkėjų aktyvumą, politikai griebiasi įvairių priemonių šiai problemai spręsti. Viena iš tokių priemonių galėtų būti Brazilijoje, Kuboje, Nikaragvoje, o nuo šiol jau ir ES šalyje - Austrijoje praktikuojamas rinkimų teisės suteikimas nepilnamečiams.

Pilnos kuprinės minčių nuskambėjo rugsėjo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Pakeliui į XXI-ojo amžiaus mokyklą“, kurioje dalyvavo moksleiviai, mokytojai, mokyklų vadovai, neformaliojo švietimo mokytojai.

Vakar Seime tradiciniu metiniu pranešimu prezidentas Valdas Adamkus daugiausiai mušė per politikų bei valdininkų sėdynes, gyrė savo kuruojamas sritis, tačiau Prezidentūros veikloje prasto darbo apraiškų neįžvelgė. Valstybės vadovui vos baigus sakyti svarbiausią metų kalbą, politinių partijų lyderiai vienas per kitą ją kritikavo ir šaukte šaukė, kad tik jie gali Lietuvą gali paversti rojumi.

Antradienio vakarą Vilniuje į susitikimą su Anatolijumi Kašpirovskiu rinkosi ne tik "stebuklo ištroškę" Lietuvos gyventojai, bet ir valdininkai.Dar prieš renginį Lietuvos psichoterapijos draugija įspėjo, kad A. Kašpirovskis rengia masinės hipnozės seansus, galinčius pakenkti psichikos problemų turintiems žmonėms.

Vienas neseniai atliktas tyrimas patvirtino tai, ką lietuviškose žiniasklaidos priemonėse nesunku pastebėti ir plika akimi. Vyrai Lietuvos laikraščių ir žurnalų fotografijose bei televizijos kadruose dažniausiai vaizduojami iki pusės. Kai vaizdas baigiasi ten, kur baigiasi kaklaraištis, didžiausias skaitytojų ir žiūrovų dėmesys nukreipiamas į žmogaus veidą. Ypač pastebimos akys - sielos veidrodis, - bei kakta, kuri mums asocijuojasi su protu.